Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą ir patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, atsižvelgęs į Vaikų išlaikymo fondo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad VSDFV Mažeikių skyrius, vykdydamas Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ pavestas funkcijas, privalėjo atsižvelgti į tai, kad sprendimui dėl T. Ž., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka pagrįsti yra reikšmingi duomenys apie veikusios Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. spalio 31 d. priimto sprendimo Nr. 1.35-14238 “Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ vykdymą. Taigi, VSDFV Mažeikių skyrius, turėjo pareigą patikrinti ir nustatyti duomenis, ar nuo 2008 m. balandžio 18 d. nebuvo atsiradę Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatytų pagrindų sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo, tarp jų – ir nurodytų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. X-987 redakcija) ar Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-928 redakcija); ar nepilnamečio vaiko, kuriam iš Vaikų išlaikymo fondo buvo mokamos piniginės lėšos, motina R. Ž. nėra gavusi teismo įsakymu priteisto išlaikymo; ar priteisto išlaikymo lėšos nebuvo išieškotos priverstine tvarka ir kt. Be to, teismo vertinimu, VSDFV Mažeikių skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, prieš priimdamas teisines pasekmes sukeliantį sprendimą dėl vaikų išlaikymo išmokos skolos, susidariusios per palyginti ilgą 2008 m. balandžio 18 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį išieškojimo, turėjo suteikti galimybę skolininkui T. Ž. pateikti paaiškinimus ir turimus duomenis nurodytu klausimu.

Bylos duomenimis, T. Ž. disponavo dokumentais apie teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai, susitarimą su R. Ž. apie nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų pervedimą į nepilnametės dukters motinos ir močiutės banke esančias sąskaitas, kitus dokumentus. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktoje VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. 4-22727 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo“ nurodytais duomenimis, pateikė banko įstaigos ir kitus duomenis, patvirtinančius apie 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. spalio 31 d. laikotarpiu nepilnametės dukters išlaikymui gera valia teiktas ir antstolio priverstinai išieškotas sumas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyrius atliko susidariusio T. Ž. vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumos skaičiavimus ir parengė dokumentus apie susidariusią vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumą. T. Ž. parengtame 2018 m. spalio 16 d. rašte Nr. (8.20)-I-20275 „Dėl T. Ž. skolos valstybės biudžetui“ nurodyta, kad ši suma sudaro 5 022,66 Eur (4 109,23 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo, 688,45 Eur palūkanų ir 224,98 Eur delspinigių“); vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo suma apskaičiuota, įvertinus tai, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugsėji 27 d. sprendimu Nr. IVI_SP2-2597 „Dėl R. Ž. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ nustatė 2 428,64 Eur permoką, susidariusią 2008 m. balandžio 18 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu; 2018 m. lapkričio 13 d. Pažymoje Nr.(8.20E) VLE-5023 ir teismui pateiktoje 2018 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. (8.20)I-26067 „Apie įsiskolinimą dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų“ nurodyta, kad T. Ž. vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo suma 2018 m. lapkričio 12 d. sudaro 4 760,96 Eur (3 940,31 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo, 607,87 Eur palūkanų ir 212,78 Eur delspinigių). Fondo valdyba priimtame 2018 m. lapkričio 12 d. sprendime nurodyti T. Ž. skolos valstybės biudžetui dydis atitinka 2018 m. spalio 16 d. rašto Nr. (8.20)-I-20275 „Dėl T. Ž. skolos valstybės biudžetui“ duomenis.

T. Ž. iš esmės neneigė fakto, kad iš jo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui turi būti išieškota vaiko išlaikymo išmokų skola, tačiau tvirtino, kad ji, pareiškėjo skaičiavimu, galėtų būti 193,91 Eur dydžio ir susidariusi per 2008 m. balandžio (nuo balandžio 18 d.), gegužės, birželio ir liepos mėnesius.

Fondo valdyba atsiliepime nurodė, kad tarp VSDFV Mažeikių skyriui dokumentų, patvirtinančių, kad 2008 m. balandžio 18 d. –2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu T. Ž. teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai, nebuvo perduota. Įvertinus VSDFV Mažeikių skyrius ir Fondo valdyba atsiliepimuose bei teismo posėdyje VSDFV Mažeikių skyriaus atstovės D. Š. pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad Sprendime Nr. VRE_SP2-25445 nurodyta priverstine tvarka išieškoma vaikų išlaikymo išmokų skolos suma, susidariusi 2008 m. balandžio 18 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu ir susidedanti iš 6 594,87 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų bei 1 559,52 Eur delspinigių, buvo apskaičiuota, remiantis Fondo administracijos perduotais duomenimis. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. balandžio 14 d., VSDFV Mažeikių skyriaus atstovė paaiškino, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą Nr. VRE_SP2-25445, faktinių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendimo dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka priėmimui, tyrimo neatliko. Be to, VSDFV Mažeikių skyriaus atstovė D. Š. paaiškino, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl Sprendimo Nr. VRE_SP2-25445 teisėtumo, atsakovas naujo sprendimo, kuriame T. Ž. vaikų išlaikymo išmokos skola būtų nustatyta, atsižvelgus į jo pateiktus dokumentus apie gera valia per banko įstaigą nepilnametei dukrai teiktą išlaikymą ir šio išlaikymo priverstinį išieškojimą, nėra priėmęs.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad VSDFV Mažeikių skyriaus Sprendimas Nr. VRE_SP2-25445 buvo priimtas, pažeidžiant gero administravimo principą, jis nėra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, todėl neatitiko jo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nustačius, kad Sprendimas Nr. VRE_SP2-25445 neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, jis naikinamas. Panaikinus teisines pasekmes sukėlusį VSDFV Mažeikių skyriaus individualų administracinį sprendimą, naikinamas ir Fondo valdybos 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad administracinių teismų paskirtis yra spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis; teismas neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, teismo veikla veikti vietoje vykdomosios valdžios institucijos nebūtų suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių atskyrimo principu; viešojo administravimo institucijai nepriėmus teisėto sprendimo, administracinė procedūra tampa nebaigta (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020 ir kt.).

Bylos duomenimis, VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. IVI_SP2-2597 „Dėl R. Ž. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“, kuriuo nustatė, kad 2008 m. balandžio 18 d. - 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidarė 2 428,64 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmokos permoka, o 2018 m. spalio 30 d. priimtu sprendimu Nr. IVI_SP2-3184 „Dėl R. Ž. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ nustatė 112,96 Eur vaiko išlaikymo išmokos permoką, susidariusią 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. laikotarpiu. VSDFV Mažeikių skyrius nurodytuose sprendimuose konstatavo, kad vaiko išlaikymo išmokos permokos susidarė dėl to, kad R. Ž. nepateikė duomenų apie gaunamą priteistos vaiko išlaikymo lėšų dalį. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad nurodyti sprendimai būtų panaikinti, pakeisti administracine tvarka ar teismo sprendimais, nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2355-502/2021 nurodė, šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl R. Ž. veiksmų, susijusių su jos nepranešimu Vaikų išlaikymo fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą, todėl nėra pagrindo vertinti R. Ž. veiksmų (26 punktas). Atsižvelgus į nurodytą apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, daroma išvada, kad ir nustačius, jog VSDFV Mažeikių skyrius yra priėmęs sprendimus dėl R. Ž. vaiko išlaikymo išmokos permokų nustatymo, nėra pagrindo tenkinti T. Ž. skundo reikalavimus dėl VSDFV Mažeikių skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondui sumą, laikant, kad Vaikų išlaikymo fondas turėjo pareigą mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo S. Ž. išlaikyti nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. ir kad T. Ž. vaiko išlaikymo išmokų skola už šį laikotarpį yra 193,91 Eur bei anuliuoti pareiškėjui priskaičiuotas palūkanas/delspinigius už įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui.

Teismas sprendžia, kad, panaikinus VSDFV Mažeikių skyriaus priimtą administracinį sprendimą – Sprendimą Nr. VRE_SP2-25445, šis viešojo administravimo subjektas turi pareigą įvykdyti jam pavestą funkciją ir, įvertinęs turimus duomenis, įskaitant ir pateiktus T. Ž., o esant reikalui – gavęs naujų, tarp jų – ir T. Ž. bei R. Ž. paaiškinimus dėl nepilnametės dukters išlaikymui mokėtų (gautų) lėšų, nustatyti susidariusią vaikų išlaikymo išmokų skolos ir delspinigių sumą, šių sumų susidarymo laikotarpį bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) reikalavimus atitinkantį naują administracinį sprendimą dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka iš T. Ž..

T. Ž. prašė priteisti turėtas žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka(5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Atstovavimo išlaidoms pagrįsti pateikė: 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas AG Nr. 102/2018 ir 2019 m. vasario 25 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 633034; 2019 m. vasario 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas AG Nr. 25/2019 bei pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 633035; 2019 m. balandžio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AG Nr. 54/2019 ir 2019 m. birželio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AG Nr. 78/2019 bei 2019 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 633041; 2019 m. liepos 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas AG Nr. 94/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 633046; 2021 m. balandžio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas AG Nr. 83/2021 ir T. Ž. mokėjimo pavedimą, 2021 m. balandžio 27 d. sąskaita AG Nr. 94/2021 ir mokėjimo pavedimas.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Atsižvelgus į tai, kad skundas elektroninių ryšių priemonėmis buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 28 d. (2018 metų IV ketvirtį), o patikslintas skundas - 2019 m. balandžio 1 d. (2019 metų II ketvirtį), į Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie 2018 metų II ketvirčio ir 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, daroma išvada, jog T. Ž. prašoma 400 Eur suma, kurią jis sumokėjo už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos.

Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 0,4.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškimas dėl įrodymų prijungimo buvo parengtas 2019 m. balandžio 1 d. (2019 metų II ketvirtis), Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie 2018 metų IV ketvirto ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, daroma išvada, kad prašoma priteisti 75 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos (970,30 Eur x 0,4).

Rekomendacijų 8.1 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 1,3.

Atsižvelgus į tai, kad T. Ž. atsiliepimas į skundą buvo pateiktas 2019 m. liepos 30 d., t. y. 2019 m. III ketvirtyje, ir į Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie 2019 metų I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, daroma išvada, kad maksimali už advokatės A. Gulbinaitės darbą rengiant nurodytą procesinį dokumentą suma yra 1 641,51 Eur (1 262,70 Eur x 1,7). Pareiškėjo sumokėta už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 375 Eur dydžio suma Rekomendacijų nustatyto dydžio neviršija.

Rekomendacijose nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 0,1 (8.19 punktas).

Bylos duomenimis, advokatė A. Gulbinaitė, kaip T. Ž. atstovė dalyvavo: 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje nuo 10 val. 43 min. iki 11 val. 04 min., t. y. užtruko 21 min.; 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdyje nuo 13 val. 45 min. iki 14 val. 40 min., t. y. 55 min. 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje nuo 13 val. 36 min. iki 15 val. 38 min. t. y. 2 val. 02 min.

Atsižvelgus į Rekomendacijų 9 punktą, daroma išvada, kad pareiškėjui neatlyginama už advokatės A. Gulbinaitės darbo 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje, trukusiame mažiau nei 30 min., apmokėjimą.

Atsižvelgus į tai, kad 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžiui buvo rengiamasi 2019 metų I ketvirtyje, ir į Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie 2018 metų III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, daroma išvada, kad maksimali už advokatės A. Gulbinaitės darbą rengiantis nurodytam teismo posėdžiui priteistina suma yra 93,5 Eur (935,70 Eur x 0,1 x 1 val. ).

Atsižvelgus į tai, kad 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdis vyko 2019 metų II ketvirtyje, 2021 m. balandžio 14 d. posėdis – 2021 m. II ketvirtyje, bei į Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie 2018 metų IV ketvirčio ir 2020 metų IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, daroma išvada, kad už advokatės A. Gulbinaitės darbą atstovaujant pareiškėją teismo posėdžiuose priteistinos maksimalios sumos atitinkamai yra 97,30 Eur (970,30 Eur x 0,1 x 1 val.) ir 304,84 Eur (1 524,20 Eur x 0,1 x 2 val.).

Įvertinus tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdis, bylos proceso dalyviams sutikus, buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo turėtos 100 Eur dydžio išlaidos už jo atstovės parengtą baigiamąją kalbą pripažįstamos pagrįstomis.

Atsižvelgus į tai, kad teisinė paslauga buvo suteikta 2021 metų II ketvirtyje, bei į 2020 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, daroma išvada, kad turėtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyto dydžio.

Bylos duomenimis, pareiškėjas sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad maksimali pareiškėjui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 163,80 Eur (23,00 Eur + 100,00 Eur + 97,30 Eur + 93,50 Eur + 375,00 Eur + 75,00 Eur + 400,00 Eur + 100 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad teismas sprendimu panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus, t. y. patenkino 50 procentų skundo reikalavimų, T. Ž. iš atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus priteisiama 631,90 Eur (1 263,80 Eur x 50 procentų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. Ž. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-25445 „Dėl T. Ž., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-6680 „Dėl fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-09-17 sprendimo Nr. VRE_SP2-25445”.

Kitą skundo ir patikslinto skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui T. Ž. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 631,90 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 90 euro centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.