- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- eI-1404-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01811-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno žydų religinės bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjos J. M. atstovui advokatui E. Z., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M., trečiojo suinteresuoto asmens Kauno žydų religinės bendruomenės atstovei advokatei I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno žydų religinei bendruomenei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno religinei bendruomenei“ ir sklypo detalųjį planą arba žemės valdos projektą, kurių pagrindu buvo priimtas 2018 m. kovo 8 d. įsakymas, bei priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė ir pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja yra negyvenamosios patalpos - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė. Skundžiamu įsakymu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suteiktas Kauno žydų religinei bendruomenei (toliau – ir Žydų bendruomenė), taip pažeidžiant pareiškėjos teises į minėtą žemės sklypą. Pareiškėja savo nesutikimą grindžia tuo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kirpykla (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė trečiajam suinteresuotam asmeniui Žydų bendruomenei galėjo suteikti tik sklypo dalį, proporcingą šios bendruomenės nuosavybės teise valdomų pastatų ar kitų statinių daliai. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 8 d., patvirtinta LR Vyriausybės 2010 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1862 redakcija) 2 ir 3 punktuose numatytus imperatyvius reikalavimus, jog religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bei tai, jog pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai trečiajam suinteresuotam asmeniui Žydų bendruomenei suteikė visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neatsižvelgdama į kitų bendraturčių, t. y. pareiškėjos, teisėtus ir įstatymo saugomus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra vienas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuris nuosavybės teise priklauso Žydų bendruomenei. Pareiškėja nuo 2004 m. nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra Pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žydų bendruomenei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri numatė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus pastatus ar jų dalis, kurie perduoti į privačią nuosavybę pagal perleidimo momentu galiojusius įstatymus, 2000 m. gruodžio 19 d. buvo grąžinta 506,18 kv. m buvusios sinagogos pastato dalis (bendras plotas 595,80 kv. m) (duomenys neskelbtini), kita dalis minėto Pastato nuosavybės teise priklausė kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypai. Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925, 7.4 papunktyje nustatyta, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras, pageidaujantis ir turintis teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, be kitų Taisyklėse nurodytų dokumentų, pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras veikė iki 1940 m. liepos 21 d. ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kaip minėta, žemės sklypų suteikimą religinėms bendrijoms reguliuoja specialiosios Žemės reformos įstatymo normos bei Taisyklės. Įstatymų leidėjas žemės sklypų perdavimą religinėms bendrijoms sieja su restitucijos taikymu dėl neteisėtai taikytų TSRS (LTSR) religinių bendrijų turto nacionalizavimu bei su pastato (ne patalpų) turėjimu tame sklype. Tačiau pareiškėja kvestionuoja įstatymų leidėjo valią, teigdama, kad jai priklauso nacionalizuoto sklypo dalis, nes šią dieną ji turi patalpas Pastate.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog žemės sklypai pagal Taisyklių nuostatas yra perduodami tik pastatų, o ne patalpų savininkams. Pastato savininkė yra Kauno žydų religinė bendruomenė. Pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ginčo žemės sklype esantis vienintelis Pastatas, kuris suformuotas kaip atskiras savarankiškai funkcionuojantis statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno žydų religinei bendruomenei. Kauno žydų religinė bendruomenė 2018 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu Nr. 8JP-1851 informavo pareiškėją, kad Kauno žydų religinė bendruomenė neprieštarauja su pareiškėja sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo, leidžiančio eiti ir važiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) vedėjo 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.), kuriuo Kauno žydų religinei bendruomenei neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 1204 kv. m (0,1204 ha) ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei prašo panaikinti sklypo detalųjį planą arba žemės valdos projektą, kurių pagrindu buvo priimtas minėtas įsakymas.
Pareiškėjos nuomone, skundžiamu įsakymu religinei bendruomenei nepagrįstai buvo suteiktas visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į kitų Pastato bendraturčių, t. y. pareiškėjos, teises bei teisėtus interesus.
Taigi, nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtino, jog ginčijamu įsakymu Kauno žydų religinei bendruomenei neatlygintinai suteiktas 1 204 kv. m (0,1204 ha) ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925.
Nurodyti teisės aktai reglamentuoja neatlygintiną nuosavybės teisių suteikimą religinėms bendrijoms į jų nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įgyvendinant nekilnojamojo turto atkūrimą religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams suteikiami nuosavybėn neatlygintinai tokie žemės sklypai, kurie yra prie jų nuosavybės teise šiuo metu turimų pastatų ir kitų statinių bei naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti. Taigi, žemės sklypų suteikimas neatlygintinai religinėms bendrijoms siejamas su restitucijos taikymu.
Taisyklių nuostatos konkretizuoja religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, žemės sklypų, naudojamų šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti, suteikimą nuosavybėn neatlygintinai.
Taisyklių 2 punkte numatyta, jog religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.
Tų pačių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai. Kai suteikiamame nuosavybėn neatlygintinai religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys pastatai ar kiti statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), žemės sklypo plane turi būti išskirtos dalys, kurių reikia kiekvienam tokiam pastatui ar statiniui eksploatuoti, ir nustatytas šių dalių plotas.
Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčytinai patvirtino, jog Pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), suformuotas kaip atskiras savarankiškas pastatas – garažas (1G2p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuris nuosavybės teise priklauso tik vienam savininkui, būtent Kauno žydų religinei bendruomenei. Pareiškėja nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – Kirpyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri yra Kauno žydų religinei bendruomenei nuosavybės teise priklausančiame Pastate – Garaže (1G2p) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Nurodyti duomenys leidžia teigti, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso Pastato (1G2p) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėja nelaikytina Pastato bendraturte, kadangi pareiškėjos vardu nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į Pastatą ar jo dalis.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina ir tai, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė į bendrą daiktą. Šios nuosavybės teisės specifika yra ta, kad keliems subjektams priklauso teisė į vieną ir tą patį materialų objektą (CK 4.73 str.). Paprastai bendrosios nuosavybės teise priklausančio daikto kiekvieno savininko dalis yra išreikšta trupmenine išraiška. Nagrinėjamo ginčo atveju tokių duomenų nenustatyta.
Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenys vienareikšmiškai patvirtino, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo tik patalpą – kirpyklą Kauno žydų religinei bendruomenei nuosavybės teise priklausančiame Pastate, jokių nuosavybės teisių į Pastatą ar jo dalis pareiškėja neturi įgijusi. Pareiškėja, nebūdama Pastato ar jo dalies savininke, neturi teisės į žemės sklypo dalį, proporcingą jos valdomų patalpų Pastate dalies plotui.
Taip pat žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra atskirų savarankiškai funkcionuojančių pastatų ar kitų statinių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais (pagrindiniai daiktai), priklausančių pareiškėjai ar kitiems asmenims, taip pat ir statinių, priklausančių Kauno žydų religinei bendruomenei, pareiškėjai ar kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl žemės sklype neišskirtos dalys, kurių reikėtų kiekvienam tokiam pastatui ar statiniui eksploatuoti.
Nagrinėjamo ginčo atveju Kauno žydų religinei bendruomenei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį neatlygintinai suteiktas žemės sklypas tik prie nuosavybės teise valdomo pastato, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Taisyklių 3 punkte nurodytos sąlygos, kai pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims ir dėl to religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai, neatitiko ginčo faktinės situacijos. Kauno žydų religinei bendruomenei nuosavybės teise priklausė ne Pastato dalys, o visas Pastatas, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo suteikti, kaip pageidauja pareiškėja, nuosavybėn neatlygintinai Kauno žydų religinei bendruomenei žemės sklypo dalį, proporcingą šios religinės bendruomenės nuosavybės teise turimai Pastato daliai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai Kauno žydų religinei bendruomenei neatlygintinai suteiktas 1 204 kv. m (0,1204 ha) ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie Kauno žydų religinės bendruomenės nuosavybės teise turimo Pastato – garažo (1G2p) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris būtinas Pastatui – Garažui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
Skundžiamas įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių imperatyvioms nuostatoms, reglamentuojančioms ginčo santykį, taip pat skundžiamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Taigi, naikinti skundžiamą įsakymą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti sklypo detalųjį planą arba žemės valdos projektą, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas.
Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. A-1116 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto duomenys patvirtino, jog žemės sklypas prie pastato (1G2p) (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį. Pareiškėja nenurodė savarankiško materialinio pagrindo naikinti sklypo detalųjį planą arba žemės valdos projektą, taip pat atsisakė ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. A-1116 ir taip sukonkretinantį reikalavimą dėl sklypo detaliojo plano arba žemės valdos projekto panaikinimo.
Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti sklypo detalųjį planą arba žemės valdos projektą yra išvestinis iš pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-241-(14.8.2.), todėl, nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą, netenkintinas ir skundo reikalavimas panaikinti sklypo detalųjį planą arba žemės valdos projektą.
Be to, pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas netenkintinas, pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikose administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.