Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 22 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-05 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendis pakeistas: pagal BK 181 str. 3 d. paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012-08-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2013-09-13 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 2013-03-20 nuosprendžiu, pakeistu 2013-07-05 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-08-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. 2014-02-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi įskaitytas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-28, t. y. 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014-10-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2013-02-08 iki 2013-02-13 pagal 2012-08-09 nuosprendį, galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-03-20, pabaiga – 2019-11-01.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-12 nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl 2015-05-22 Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis pakeis savo požiūrį į visuomenę ir jos saugomas vertybes, laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo R. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija svarstydama nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 27), yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra (b. l. 16), kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Netikėti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kompetentingų įstaigų pateiktais oficialiais duomenimis, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. R. S. skunde akcentuoja išimtinai tik teigiamus savo korekcijos požymius, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo 5 kartus paskatintas, mokėsi, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (pagal OASys metodiką sudaro 18 balų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nenusveria bene svarbiausio kriterijaus – nuteistasis dar negeba pilnai prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ką iš esmės patvirtina Psichologinės tarnybos išvada. Joje konstatuota, kad R. S. kaltės jausmas labiau formalaus pobūdžio, savo nusikalstamoje veikoje jis neįžvelgia nusikalstamos veikos bruožų, apie savo elgesio pasekmes nemąsto. Taigi nuteistojo mąstymas bausmės atlikimo metu nekito, jo savianalizė negili, savivertė aukšta, o informaciją apie save siekia pateikti tik iš teigiamos pusės, kas teismui neleidžia vertinti jį kaip besitaisantį asmenį ir neatspindi jo elgesio pokyčių. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos (už alkoholio vartojimą buvo uždarytas 10 parų į baudos izoliatorių). Sutiktina su nuteistuoju, kad šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šios aplinkybės negali būti ignoruojamos, nes leidžia prognozuoti apie nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju.

Nagrinėjamu atveju tiek Komisija savo nutarime, tiek apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Akivaizdu, kad R. S. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 10 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai), nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų adekvačiai įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, kas paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl jo atžvilgiu nustatytos rekomendacijos – ieškoti galimybių įsidarbinti pažymėtina, jog ši rekomendacija nustatyta Komisijos nutarimu priimtu 2015-05-22, posėdis, kuriame buvo nagrinėtas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo vyko 2015-05-21, tuo tarpu nuteistojo minima pažyma Nr. 254 atleidžianti R. S. nuo bet kokio darbo pataisos namuose išduota 2015-05-28. Tokiu būdu Komisijos nutarimą vertinti kaip niekinį, neatitinkantį įstatymo normų, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad nuteistojo žmona laukiasi, taip pat nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė R. S. skundą dėl Komisijos 2015-05-22 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.