Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-903-1004/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Departus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo.Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Departus“ ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Talša“ 10 000 Eur sumą, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 37–38, 66–67). Atsakovė UAB „Talša“ su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (b. l. 55, 72).2018 m. sausio 2 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės UAB „Talša“ priešieškinis, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį ir taikyti restituciją, priteisti iš ieškovės 11 015,28 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti L. S. ir G. D. (b. l. 121–123).Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 4 d. atsisakė priimti atsakovės UAB „Talša“ priešieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 124–125).2018 m. sausio 12 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės UAB „Talša“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovės UAB „Talša“ priešieškinį (b. l. 127–129).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 15d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Talša“ atskirąjį skundą ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui (b. l.130–131).Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Talša“ padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 3 dalimi teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, todėl 2018 m. sausio 4 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Talša“ teisė kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynybos nėra paneigta, nes atsakovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę pareikšti ieškinį, o ne priešieškinį nagrinėjamoje byloje.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Talša“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti priėmimo klausimą (b. l. 133–135). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsisakymas priimti atskirąjį skundą pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 143 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Paaiškino, kad anksčiau pateikti priešieškinio negalėjo, nes apie 2016 m. lapkričio 16 d. sutartį sužinojo tik 2017 m. gruodžio 19 d. L. S. nebuvo įgaliotas sudaryti sutarčių įmonės vardu, todėl sandoris yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms nuostatoms.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Departus“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 137–138). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, atsakovė iš esmės siekia, kad jos priešieškinis būtų priimtas. Teismas teisingai pastebėjo, kad priešieškinio pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK336 straipsnio 1 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Departus“ ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl skolos priteisimo iš (b. l. 37–38). Atsakovei UAB „Talša“ nesutinkant su ieškinio reikalavimais (b. l. 55), pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu (b. l. 62), procesiniuose dokumentuose šalys išdėstė savo argumentus, atsikirtimus į priešingos šalies teiginius (b. l. 66–67, 72). Baigus pasirengimą bylos nagrinėjimui įvyko du teismo posėdžiai, kuriuose buvo apklausti šalių atstovai, liudytojai (b. l. 81–82, 108–110, 115). Po to, kai 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo paskirtas trečiasis teismo posėdis, atsakovė UAB „Talša“ pareiškė priešieškinį (b. l. 120, 121–123). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo stadiją ir atliktus procesinius veiksmus, priešieškinio reikalavimus, pripažino, kad atsakovės priešieškinio nagrinėjimas užvilkins bylą, todėl 2018 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Talša“ priešieškinį (b. l. 124–125). Nesutikdama su teismo argumentais atsakovė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį (b. l. 127–129), tačiau teismas atsisakė priimti šį atsakovės atskirąjį skundą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: (1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; (2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; (3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Jei nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 4 dalis). Sistemiškai aiškinant CPK 143 straipsnio nuostatas daroma išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas taip pat turi teisę atsisakyti priimti priešieškinį, jei vėlesnis jo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Remiantis CPK 143 straipsnio 3 dalimi teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Talša“ pripažįsta, kad CPK 143 straipsnio 3 dalyje yra tiesiogiai įtvirtintas draudimas atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, tačiau vis tiek padavė atskirąjį skundą, o teismui atsisakius jį priimti, teigia, kad CPK 143 straipsnio 3 dalies nuostata galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: pirma, kai ši teisė yra tiesiogiai numatyta CPK, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju CPK 143 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, taigi CPK nenumato galimybės tokio pobūdžio nutartis skųsti apeliacine tvarka. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad atsisakymas priimti priešieškinį neužkertą kelio proceso eigai, nes bylos nagrinėjamas tęsiamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad kitas teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-903-1004/2018 paskirtas 2018 m. balandžio 11 d. Be to, atsakovė turi teisę priešieškinyje suformuotus reikalavimus pareikšti atskiroje byloje, t. y. įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį. Todėl teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis negali būti apeliacijos objektas ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnis).

Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013). Ši teismo teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne, kadangi nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą tenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinų įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliantės iškeltos abejonės dėl CPK 143 straipsnio 3 dalies (ta apimtimi, kuria atsisakymas priimti priešieškinį nėra skundžiamas atskiruoju skundu) neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudaro pagrindą tenkinti tokį jos prašymą.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį nėra skundžiama atskiruoju skundu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.