Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1997-10-13 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 str. 3 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 82 str. taikytos auklėjimo poveikio priemonė: įspėti, 12 mėnesių laikotarpiui apriboti L. M. elgesį, įpareigoti jį kasdien nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir uždrausti be elgesio apribojimo priemones kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-21 apie 3.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis ir neblaivus, kilus žodiniam konfliktui, tyčia ranka pastūmė nukentėjusįjį J. S., kuris griuvo galva ir mentimis trenkdamasis į sieną, sukniubo ir dėl to nukentėjusiajam buvo konstatuoti suspaustiniai stuburo krūtinės dalies 7-o ir 8-o slankstelių kūnų lūžiai. Dėl šio sužalojimo J. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir nebuvo sukelta 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, todėl sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Tokiais veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis L. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną tarp jo ir K. L. kilo konfliktas. Pats konfliktas vyko buto koridoriuje, kur be jo ir K. L. buvo dar J. S. ir A. M.. Konfliktuojant su K. L., atėjo J. S. ir atsistojo tarp jų. Pradžioje J. S. gražiai pradėjo skirti jį ir K. L., bet vėliau savo ranka įrėmė jam (L. M.) į kaklą alkūnę, dilbį, pajutęs skausmą gerklėje ir pradėję dūsti, jis (L. M.) pastūmė nuo savęs J. S.. J. S. prarado pusiausvyrą ir trenkėsi į sieną. Nurodo, kad įvykio dieną visi buvo neblaivūs. Konfliktuoti su J. S. nenorėjo, jį perspėjo, kad pyktis nenori. Bet J. S. įsikišo tarp jo ir K. L., o kai J. S. pridėjo ranką prie kaklo, pajutęs skausmą ir pastūmė gindamasis J. S.. Pats įvykio dieną sužalojimų nepatyrė. J. S. stovėdamas trenkėsi nugara į sieną ir atsitūpė. Patvirtina, kad su viena ranka laikė K. L., o su kita pastūmė J. S.. Medikus, policiją matyt kvietė A. M.. Atvykusiai policijai J. S. pasakė, kad pretenzijų niekam neturi, o atvykusiems medikams pasakė, kad nenori su jais vykti. Nesutinka su byloje esančiomis nuotraukomis, nurodo, kad pats stovėjo ties įėjimu į virtuvę, prie kito kambario durų, jis pats stovėjo nugara į veidrodį ir žiūrėjo tiesiai į virtuvę. O J. S. stovėjo į kito kambario duris, o ne nugara į lauko duris. Kategoriškai nesutinka su kaltinimu, nukentėjusiojo nestūmė stipriai, J. S. dėl savo neblaivumo galėjo neišlaikyti pusiausvyros, atsitrenkė į sieną ir pritūpė. Gailisi dėl šio fakto, kaltės nepripažįsta ir teismo prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tiki iš matymo. Jokio asmeniškumo jam nejaučia. Įvykio dieną, kaltinamasis visą vakarą konfliktavo su K. L., kaip suprato, konfliktas kilo, kai Karolis įžeidė merginą. Tą vakarą konfliktus ramino ne vieną kartą. Vėliau matė, kaip Karolis buvo tempiamas ir jam buvo suduoti smūgiai, todėl jis ir įsikišo tarp Karolio ir kaltinamojo. Patvirtina, kad Karolį tempė kaltinamasis ir Arnas. Kaltinamasis jį stūmė pilnu svoriu, tuo metu svėrė 63-64 kg., šiuo metu 80 kg. Jis (J. S.), krisdamas atatupstas visu savo tuo metu 64 kg. svoriu trenkėsi į sieną ir nukrito ant žemės. Ant žemės gulėjo apie 5 min., juto didelį skausmą, buvo aptemę akyse. Patvirtina, kad krisdamas klubai lietė žemę, viršutinė kūno dalis lietė sieną. Kategoriškai nesutinka, kad pats buvo neblaivus, alkoholį, t. y. alų gėrė tik 14 val., vakare alkoholio visai nevartojo. Atvykę medikai pasakė, kad yra patemti raumenys, todėl ir atsisakė vykti su medikais, nors ir jautė didelį skausmą, negalėjo nei atsisėsti, nei atsigulti. Į medikus kreipėsi kitą dieną, nes jautė labai didelį skausmą, buvo skirti tepaliukai, vaistai, kurie nepadėjo, todėl pakartotinai kreipėsi į medikus, kur vėliau nustatė, kad buvo lūžę 7 ir 8 stuburo slanksteliai. Į policiją kreipėsi, kai sužinojo, kad yra lūžę stuburo slanksteliai. Patvirtina aplinkybes, kad visą vakarą bandė apginti Karolį, sutinka, kad stumdamas kaltinamąjį, jam galėjo būti užimtas kvėpavimas, kadangi kaltinamąjį stūmė ties apatine kūno dalimi. Kaltinamasis jį pastūmė atstumu 1 m. iki sienos, ir jis (J. S.) krisdamas atsitrenkė į sieną galva ir mentėmis. Iki įvykio neturėjo jokių stuburo traumų, jokių kaulų lūžių.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu viso įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi jis buvo senokai. Bute įvykio dieną buvo vartojamas alkoholis. Visi buvo neblaivūs. Pats konfliktas prasidėjo tarp kaltinamojo ir K. L.. Tarp jų įsikišo nukentėjęs J. S.. Kaltinamasis tiesiog nustūmė nukentėjusįjį. Smūgių rankomis ir kojomis tikrai nebuvo. J. S. krisdamas atsitrenkė į sieną, pradėjo drebėti ir purtytis. J. S. buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, kadangi yra matęs ne vieną kartą, kai J. S. ištinka epilepsijos priepuoliai, kai jis pavartoja alkoholį. Kad bute buvo vartojamas alkoholis, kad buvo vartojami stiprūs gėrimai, kad alkoholį gėrė ir J. S. net neabejoja. Nurodo, kad kaltinamasis konfliktavo su K. L., o nukentėjęs stengėsi atsistoti tarp jų. Kai J. S. laikė kaltinamąjį už kapišono ar pakarpos, tada kaltinamasis ir pastūmė nukentėjusįjį. Matė, kaip J. S. pradėjo purtytis, kai atsitrenkė į sieną ir nukrito. Traukuliai trūko gal 2-3 min., jis kvietė greitąją pagalbą, o atvykusiems medikams J. S. pasakė, kad jų pagalbos nereikia. Patvirtina, kad nukentėjęs kaltinamajam smūgiu nesudavė.

Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta 1,5 metų. Atsimena, kad paryčiais kaltinamasis su dar porą žmonių buvo naktinėje parduotuvėje, o kai grįžo visi pradėjo vartoti alkoholį. Kodėl įvyko konfliktas tarp jo ir kaltinamojo, dabar neprisimena. Kaltinamasis tempė jį į koridorių ir sudavė nestiprų smūgį. Jis pargriuvo ir tada atėjo J. S.. Nukentėjęs atsistojo tarp jo ir kaltinamojo, kai kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį. Po pastūmimo J. S. trenkėsi į sieną ir nukrito. Nukentėjusiajam tikrai nebuvo traukulių, jis rėkė, kad jam skaudą nugarą. Patvirtina aplinkybes, kad J. S. stovėjo tarp jo ir kaltinamojo, J. S. stovėjo veidu į kaltinamąjį. Kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį, atstumas iki sienos buvo ne daugiau kaip pusė metro, ir krisdamas nukentėjęs atsitrenkė į sieną. J. S. sėdėjo susmukęs, nesikėlė, todėl buvo iškviesti medikai. Patvirtina, kad alkoholį tą vakarą vartojo ir J. S..

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta 3 metus. Paties konflikto nematė, tik J. S. pasakė, kad buvo konfliktas, kad jį pastūmė ir jis susižeidė ir, kad jam kažkiek skauda. Iš kalbų suprato, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, pats kaltinamasis nenukentėjo. Patvirtina, kad į butą susirinko į pavakarį, bute buvo vartojamas alkoholis, tai alus ir gėrimas „Žalios devynerios“, visi buvo lengvai, vidutiniškai išgėrę. Tą vakarą alkoholį vartojo ir J. S..

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute vyko vakarėlis, buvo daug žmonių. Iki konflikto pats vakarėlis tęsėsi gal 2–3 dienas. Ji pati matė žodinį konfliktą, kuris vyko buto koridoriuje. Konflikte dalyvavo J. S., L. M., K. L.. Konflikto iniciatorius buvo K. L., nes buvo paleidęs puoduką į R. D.. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti konflikto eigos, nes praėjo daug laiko, be to viskas vyko labai greitai. Patvirtina, kad konfliktas vyko tarp vienų ir kitų buto durų. Matė, kaip kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį. Kiek prisimena, kai K. L. konfliktavo su L. M., tarp jų buvo J. S.. Šiuo metu negali pasakyti ar J. S. laikė L. M., ar bandė kažką skirti. Koridoriuje buvo daug žmonių, todėl negali pasakyti, ar prieš krisdamas J. S. sužingsniavo. Patvirtina, kad alkoholį vartojo visi, K. L. buvo visai girtas, J. S. tą vakarą alkoholį vartojo kartu su visais.

Specialistas J. M. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti stuburo slankstelių lūžiai. Nurodė, kad tokie sužalojimai atsiranda, kai slanksteliai yra suspaudžiami. Nukentėjusysis atsimušęs į sieną sėdmenimis krito ant grindų. Įvyko suspaudimas ir tokiu būdu galėjo slanksteliai lūžti. Su nukentėjusiuoju nebendravo, vertina tai, kas nustatyta bylos medžiagoje. Nurodo, kad tokie patirti nukentėjusiojo sužalojimai gija mėnesius, pasekmės gali trukti ilgai. Tokiems sužalojimams kūno sudėjimas neturi reikšmės. Patvirtina, kad atsirasti tokiems sužalojimams reikėjo, kad asmuo atsitrenktų į kampą, ir jis turėjo būti sulinkęs. Be to, faktas, kad buvo stuburo apkrovimas išilgine kryptimi su palinkimu į priekį. Sutinka, kad vienas asmuo skausmą jaučia stipriau, kitas silpniau. Nugaros smegenys nebuvo pažeistos, todėl tai netrukdė funkcionuoti stuburui. Tyrime nustatytos aplinkybės, kad nukentėjęs susmuko, jam skaudėjo, negalėjo atsikelti, ir tik po kelių dienų kreipėsi į medikus, kur ir buvo nustatyti lūžiai. Tokios faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje. Sutinka, kad nukentėjusiajam galėjo būti oro trūkumas, bet epilepsijos požymių nematė. Be to, nereikia pamiršti, kad buvo vartojamas alkoholis, todėl kažkam kažkas galėjo ir klaidingai pasirodyti.

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos R. D. parodymai, kuriais ji paaiškino, kad negali jau pasakyti kada tiksliai šių metų sausio mėnesį J. S. turėjo nakvoti pas ją namuose, bet jį pakvietė Arnas pas save. Julius pasiūlė važiuoti ir jai. Butas buvo Minties gatvėje, tikslaus adreso nežino. Bute be jos ir Juliaus buvo Arnas, Arminas (jie abu gyvena tame bute), Gabija, I. J., Laura (Baranauskaitė, 20 m. amžiaus, žino tik jos Facebook paskyrą), taip pat buvo L. M., Augustas, T. V., Karolis, pavardės nežino. Tame bute buvo kelias dienas. Sekančią dieną Juliui reikėjo vykti į darbą, todėl jis jau vakaras prieš tai alkoholio vartojo ne daug. T. L. ir Karolio kilo konfliktas koridoriuje, ji kaip suprato, kad jau vyko ir grumtynės, bet kas tiksliai ji negali pasakyti, tuo metu ji buvo Arno kambaryje. Ten buvo ir Julius ir kiti šventės dalyviai, tačiau kai triukšmas koridoriuje pradėjo stiprėti, ji su Juliumi išėjo iš kambario į koridorių, ji buvo neblaivi ir nelabai prisimena. Tik tiksliai prisimena, kad Julius bandė atitraukti Luką ir padėti Karoliui. Lukas atsisukęs į Julių jį labai stipriai pastūmė ranka į viršutinę kūno dalį. Julius labai stipriai trenkėsi į sieną, ji negali smulkiai apibūdinti kokiu būdu jis trenkėsi, nes tiesiog neatsimena, bet matė, kad jam gulinčiam ant žemės prasidėjo traukuliai ir jis labai sunkiai gaudė orą, jis sakė, kad jį dusina. Jis labai skundėsi skausmais, kažkas iš jų kvietė greitąją pagalbą. Ji kartu su Ineta buvo kambaryje ir nei prie medikų, nei prie pareigūnų nėjo, ką tiksliai Julius su jais kalbėjo taip pat negirdėjo. Išvykus medikams ir policijos pareigūnams jos išėjo iš kambario. N. J., nei Luko policijos pareigūnai neišvežė, kur tuo metu buvo Karolis, ji negali pasakyti, gal jis iki policijos atvykimo buvo iš buto išėjęs, o gal dar ir buvo, jai tuo metu rūpėjo sužalotas Julius. Julius atsigulė į lovą ir jis gulėjo tiesiai ant nugaros, nes jam pasisukti ir pakeisti gulėjimo pozą buvo labai skausminga, tai matėsi jo veide. Po mėnesio Julius parašė, kad jis kreipsis į policiją dėl sužalojimo, nes jis pasakė, kad medikai iš pradžių neteisingai nurodė traumą ir kad jam lūžę stuburo slanksteliai. Jis dėl šio įvykio neteko darbo. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti, tik Lukas tikrai Julių pastūmė labai stipriai, nes Julius kišosi į jų konfliktą su Karoliu. Lukas pastūmė tyčia, bet mano, kad jis tikrai nenorėjo tokių pasekmių. (b. l. 76)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jis gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta J. S. apie 2 metus. 2015-01-20 pas jį bute buvo vakarėlis. Jau dienos metu pradėjo rinktis jo pažįstami: A. M., J. S., G. G.. Nori papildyti, kad G. G. atvyko pas jį į butą gerokai vėliau, tai yra 2015-01-21 apie 0.30 val. Bute jie linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus, šnekučiavosi. 2015-01-21 apie 3.30 val. jis buvo pas save kambaryje, tuo metu išgirdo, kad koridoriuje vyksta konfliktas, kažkas rėkauja ir stumdosi. Po to kažkas nukrito. Jis iš kambario greitai išėjo į koridorių, kur pamatė, kad J. S. sėdi atsirėmęs į sieną. Jis suprato, kad J. S. pastūmė L. M., kadangi jis buvo atskirtas nuo J. S.. Kaip vėliau suprato, tarp koridoriuje buvusių asmenų įvyko konfliktas ir J. S. norėjo juos išskirti, tačiau tuo metu L. M. jį pastūmė ir J. S. griūdamas susitrenkė galvą ir nugarą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams J. S. patvirtino, kad niekam pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Po to išvažiavo ir greitoji pagalba. Į ligoninę J. S. neišvežė. Visas vakarėlis tęsėsi iki 2015-01-21 popietės. Po to visi išsiskirstė. Maždaug po mėnesio jis sužinojo, kad J. S. parašė pareiškimą. Kodėl jis to iš karto nepadarė, jis paaiškinti negali. (b. l. 67-68)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. G. parodė, kad J. S. pažįsta maždaug pusantrų metų. 2015 metų sausio mėnesį, dienos tiksliai nepasakys, ji buvo darbe ir su ja susisiekęs J. S. pranešė, kad žino, kur planuojamas vakarėlis. Jis pasakė adresą ir apie 00.20 val. ji susitiko su J. S. Žirmūnų gatvėje, kur jis nuvedė ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten vyko vakarėlis. Ji labai daug išgėrė ir sėdėjo virtuvėje. Po to ji išėjo į naktinę parduotuvę. Tai buvo apie 2 val. Grįžo į butą apie 3.30 val., tuo metu tarp vaikinų įvyko kažkoks konfliktas, ji tuo metu buvo virtuvėje ir išgirdusi triukšmą atėjo į koridorių. Ji pamatė gulintį, tiksliau pasakius, atsirėmusi į sieną J. S.. Jis vaitojo ir sakė, kad jam skauda nugarą. A. M. gulėjo ant žemės, o L. M. stovėjo pusiau pasilenkęs. Ji J. S. nuvedė į kambarį ir paguldė į lovą. Tuo metu kažkas iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį apžiūrėjo, o po to išvažiavo apie 5.30 val. Kas konkrečiai pastūmė J. S. ji nematė, tik žino, kad jis jai pasakojo, jog jį pastūmė L. M.. (b.l. 70-71)

Ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu liudytoja G. G. parodė, kad į tyrėjo pateiktą klausimą: Ar tiksliai atsimena, kas dar gulėjo koridoriuje ant žemės tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo išgėrusi, todėl gali ir painiotis. Tiksliai koridoriuje buvo J. S. ir L. M., o ar buvo kitų žmonių ir ką jie tiksliai veikė, negali pasakyti. (b. l. 72)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. B. parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai, tačiau tai buvo 2015 metų žiemą, ją jos pažįstama R. D. pakvietė eiti pas jos pažįstamus Arną ir Arminą gyvenančius bute Žirmūnuose, Minties g. Nuėjusi ten pažinojo tik I. J. ir R. D.. Su kitais susipažino tik tą kartą, matė juos pirmą kartą. Galėjo būti dar viena mergina ir penki vaikinai, šiaip ten tikrai į tą butą ėjo kas norėjo. Kiek atsimena ji su Roberta sėdėjo kambaryje, kai buto koridoriuje pasigirdo kažkoks konfliktas, tada išgirdo dūžtančius stiklus, kaip pamatė, vėliau dužo koridoriuje buvęs veidrodis, kai pravėrė duris pamatė vaikiną, kurio vardas Julius gulintį ant žemės, kaip tyrėja nurodo parodymų patikrinimo vietoje fotolentelės 5 nuotraukoje, tik Juliaus galva jau tuo metu buvo pilnai padėta ant žemės. Ar jis taip ir nugriuvo, ar nugriuvo, kaip pavaizduota toje nuotraukoje Nr. 5 ir tik vėliau nuslydo iki gulimos pozos ji negali pasakyti. Kai išėjo į koridorių, pamatė Julių jau pilnai gulintį, ant žemės. Kaip vėliau suprato, kad konfliktas vyko visai tarp kitų vaikinų ir Julius tik norėjo juos išskirti, bet nukentėjo pats. Kas tiksliai jį iš tos kompanijos buvusios koridoriuje pastūmė, ji negali pasakyti. Julius mano, tą vakarą buvo lengvai išgėręs, jis elgėsi adekvačiai. L. B. girdėjo, kad Julius sakė Robertai, kad jam sunku kvėpuoti, jis duso gulėdamas ant žemės. Jis sakė, kad jam skauda ir prašė kviesti medikus. Merginos nuėjo į kambarį ir užsidarė, pareigūnai net nebuvo užėję pas jas. Girdėjo, kad pirmi į butą atvyko pareigūnai, ką tiksliai kalbėjo Julius, ji negali pasakyti, bet pareigūnai nieko iš buto neišvežė, taip pat ir medikai Julių paliko bute. Kiek pamena, visoms tarnyboms išvykus Julius prigulė, jai atrodo, kad daugiau jis alkoholio nevartojo, tačiau matėsi, kad jis kenčia skausmus. Sekančią dieną jie visi išsiskirstė, kiek žinojo Juliui reikėjo net važiuoti į kitą miestą. Kai po kurio laiko pasiteiravo pas Robertą, kaip Julius, ji tik pasakė, kad jis kreipėsi į medikus, kad jam kažkas negerai su nugara, taip pat Juliaus ir Internetu klausė, ar jam viskas gerai, jis patvirtino, kad jam viskas gerai, kad jis dėl kažkokių priežasčių dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, ji nežinojo, kol jos nepradėjo ieškoti pareigūnai. (b. l. 87)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2961/15(01) konstatuota, kad J. S. nustatyti suspaustiniai stuburo krūtinės dalies 7-o ir 8-o slankstelių kūnų lūžiai, kurie padaryti staigiai per jėgą sulenkiant ir suspaudžiant stuburą per krūtinės 7-ą ir 8-ą slankstelius. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes slankstelių lūžių gijimas užtrunka ir J. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Dviejų gretimų krūtinės slankstelių (7-o ir 8-o) kūnų lūžiai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu griūvančiam aukštielninkam galva ar dubeniu atsimušant į kliūtį ir staigiai per jėgą sulenkiant ir suspaudžiant stuburą, per krūtinės 7-ą ir 8-ą slankstelius. Daugiau kitokių kūno sužalojimų nustatyta nebuvo. Pats savo rankomis J. S. tokio sužalojimo pasidaryti negalėjo. Jokių objektyvių medicininių požymių, kurie nurodytų į konkretų daiktą, su kuriuo J. S. sužalojimo momentu savo kūnu kontaktavo nenustatyta. Sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu neatmetama. (b. l. 32–33)

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad L. M. kaltė, jog 2015-01-21 apie 3.30 val., bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) būnant neblaiviam, kilus žodiniam konfliktui, tyčia ranka pastūmus nukentėjusįjį J. S., dėl ko jis griūdamas trenkėsi į sieną, sukniubo ir dėl to patyrė krūtinės dalies 7-o ir 8-o slankstelių kūnų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. S. paaiškino kad 2015-01-21 apie 3.30 val., bute, (duomenys neskelbtini) įvyko tarp K. L. ir L. M. įvyko konfliktas. Matė, kaip Karolis buvo tempiamas ir jam buvo suduoti smūgiai. Siekdamas nutraukti konfliktą jis atsistojo tarp Karolio ir kaltinamojo. Tada L. M. jį stipriai pastūmė, jis krisdamas atatupstas visu savo svoriu trenkėsi į sieną ir nukrito ant žemės, gulėjo apie 5 min., juto didelį skausmą, buvo aptemę akyse. Patvirtina, kad krisdamas klubai lietė žemę, viršutinė kūno dalis lietė sieną. Atvykę medikai pasakė, kad yra patemti raumenys, todėl ir atsisakė vykti su medikais, nors ir jautė didelį skausmą, negalėjo nei atsisėsti, nei atsigulti. Į medikus dėl didelio skausmo kreipėsi kitą dieną, buvo skirti tepaliukai, vaistai, kurie nepadėjo. Pakartotinai kreipėsi į medikus, kurie vėliau nustatė, kad buvo lūžę stuburo slanksteliai.

Konflikto kilimo aplinkybes bei tai, jog L. M. 2015-01-21 konfliktinės situacijos metu stūmė J. S., kuris atsitrenkė į sieną, nukrito, bei kentė didelius skausmus, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. L., A. M., I. J..

Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-21 bute, (duomenys neskelbtini) tarp jo ir kaltinamojo L. M., įvyko konfliktas. L. M. tempė jį į koridorių, smūgiavo, jis pargriuvo ir tada atėjo J. S.. Nukentėjęs atsistojo tarp jo ir kaltinamojo, tada L. M. pastūmė nukentėjusįjį. Po pastūmimo J. S. trenkėsi į sieną ir nukrito. J. S. rėkė, kad jam skaudą nugarą. Liudytojas A. M. paaiškino, kad konflikto metu kaltinamasis tiesiog nustūmė nukentėjusįjį. Nurodo, kad kaltinamasis konfliktavo su K. L., o nukentėjęs J. S. stengėsi atsistoti tarp jų, išskirti. Po pastūmimo J. S. atsitrenkė į sieną ir nukrito, pradėjo purtytis, traukuliai trūko gal 2–3 minute. Buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau, atvykusiems medikams, J. S. pasakė, kad jų pagalbos nereikia. Patvirtina, kad nukentėjęs kaltinamajam smūgiu nesudavė. Liudytoja I. J. patvirtino, kad matė, kaip L. M. pastūmė J. S.. Teisme paklaustų liudytojų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. D. teikti paaiškinimai, kuri nurodė, kad matė, kaip Julius bandė atitraukti Luką ir padėti Karoliui. T. L. atsisukęs į Julių jį labai stipriai pastūmė ranka į viršutinę kūno dalį, o Julius labai stipriai trenkėsi į sieną.

Be to, visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad J. S. bandė išskirti konfliktuojančius L. M. ir K. L., jokių agresyvių veiksmų L. M. atžvilgiu neatliko. Kaltinamojo J. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad J. S., bandydamas išskirti konfliktą, buvo įsirėmęs jam į kaklą alkūnę, todėl, pajutęs skausmą gerklėje ir pradėjęs dusti, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir aptarti įrodymai. Todėl tokie L. M. paaiškinimai vertintini kaip siekis išvengti, ar švelninti, savo atsakomybę.

Vertinant byloje esančiu įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad J. S. padaryti sužalojimai kilo 2015-01-21 įvykusio konflikto metu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2961/15(01), kuri surašyta įvertinus visus reikšmingus medicininius dokumentus, konstatuota, kad J. S. į Mažeikių PSPC gydytoją R. P. dėl nugaros skausmų kreipėsi 2015-01-22, t. y. sekančią dieną po konflikto. J. S. buvo paskirtas gydymas, tačiau būklė negerėjo. Tęsiant gydymą buvo paskirta kompiuterinė tomograma, kuri atlikta 2015-02-20, nustatyti 7-8 slankstelių lūžiai. Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2015-09-18 išvadoje Nr. G2961/15(01) konstatuota, kad J. S. nustatyti suspaustiniai stuburo krūtinės dalies 7-o ir 8-o slankstelių kūnų lūžiai, kurie padaryti staigiai per jėgą sulenkiant ir suspaudžiant stuburą per krūtinės 7-ą ir 8-ą slankstelius. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas J. M. P. paaiškino, kad tokie sužalojimai atsiranda, kai slanksteliai yra suspaudžiami. Nukentėjusysis atsimušęs į sieną sėdmenimis krito ant grindų, o tai sąlygojo stuburo apkrovimą išilgine kryptimi su palinkimu į priekį. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo galėjo jausti oro trūkumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daryti išvada, kad teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo išsakytos abejonės, kad J. S. nugaros sužalojimus galėjo patirti kitu metu bei kitoje vietoje, nėra pagrįstos.

Vertinant pareiškėjo gynėjo teismo posėdžio metu išdėstytus motyvus, jog L. M. veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti J. S., pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos A. T. 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju L. M., kaip pats nurodė, nesiekė nukentėjusiajam padaryti konkretų sužalojimą, tačiau kaltinamasis turėjo suprasti, jog savo veiksmais, tyčia stumdamas J. S., gali jį sužaloti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2015-09-18 išvadoje Nr. G2961/15(01) konstatuota, kad J. S. patirti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta 2015-10-08 pažyma patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų J. S. buvo nedarbingas ir gydomas nuo 2015-01-24 iki 2015-03-27, t. y. daugiau negu 10 dienų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad L. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas L. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs tai, kad L. M. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teismas taip pat atsižvelgia į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių atsakomybės ypatumus.

L. M. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas. Byloje esantys įrodymai liudija, kad L. M. mokosi Vilniaus VŠĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, charakterizuojamas patenkinamai. 2014-10-17 prokuroro nutarimu, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 8 p. 214 str. 2 d. atkleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant auklėjimo poveikio priemonę, elgesio apribojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu už nusikalstamą veikos, numatytos BK 233 str. 3 d., padarymą nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėti, 12 mėnesių laikotarpiui apribotas L. M. elgesys, įpareigojant jį kasdien nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir uždrausti be elgesio apribojimo priemones kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Taigi nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl laikytina, kad L. M. teistumas neatsirado.

Byloje esančiais įrodymais L. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinime nurodoma, kad L. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, atsižvelgus į tai, kad tarp L. M. ir K. L. buvo kilęs konfliktas, negalima teigti, jog L. M. nukentėjusįjį J. S. pastūmė dėl savo girtumo, o ne dėl konfliktinių aplinkybių.

Įvertinęs byloje surinktus duomenys, charakterizuojančius kaltinamojo atsakomybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. M. už jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 138 str. 1 d. numatyta švelniausia bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, paskiriant BK 48 str. 6 d. numatytus įpareigojimus – tęsti mokslą ar pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam L. M. 2016-02-10 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108) – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių pagrįstumo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo L. M. 153,90 Eur nukentėjusiojo J. S. gydymo išlaidoms padengti (b. l. 40–41, 42–43). Savo reikalavimus pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad J. S. buvo suteiktos gydymo paslaugos 153,90 Eur sumai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo L. M. 184,68 E. V. socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti (b. l. 52–53). Savo reikalavimą pagrindė 2015-10-08 pažyma, kurioje nurodoma, kad nedarbingumo laikotarpiu J. S. buvo apskaičiuota 184,68 Eur išmokos suma.

Žala padaryta kaltinamojo L. M. nusikalstama veika, todėl ieškiniai tenkintini visiškai ir iš L. M. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteistina 153,90 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 184,68 Eur, nusikaltimu padarytoms žaloms atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

tęsti mokslą ar pradėti dirbti;neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; neatlygintinai per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsigaliojimo dienos išdirbti 100 valandų, t. y. po 20 valandų į mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš L. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 153,90 Eur (vieną šimtą penkis šimtus tris eurus 90 cnt) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš L. M. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo naudai 184,68 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 68 cnt) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.