Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotiems asmenims skolininkui R. K., I. K., antstoliui A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2528-617/2023, išduotą pagal 2023 m. sausio 30 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2528-617/2023, dėl 34 500 Eur skolos, 256 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko R. K. A. E. naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas R. K. 1996 m. spalio 5 d. yra sudaręs santuoką su I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. Vykdomosios bylos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) registro duomenimis nustatyta, kad skolininko sutuoktinė I. K. gauna darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas iš AB „V.“.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininko gaunamų pajamų, skolininkas nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, taigi, asmeninio turto, į kurį galima būtų, nukreipti išieškojimą, neturi. Kadangi skolininkas neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine I. K.

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkas neturi pajamų prievolės įvykdymui, o skolininko sutuoktinė nuo 1999 m. spalio 26 d. gavo darbo užmokestį iš AB „V.“, todėl antstolis A. A. 2023 m. gegužės 30 d. surašė turto arešto aktą dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų arešto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuota skolininko R. K. ir A. E. sutuoktinės I. K. 25 proc. darbo užmokesčio dalis viršijanti vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) ir 10 proc. dalis nuo darbo užmokesčio dydžio, kuri neviršija vienos MMA ir buvo pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui per nustatytą terminą nepateikus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, 2023 m. liepos 7 d. buvo priimtas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptis į teismą per keturiasdešimt dienų nuo šio siūlymo dienos su prašymu dėl skolininko R. K. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t. y. I. K. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė apie skolininką ir jo sutuoktinę aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad skolininkui R. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. K. darbo užmokesčio, ar jam prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas, tenkinamas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš priteistinos iš skolininko ir suinteresuoto asmens lygiomis dalimis valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas.

Priteisti iš skolininko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimis po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. A..

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.