- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2YT-160-887/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01112-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, J. S., A. G.
- Advokatai
- Laimius Platūkis
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, J. S., J. S., A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu (2024-07-31 Nr. DOK 29792) prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui J. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,0214 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliui J. Č. priklausanti sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais (tvartas, kluonas, du 78 kv m. bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė, peludė).
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina M. G. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai J. Č. ir J. Č.. (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjo tėvai J. G. ir M. G. (Č.). M. G. tėvas J. Č. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Veisiejų rajono Barčių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Z. kaimo 1945-1946 m. ūkinės knygos dėl A. ir J. Č. turėto nekilnojamojo turto matyti, kad A. Č. (duomenys neskelbtini) valdė žemę ir 1910 metų statybos pastatus - gyvenamąjį namą, tvartą ir kluoną. Iš 1926-06-12 Seinų notaro B. J. pirmojo įrašo, rejestro Nr. 426, matyti, kad A. Č. padovanojo savo sūnui J. Č., pareiškėjo motinos M. G. tėvui, nekilnojamąjį turtą Z. kaime. Minėtu teisės aktu J. Č. buvo padovanotas žemės sklypas ir jame esantys pastatai (duomenys neskelbtini). Įgijęs nuosavybės teises į žemę ir pastatus, iki jų nacionalizavimo, J. Č., pagerino žemės sklype buvusius tris pastatus bei pastatė naujus. 1945 m. pareiškėjo senelis J. Č. buvo deportuotas į Lenkiją, o jam priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas. Pareiškėjo seneliui J. Č. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei jame buvę namų valdos statiniai - gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Pareiškėjo motinai M. G. 2002-05-17 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Č. žemę. Šioje namų valdoje susituokę gyveno pareiškėjo tėvai M. G. ir J. G. su vaikais, tuose namuose gimė pareiškėjas bei jo seserys. Iš 1945-03-26 turto aprašymo matyti, kad J. Č., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: 216 kv m. bendro ploto gyvenamąjį namą, 144 kv m. bendro ploto tvartą, 338 kv m. bendro ploto kluoną, du 78 kv m. bendro ploto rūsius (vienas po namu, vienas atskiras), 26 kv m. bendro ploto kiaulidę, 7 kv m. bendro ploto peludę, 20 ha žemės. 1956 m. sovietų valdžios sprendimu sodybos pastatai buvo nugriauti, iki šiol yra išlikę tik sodybos atskirų pastatų pamatų fragmentai. 2002-05-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 59-14755 pareiškėjo motinai M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko jos tėvo J. Č. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 12,64 ha žemės (duomenys neskelbtini). Po M. G. mirties, 2002-12-20 2.2300 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paveldėjo pareiškėjo sesuo M. A. S.. Pastaroji 130/233 dalis žemės sklypo padovanojo pareiškėjui J. G.. 2014-03-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110.)-512 „Dėl žemės sklypo Nr. 253-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtintas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuoti du žemės sklypai: 1,2131 ha ir 0,9456 ha. 1,2131 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomas pareiškėjo J. G.. Nekilnojamojo turto registre 1,2131 ha ploto žemės sklypui (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-04-26 susitarimu 1,2131 ha ploto žemės sklypo bendraturčiai susitarė žemės sklypą po kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registre registruoti pagal susitarime nurodytus plotus, atitinkamai J. G. dalis minėtame žemės sklype 7 666,80 kv m. 2017-06-23 mainų sutartimi su naudojimosi tvarkos nustatymu, pareiškėjas papildomai įgijo 12736/60655 dalis žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamai pareiškėjo J. G. valdomos dalys minėtame žemės sklype padidėjo iki 10214/12131 dalių. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką pareiškėjui J. G. priskirta naudotis 10214/12131 dalimi žemės (miško) sklypo, kurios plotas 1,0214 ha ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „253-1 B“ ir taškais 1-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-1. Pareiškėjui naudojimuisi atiteko ta žemės sklypo dalis, kurioje ir buvo A. Č., o vėliau J. Č. priklausanti sodyba. Kad tiksliau nustatyti buvusių sodybos pastatų fragmentus, pareiškėjas jam priskirtoje naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, vykdė paviršinius kasinėjimus, ko išdavoje buvo atkasti sodyboje buvusių statinių - gyvenamojo namo, tvarto, kluono liekanos, pamatiniai akmenys. Išlikę sodybos liekanos, pamatiniai akmenys parodyti MB „Geometras“ 2021-08-02, 1,2131 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane bei pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose. Sodybos minėtame žemės sklype faktui patvirtinti, pareiškėjas kreipėsi j Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos geodezijos, erdvinės informacijos ir kartografijos skyrių, kur pareiškėjui buvo išduota buvusios sovietų sąjungos ginkluotų pajėgų generalinio štabo išlikęs tos vietovės 1947 metų žemėlapis, sudarytas pagal 1942 metų koordinačių sistemą, kuriame yra pažymėtas Z. k., kuriame matomi J. Č. priklausiusios sodybos fragmentai. 2019-08-01 pareiškėjas kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo sodybos atstatymui išdavimo, kuri savo rašte nurodė, jog buvusi sodyba nėra išlikusi ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėjas negali atkurti sodybos. Tai reiškia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo (juridinio fakto nustatymo) gali priimti tik teismas. Juridinio fakto, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo jo senelio J. Č. sodyba, nustatymas sukels teisines pasekmes, nes jis įgis teisę atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus. Šio juridinio fakto nustatymas suteiktų pareiškėjui teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo.
Pareiškėjo J. G. atstovas advokatas Laimis Platūkis 2024-12-03 teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko pareiškimą. J. G. valdo 1,0214 ha žemės sklypą Z. k., įgijimo pagrindai detaliai išdėstyti pareiškime. Būtent nurodytame žemės sklype buvo J. G. senelio sodyba. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjo motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurią valdė kartu su pastatais. Pagrindinis dokumentas patvirtinantis, jog Č. valdė nekilnojamąjį turtą - 1945-03-26 turto aprašas. 1910-1925 m. ainiai rekonstravo ir gerino pastatus. Sodyba nėra išlikusi, pastatai nugriauti. Buvo kreiptasi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo, kurį buvo atsisakyta išduoti, nes trūko faktų, kad buvo sodyba ir pasiūlė kreiptis į teismą. Sovietų sąjungos ginkluotų pajėgų generalinio štabo 1947 metų žemėlapyje matosi išlikusi sodyba. Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. įgytų teisę atstatyti identiškus pastatus. Suinteresuoti asmenys statinių buvimo fakto ir jų nuosavybės neginčija, jie kelia klausimus, kurie nėra esminiai byloje. Nuogąstavimui dėl vykdytinų statybų nėra pagrindo, nes nustačius juridinį faktą, statybų procesas nebus chaotiškas ir savavališkas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. 2024-12-03 teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko pareiškimą bei savo atstovo paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad pamatų akmenys matėsi, tačiau ne visi, matininkas negalėjo matyti realios kvadratūros, todėl paprašė atidengti nesimatančius fragmentus. Nustatyta kvadratūra atitiko su apraše nurodyta. Pareiškėjas žemėje rado krosnies plytų fragmentus, puodų. Namas būtų statomas neišeinant iš pamatų ribų, šiaudų stogo gal nedarytų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. 2024-12-03 teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko pareiškimą. Pareiškėjas yra jo žmonos brolis. Kuomet buvo kolūkis, jo teritorijoje buvo Č. ginčo sodyba, kurią jis prisimena. Sodybą sudarė gal septyni pastatai, buvo kluonas, svirnas, tvartas, rūsys. Bet kuris kaimo gyventojas parodytų, kur buvo Č. sodyba. Pastarosios galingi pamatai stovėjo iki 1990 m., patys didžiausi pamatų akmenys buvo nustumti prie ežero.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą (2024-09-04 Nr. DOK 34206), kuriame nurodė, kad patikrinus situaciją Saugomų teritorijų valstybės kadastre matyti, kad minėtas žemės sklypas nepatenka į jokią saugomą teritoriją, tačiau patenka ir į vandens apsaugos juostą ir į vandens apsaugos zoną. Šį faktą patvirtina ir duomenys minėtame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, kurio 8 ir 9 punktuose įrašyta, kad Žemės sklypui, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, nuo 2019-12-19 galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos. Nagrinėjamu atveju yra svarbūs du aspektai: pats buvusios sodybos įrodymo faktas bei įrodymai, kad yra pakankamai dokumentų atkurti identiškus buvusios sodybos pastatus, t. y., tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas leisti pareiškėjui atkurti buvusią sodybą, sodyba galėtų būti atkurta tik įrodžius, kad sodybos pastatai bus atkurti identiški. Jokių kitų sodybos atkūrimo galimybių įstatymai nenumato. Suinteresuotas asmuo palaiko savo argumentus, prašo teismo priimti sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo/nenustatymo įvertinus pirminiame atsiliepime pateiktą poziciją bei visus kitus byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą (2024-09-16 Nr. DOK 35877), kuriame nurodė, kad buvusios sodybos vietą pareiškėjas įrodinėja, pateikdamas Žemės sklypo planą M:2000 kadastro Nr. 5918/0002:490 (sodybvietės buvimo faktui nustatyti), kuriame nurodyta buvusios sodybos vieta. Tačiau neaišku kokiais archyviniais dokumentais rėmėsi matininkas, rengęs šį planą ir nurodydamas sodybvietę būtent šioje vietoje. Žemės sklypo plane M:2000 kadastro Nr. 5918/0002:490 (sodybvietės buvimo faktui nustatyti) nurodyta: A Buvusio gyvenamojo namo vieta (išlikę pamatai), B Buvusio ūkinio pastato vieta (dalinai išlikę pamatai), C Buvusio ūkinio pastato vieta (dalinai išlikę pamatai). Tačiau iš prie pareiškimo pridėtų nuotraukų matosi, kad dalis derlingo žemės sluoksnio yra nukasta. Nukastoje dalyje matosi iš žemės kyšantys pavieniai akmenys (akmenys yra įvairaus dydžio ir įvairiu atstumu), kurie nėra sujungti tarpusavyje. Duomenų, kad iki derlingo žemės nukasimo būtų matomi akmenys nėra, todėl nėra galimybės nustatyti kada tie akmenys atsirado – ar iki derlingo žemės sluoksnio nukasimo, ar po to. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką buvusioje pastatų vietoje išlikę pavieniai akmenys nesurišti statybine medžiaga negali būti nekilnojamojo turto objektas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad išnagrinėjus Lietuvos erdvinės informacijos portale (valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis yra vienoje vietoje teikti valstybės kadastrų, registrų tvarkytojų duomenis, https://www.geoportal.lt) žemės sklypo vietą, kurioje siekiama nustatyti sodybvietės buvimo faktą, ortofoto duomenis (1995-1999, 2005-2006, aktualiausia) nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje, žemė nebuvo apžėlusi savaiminiais medžiais ir krūmais (nuo 1956 metų, kai buvo nugriauti pastatai iki 1995 metų, kai buvo fiksuoti pirmieji duomenys, praėjo beveik 40 metų), todėl darytina išvada, kad žemė buvo dirbama ir prižiūrima (tikėtina šienaujama pieva, o gal ir apsėta). Pažymėtina, kad dirbamoje žemėje pirmiausia yra šalinami akmenys, todėl pagrįstai kyla klausimas, kaip galėjo būti dirbama, prižiūrima (šienaujama) žemė, kurioje yra išlikę gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pamatai.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą (2024-09-18 Nr. DOK 36403), kuriame nurodė, kad pareiškėjas, teismo prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, turi įrodyti, kad gyvenamojo namo su priklausiniais (tvartu, kluonu; dvejais 78 kv m. bendro ploto rūsiais (vienas po namu; vienas atskiras); kiaulidės; peludės), statyba buvo teisėta. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo vykdo teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, o tai reiškia, jog dėl paveldėjimo, daikto valdymo kaip savo ar panašių klausimų nesprendžia ir komentuoti negali. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo atlieka statybos valstybinę priežiūrą, o bylos dalykas susijęs su nuosavybės teisės nustatymu statiniui, nelemia suinteresuotumo nagrinėjama byla. Pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius gyvenamojo namo su priklausiniais (tvartu, kluonu; dvejais 78 kv m. bendro ploto rūsiais (vienas po namu; vienas atskiras); kiaulidės; peludės) statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja visuma kasacinio praktikoje išskirtų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti, statinio valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti ir kt., būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui prašomus juridinius faktus.
Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą (2024-12-30 Nr. DOK 50780), kuriame nurodė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nepatenka į draustinio ar valstybinio parko teritoriją. Pagal pateiktus duomenis buvusios sodybos su statiniais vieta nepatenka į miško žemę, buvusi sodybos vieta kitose žemės naudmenose. Pagal Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 5TS-151 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 5TS-648 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ keitimo patvirtinimo“, sprendinius, nagrinėjamas žemės sklypas patenka į rekreacines teritorijas. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka pakeitęs žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, naudojimo būdą į rekreacinės teritorijos, įgytų teisę šioje teritorijoje statyti poilsio paskirties statinius.
Liudytojas R. Š. 2025-01-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra matininkas, pareiškėjas kreipėsi į jį su prašymu atlikti ginčo žemės sklypo topografinę nuotrauką, kurios konstatavimo metu buvo aptiktos pamatų liekanos. Topografinė nuotrauka buvo atliekama suderinus su savivaldybe. Topografinis planas rengiamas, kai norima užfiksuoti reljefą, kad parengti statybos projektą. Jis buvo nuvykęs į ginčo žemės sklypą ir matė išlikusius pamatus. Žolė buvo apipjauta, paviršinis žemės gruntas atrodė neliestas, maždaug per sprindžio aukštį matėsi samanoti akmenys, jam nekilo abejonių, kad toje vietoje būta statinio. Neatkreipė dėmesio, ar tarp akmenų buvo kokia nors rišamoji medžiaga, tačiau prieš tiek metų statant statinį, rišamosios medžiagos galėjo ir nebūti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. G. asmeninės nuosavybės teise valdė 10214/12131 dalį 1,2131 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2024-05-30 Turto pasidalijimo sutartimi minėto 1,2131 ha ploto žemės sklypo bendrasavininkai, vadovaudamiesi 2024-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo sprendimu Nr. 1SK-9791-(10.1 E.), žemės sklypą padalijimo būdu padalijo į tris atskirus žemės sklypus ir tokiu būdu pareiškėjui J. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1,0214 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-06-18 išrašas, t. y. pareiškėjui atiteko sklypas, kuriame pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvo jo seneliui J. Č. priklausanti sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais (tvartas, kluonas, du 78 kv m. bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė, peludė). Ginčo, jog minėtas žemės sklypas priklauso pareiškėjui, byloje nėra.
Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, suteikianti statybos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus. STĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Pagal STĮ 2 straipsnio 52 dalį, buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų – buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas, archyviniai dokumentai ar teismo sprendimas (CPK 177 straipsnis). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo motinos M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), tėvai buvo J. Č. ir J. Č. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pareiškėjo tėvų J. G. ir M. G. (mergautinė pavardė – Č.) santuoka, akto įrašo Nr. 6 ((duomenys neskelbtini) sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). M. G. tėvas J. Č. mirė (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina Lenkijos Respublikos Vydminų Civilinės Metrikacijos skyriaus išduotas sutrumpintas mirties liudijimo nuorašas. Iš 1926-06-12 Seinų notaro B. J. pirmojo įrašo, rejestro Nr. 426, matyti, kad A. Č. ir J. Č. gyvenantieji ir teisėtą buvimo vietą apsigyvenimo pasirenka sau (duomenys neskelbtini), kurių asmenybę ir teisėtumą aktams daryti viršuj minėtieji liudininkai patikrino ir padarė aktą sekančio turinio, kad M. Č. buvo savininkas nekilnojamojo turto Z. kaime, įpėdiniais kurio liko keturi jo vaikai: O. K., I. G., S. Č. ir P. B., iš kurių I. G. ir P. B. mirė, palikę įpėdiniams; Sulig viršuje minėtu aktu A. Č. įgijo palikimo teises O. K., M. G., S. Č., I. R. ir M. P. ir pasiliko savininku minėtojo daržo Z. kaime numeris trečias, likusio po mirties M. Č.; A. Č. aukščiau minėtu dokumentu dovanojo savo sūnui J. Č. (pareiškėjo motinos M. G. tėvui) nekilnojamąjį turtą Z. kaime, kaip registre įvardijama „žemę su visomis teisėmis, kurios jai priklauso, su trobomis, tvoromis ir augančiais medžiais“; dokumente nurodyta, kad J. Č. dovaną priima ir patvirtina, kad jis turi teisę įgyti nuosavybėn žemę. Minėtu teisės aktu J. Č. buvo padovanotas žemės sklypas ir sklype esantys pastatai (duomenys neskelbtini). Iš 2002-05-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 59-14755 matyti, kad pareiškėjo motinai M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Č. žemę – 12,64 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Į bylą pateiktas 1945-03-26 Turto aprašymas patvirtina, kad J. Č., A. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: 216 m³ gyvenamąjį namą, 144 m³ tvartą, 338 m³ kluoną, du 78 m³ rūsius (vienas po namu, vienas atskiras), 26 m³ kiaulidę, 7 m³ peludę, 20 ha žemės.
Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pateiktų kopijų – Veisiejų rajono Barčių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Z. kaimo 1945-1946 m. ūkinės knygos dėl Andriaus ir J. Č. turėto nekilnojamojo turto matyti, kad A. Č. (duomenys neskelbtini) valdė žemę, 1940 m. statybos gyvenamąjį namą, tvartą ir kluoną. Pareiškėjo teigimu, jo senelis J. Č. iki žemės ir pastatų nacionalizavimo, pagerino jau žemės sklype buvusius tris pastatus bei pastatė naujus pastatus, tačiau 1945 m. J. Č. buvo deportuotas į Lenkiją, o jam priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas.
Į bylą pateikti 2021-08-02 MB „Geometras“ 1,2131 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planas, topografinė nuotrauka bei foto nuotraukos patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra išlikusios sodybos liekanos, pamatiniai akmenys
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, jog ginčo žemės sklype buvo pareiškėjo senelio sodyba, kadangi iš pridėtų nuotraukų matyti, kad dalis derlingo žemės sluoksnio yra nukasta ir nėra galimybės nustatyti, kada tie akmenys atsirado – ar iki derlingo žemės sluoksnio nukasimo, ar po to, be to, pavieniai akmenys nesurišti statybine medžiaga. Kiti suinteresuoti asmenys nurodė, jog neprieštarautų prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, tuo atveju, jeigu pareiškėjas įrodytų buvusios sodybos faktą, pateiktų duomenis, jog bus atkurti identiški buvusios sodybos pastatai bei įrodžius pastatų statybos teisėtumą.
Nagrinėjamu atveju, teismas išsamiai ištyręs į bylą pateiktus, aukščiau aptartus rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui J. G., asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,0214 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliui J. Č. priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartas, kluonas, du 78 kv. m bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė, peludė. Nors sodyba nėra išlikusi, tačiau yra išlikę (dalinai išlikę) anksčiau stovėjusių pastatų pamatai. Aplinkybes, jog ginčo sklype būta sodybos, teismo posėdžio metu patvirtino tiek liudytojas matininkas R. Š., tiek suinteresuotas asmuo J. S.. Liudytojas R. Š. patvirtino, jog jis pareiškėjo prašymu atlikdamas ginčo žemės sklypo topografinę nuotrauką, matė išlikusius pamatus – maždaug per sprindžio aukštį matėsi samanoti akmenys, todėl jam nekilo abejonių, kad toje vietoje būta statinio bei paaiškino, kad neatkreipė dėmesio, ar tarp akmenų buvo kokia nors rišamoji medžiaga, tačiau prieš tiek metų statant statinį, rišamosios medžiagos galėjo ir nebūti. Suinteresuotas asmuo J. S. patvirtino, kad kuomet buvo kolūkis, jo teritorijoje buvo Č. ginčo sodyba, kurią sudarė gal septyni pastatai: kluonas, svirnas, tvartas, rūsys. Sodybos pamatai stovėjo iki 1990 m., patys didžiausi pamatų akmenys buvo nustumti prie ežero. Teismo vertinimu, byloje esantys dokumentai, pareiškėjo, jo atstovo bei liudytojų parodymai paneigia suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos abejones. Bei teismo nuomone buvusios sodybos pastatų teisėtumo bei identiškos buvusios sodybos pastatų atkūrimo aplinkybės neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Iš 2019-08-29 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. 1-2249 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo gyvenamojo namo atstatymui, kuri pareiškėjui išaiškino, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų nuo pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 2 straipsnio 52 dalyje nurodyta, jog buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.
Kadangi pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo gali priimti tik teismas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą senelio J. Č. buvusiai sodybai atstatyti. Kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali, todėl patikslintas pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Juridinio fakto, jog pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo jo senelio J. Č. sodyba, nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą jis įgis teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 80,58 Eur ir jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti patikslintą pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,0214 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jo seneliui J. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausanti sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartas, kluonas, du 78 kv. m bendro ploto rūsiai (vienas po namu, vienas atskiras), kiaulidė, peludė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą sodybai atstatyti.
Priteisti iš pareiškėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.