- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- A-146-159-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restoranas“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restoranas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restoranas“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio restoranas” (toliau – ir UAB „Senamiesčio restoranas”; Bendrovė; pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1. sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio ta apimtimi, kuria nėra numatyta teismo teisė sumažinti įstatymo nustatytų minimalių baudų dydį, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui ištyrimo;
2. panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba; institucija; atsakovas) 2007 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 3K07/38 (toliau – ir Nutarimas), kurio Bendrovei už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus buvo paskirta 1000 Lt bauda.
Paaiškino, kad Bendrovė buvo nubausta už tai, kad 2007 m. sausio 22 d. patikrinimo metu (2007 m. sausio 22 d. Tikrinimo protokolas Nr. 09) buvo nustatyta, jog UAB „Senamiesčio restoranas” priklausančiame restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai (1 butelis trauktinės „Bobelinė spanguolių”) dėl kurių patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai.
Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus, o tai reiškia, kad vienas iš būtinųjų šioje nuostatoje įtvirtintos pažeidimo sudėties elementų yra tokio alkoholio pardavimo faktas. Atkreipė dėmesį į tai, jog patikrinimo metu toks faktas nebuvo nustatytas, nes Tarnybos pareigūnai alkoholinių gėrimų nepirko. Paaiškino, kad padavėjas D. L. sudaužė butelį trauktinės „Bobelinė spanguolių”, po to nupirko parduotuvėje analogišką ir, neinformavęs Bendrovės administracijos, padėjo jį į barą. Teigia, kad tikėtina, jog D.L., kuris Bendrovėje dirba neseniai, buvo nepakankamai gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 d. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (byloje aktuali 2006 m. spalio 17 d. redakcija) patvirtintomis Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklėmis (toliau – ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklės, todėl pažeidimą padarė sąžiningai suklydęs. Teigė, jog Bendrovei už šį pažeidimą buvo paskirta neproporcingai griežta bauda. Atsižvelgdamas į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra numatyta teismo teisė skirti mažesnę baudą, negu įstatyme nustatytos sankcijos žemutinė riba, prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios įstatymo normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ištyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Tarnybos Nutarimą. Paaiškino, kad pareiškėjo argumentas, jog patikrinimo metu nebuvo atliktas alkoholio pirkimo - pardavimo veiksmas, todėl neva nėra įrodymų, kad Bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktų reikalavimus, nepagrįstas. Teigė, kad pagal įstatymo analogiją, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsniu, įrodymais Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje yra laikomi visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasi institucija įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja arba paneigia pažeidimo padarymo faktą. Pažymėjo, jog Bendrovės patikrinime dalyvavęs ir Prekių atsakingo saugojimo aktą pasirašęs įgaliotas Bendrovės atstovas T.K. jokių pastabų dėl šiame akte nurodytų aplinkybių nepateikė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 10 punktą prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra laikomos parduotuvių, kioskų, paviljonų, restoranų patalpos, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.352 straipsnis apibrėžia, jog daiktų išdėstymas jų pardavimo vietoje yra pasiūlymas pirkėjams šiuos daiktus (prekes) įsigyti (viešoji oferta). Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas draudžia įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl pareiškėjo veika kvalifikuota teisingai. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl padavėjo D. L. tariamai atliktų veiksmų (vietoj sudaužyto butelio alkoholinio gėrimo nupirko parduotuvėje kitą analogiško gėrimo butelį ir padėjo į barą) nepaneigia Bendrovės padaryto pažeidimo. Atsakovo nuomone, šis pareiškėjo argumentas turėtų būti vertinamas kaip pareiškėjo bandymas išvengti atsakomybės. Akcentavo, jog licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas (tokia licencija Bendrovei išduota 2001 m. gruodžio 14 d.) turi pareigą tinkamai supažindinti savo darbuotojus su Alkoholio kontrolės įstatymu, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis ir imtis visų būtinų priemonių šių teisės aktų laikymuisi užtikrinti.
Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog alkoholio produktai priskiriami specialiems gaminiams, prekybai kuriais taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), jų realizavimo ir laikymo reikalavimų pažeidimai daro ekonominę ir finansinę žalą valstybei, Bendrovei paskirta minimali 1000 Lt bauda negali būti vertinama kaip neadekvati pareiškėjo padarytam teisės apžeidimui. Nurodė, kad analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra konstatavęs, jog jam abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio atitikties Konstitucijai pareiškėjo nurodyta apimtimi nekyla (2006 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3949-07/2006). Pažymėjo, kad priimant Nutarimą nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos, todėl pagrindo jį naikinti nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad iš Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo seka, jog alkoholinių gėrimų įsigijimo ir gabenimo dokumentai privalo būti saugomi šių gėrimų prekybos ar laikymo vietose, jie turi būti pateikiami valstybės alkoholio kontrolę atliekančiai institucijai nedelsiant. Konstatavo, jog Bendrovė padarė jai inkriminuojamus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei šio straipsnio 2 dalies 2 punktų pažeidimus ir už tai Tarnyba jai pagrįstai taikė įstatymu numatytą ekonominę sankciją. Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 1000 Lt iki 80 000 Lt bauda, o konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į šio įstatymo 34 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės pateiktus paaiškinimus, kad tikrinimo metu Bendrovei priklausančio restorano bare rastas butelis trauktinės „Bobelinė spanguolių”, dėl kurio nebuvo pateiktas įgijimo arba gabenimo dokumentas, buvo atneštas padavėjo D.L., kuris anksčiau buvo sudaužęs analogiško gėrimo butelį, įgytą nepažeidžiant nustatytos tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl to, jog skiriama bausmė ar nuobauda turi būti teisinga, nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų, tais atvejais, kai teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. ir 2005 m. lapkričio 3 nutarimais dėl teismo teisės skirti mažesnio dydžio negu sankcijos žemutinė riba piniginę baudą ir konstatavo, jog nekyla abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio atitikties Konstitucijai pareiškėjo nurodyta apimtimi.
Teismas nusprendė, jog Tarnyba, atsižvelgusi į padaryto pažeidimo pobūdį ir rastų alkoholinių gėrimų be atitinkamų juridinę galią turinčių privalomų dokumentų kiekį, pagrįstai Bendrovei paskyrė 1000 (tūkstančio) Lt baudą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirtas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio ta apimti, kuria nenustatyta teismo teisė sumažinti įstatymo numatytų baudų dydį, konstitucingumas, bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų sumažintas paskirtos baudos dydis.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės analogiškais argumentams, išdėstytiems pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad jis Tarnybos tyrimui netrukdė, kas yra užfiksuota Nutarime, bei kad jis pirmą kartą pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą ir to neginčija.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertino ir ištyrė surinktus įrodymus, teisingai aiškino teisės normas, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog teismas teisingai konstatavo, kad apelianto teiginiai dėl to, jog pardavėjas D. L. sudaužė butelį trauktinės „Bobelinė spanguolių” ir t. t., yra nepagrįsti, vertintini kritiškai, t. y. kaip bandymas išvengti atsakomybės. Kiti atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški išdėstytiems atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą draudimo įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų pažeidimą. Su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 8.9 punkte įtvirtintas draudimas parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuoti, eksponuoti alkoholinius gėrimus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
Alkoholio kontrolės įstatymo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo faktus atsakovas nustatė 2007 m. sausio 22 d. 11.50 val. patikrinęs pareiškėjui priklausantį restoraną, esantį Pilies g.10, Vilniuje, įstatymo pažeidimo faktą užfiksavo 2007 m. sausio 22 d. Tikrinimo protokole Nr. 09.
Pareiškėjas įstatymo pažeidimo fakto iš esmės neneigia, o tik bando pasiteisinti, aiškindamas, kad, pareiškėjo teigimu, Tikrinimo protokole nurodytas faktas, jog Bendrovės restorane parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai (1 butelis trauktinės „Bobelinė spanguolių”), dėl kurių tikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, įvyko dėl Bendrovės darbuotojo D.L. veiksmų, kadangi jis vietoj sudaužyto butelio alkoholinio gėrimo, nupirko parduotuvėje kitą analogiško gėrimo butelį, ir, neinformavęs Bendrovės vadovų padėjo, į barą. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kritiškai. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo vertinimu, kadangi, kaip matyti iš bylos dokumentų, toks pažeidimo fakto aiškinimas atsirado po to, kai buvo surašytas Tikrinimo protokolas. D.L. paaiškinimas Bendrovės direktorei rašytas 2007 m. sausio 24 d. Paaiškinime teigiama, kad D. L. butelį restorano barą padėjo 2006 m. gruodžio 31 d. Jei pareiškėjas teigia, kad toks faktas buvo, tai jis turėjo realią galimybę šį pažeidimą išsiaiškinti ir jį pašalinti, nes atsakovas tikrinimą atliko 2007 m. sausio 22 d., t.y. praėjus beveik mėnesiui nuo nurodyto fakto. Kolegija pažymi, kad net ir įrodžius, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, jis nepašalina Bendrovės atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus. Pagal Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 10 punkto nuostatas prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra laikomos parduotuvių, kioskų, paviljonų, restoranų patalpos, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui. Bendrovė yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių reikalavimų. Prekybą vykdantys Bendrovės darbuotojai veikia Bendrovės vardu. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą. Į įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 1000 Lt iki 80 000 Lt bauda, o konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į šio įstatymo 34 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakovas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjas nekliudė tyrimui, skyrė minimalaus dydžio baudą – 1000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalaus dydžio baudos skyrimas pareiškėjui yra pagrįstas, atitinka pažeidimo pobūdį, mastą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl mažinti paskirtą baudą nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio ta apimtimi, kuria nėra numatyta teismo teisė sumažinti įstatymo nustatytų minimalių baudų dydį, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui ištyrimo. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus formuojamą praktiką, teismas galėtų mažinti Tarnybos paskirtą minimalią baudą, jei konkrečiu atveju būtų nustatytos aplinkybes, suteikiančios pagrindą mažinti Tarnybos nutarimu paskirtą minimalią baudą. Nagrinėjam atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas ginčo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restoranas“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.