Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl pažeistų teisių, nesusijusių su nuosavybės netekimu, atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo atstatyti T. L. pažeistas teises, įpareigoti atsakovą panaikinti infiltravimo lauką, įrengtą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Statybos valstybinė priežiūra apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 2-4 p., 9 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl, jos vertinimu, pažeistų teisių kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių. Inspekcija atliko patikrinimą atsakovo žemės sklype ir išnagrinėjusi skundą priėjo išvados, kad atsakovas pažeidimų nepadarė, todėl skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Šis sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris skundo netenkino (b. l. 23-25).

Teismas, be kita ko, konstatavo, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina inspekcijos viršininkas. Kokie pažeidimai laikytini mažareikšmiais, nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Pagal minėtų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-09 iki 2016-12-01) 50.1 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais inter alia (be kita ko) laikomi naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento (t. y. gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo). Tikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties, jame užfiksuota nauja statyba – inžinerinis statinys (nuotekų valymo įrenginys), kurio būsima kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Valymo įrenginys sertifikuotas, pastatytas apie 1,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Įvertinus tai, kad pareiškėja kėlė ginčą dėl trečiojo suinteresuoto asmens pastatyto naujo statinio – nuotekų valymo įrenginio, kuris priskirtinas nesudėtingam statiniui, darytina išvada, jog toks ginčas pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50.1. punktą laikytinas mažareikšmiu. Todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui buvo teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. skundą palikti nenagrinėtu (nutraukti).

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 str.). Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 str. 1-2 d.).

Pažymėtina, kad asmenys, kurie laiko, kad jų teisės ir interesai yra pažeidžiami CK 4.98 str. ar 4.103 str. nurodytais atvejais, turi įrodyti savo teisių ir interesų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija ir Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad galimas atsakovo pažeidimas yra mažareikšmis, todėl nebuvo priimtas sprendimas uždrausti statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti, ar šalinti statybų pažeidimus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį teisę kreiptis į teismą turi asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami dėl šio straipsnio 1 dalyje įvardytų pažeidimų. Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. (...) Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo statinys pastatytas nesilaikant teisės aktuose, reglamentuojančiuose nesudėtingų statinių statybą, nurodytų atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribos reikalavimų, sprendė, kad šių reikalavimų pažeidimas yra pagrindas preziumuoti ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad nėra įstatymų įtvirtintos teisinės prezumpcijos, pagal kurią nurodytų nesudėtingų statinių statybos reikalavimų nesilaikymas kartu reiškia kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių pažeidimą. Dėl to ieškovai, teigdami, kad atsakovas, nesilaikęs įvardytų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė jų teises ir interesus, turėjo įrodyti jų teisių pažeidimą. Teismas turėjo tirti ir vertinti byloje surinktus faktinius duomenis tam, kad nustatytų, kaip dėl nurodytų statybos taisyklių nesilaikymo pažeistos ieškovų teisės. (...) Daikto savininkas, reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir įrodyti šių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-240/2009).

Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika neužtenka vien konstatuoti, kad statybų metu buvo nesilaikyta teisės aktų nustatytų atstumų nuo gretimo sklypo, bet ir reikia įrodyti kaimyninio sklypo savininko teisių pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju aktualus 1 metro atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos klausimas. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p.).

Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų atstumas požeminei filtravimo sistemai galioja tik iki gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių, tuo tarpu ieškovės pastatas sodo sklype nėra gyvenamasis. Požeminė filtravimo sistema taip pat nėra pastatas, tai yra inžinerinis statinys. Pažymėtina, kad pats pavadinimas - požeminio filtravimo sistema – rodo, jog įrenginys turi atlikti nuotekų filtravimo funkciją.

Iš ieškovės pateikto rašto (b. l. 16-17) matyti, kad Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas nurodo, kad ateityje ketinama įvesti centralizuotus vandentvarkos tinklus, o iki tol laikinai gali būti įrengta individuali vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Pažymėtina, kad šis planas parengtas dar 2009 metais, o jame nurodyti sandarūs rezervuarai ir nuotekų išvežimas traktuotini kaip taikytini niekaip nevalytų nuotekų atveju (elementarioms požeminėms talpoms, lauko tualetams ir pan.). Akivaizdu, kad paprastas rezervuaras nei iš tolo neprilygsta valymo įrenginiui, kurio galutinį produktą – techninį vandenį – galima išpilti net į gamtinius vandens telkinius.

Inspekcijos Šiaulių skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal 2005-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D 1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priedo lentelę, yra nustatytas 8 m mažiausias leistinas atstumas nuo vietinės nuotekų valyklos iki gyvenamojo namo. Pareiškėjos sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra sodo namas, kuris neturi gyvenamojo namo statuso ir minimalus leistinas atstumas nuo sodo namo iki vietinės nuotekų valyklos teisės aktais nėra reglamentuotas. 2016-12-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D 1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys su vietiniu vamzdynu pastatytas didesniu (1,5 m) atstumu nei 1 m iki sklypo ribos, todėl toks gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas nėra privalomas. Teisės aktai nenumato minimalaus privalomo atstumo, kuriuo nuo namo ar sklypo ribos turi būti įrengiamas filtracinis laukas (plotas) (b. l. 71-72).

Taigi, inspekcijos vertinimu, teisės aktai nenumato minimalaus privalomo atstumo, kuriuo nuo namo ar sklypo ribos turi būti įrengiamas filtracinis laukas (plotas). Šią išvadą patvirtina ieškovės pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento raštas, kuriame nurodyta, kad tik 15 metrų apsaugos zonai patenkant į kaimyninį sklypą reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, tačiau nėra nurodyta, kad ši apsaugos zona apskritai negali patekti į kaimyninį sklypą (b. l. 18). Manytina, kad tokią išvadą nurodyta įstaiga pateikė vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p., kadangi kitokių teisinių argumentų nenurodyta.

Taip pat ir ieškovės pateiktame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus rašte nurodyta, kad atstumai nuo filtravimo sistemų iki kaimyninių sklypų ribos nereglamentuojami (b. l. 16-17).

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju aktualus tik 1 metro atstumas nuo sklypo ribos: sodo sklype inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p.).

Iš nurodytos teisės normos galima konstatuoti, kad ji yra pakankamai formali, jos pažeidimas savaime neigiamų pasekmių kaimyninio sklypo savininkui nesukelia. Jei inžineriniai tinklai darytų žalą kaimyninio sklypo naudotojui, jų statymas pagal nurodytą teisės normą negalimas ir didesniu nei 1 metro atstumu.

Statybų inspekcijos darbuotojas, liudytojas K. J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo filtravimo įrenginys yra sertifikuotas. Tokiam įrenginiui statybą leidžiantis dokumentas yra nereikalingas. Iki sklypo ribos talpa yra apie 1,5 metro. Toks įrenginys nurodytame sklype gali būti įrengtas. Infiltravimo laukas nėra įrenginys. Tokiam įrenginiui nereikalingas projektas, nereikalingas leidimas.

Statybų inspekcija statybos pažeidimų nenustatė, todėl nagrinėjamu atveju aktualu tik nustatyti, ar atsakovo įrengtas laukas laikytinas įrenginiu, ar ne, aktualių teisės aktų prasme. Statybų inspekcijos darbuotojo nuomone infiltravimo laukas nėra įrenginys. Tokiu atveju 1 metro atstumas nebūtų pažeistas, kadangi pats valymo įrenginys pastatytas didesniu atstumu. Pagal ieškovės pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą nustatyta, kad nurodyta institucija vertina infiltravimo lauką kaip nuotekų inžinerinių tinklų dalį (b. l. 14-15).

Pastebėtina, kad pagal pateiktą pas atsakovą įrengto valymo įrenginio techninį pasą (b. l. 127-131) infiltravimo laukas visiškai nėra būtinas, taigi, nėra ir būtinoji įrenginio sudėtinė dalis. Techniniame pase nurodyta, kad įrenginį sudaro biologinis reaktorius, visas nuotekų valymas vyksta vienoje talpoje. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją arba į filtracijos šulinį bei laukus.

Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad atsakovo įrengto infiltravimo lauko tikslesnis pavadinimas būtų absorbcijos laukas, kadangi jokios filtracijos paprasta duobė, užpildyta skalda nebeatlieka, o ir iš įrenginio ištekantis vanduo yra tiek švarus, kad gali būti išleidžiamas į laukus, atvirus vandens telkinius, kitaip tariant, tai iš esmės jau yra švarus vanduo. Atsakovo įrengto lauko paskirtis – sugerti į žemę išvalytą vandenį, nors jį galima išleisti ir tiesiog žemės sklypo paviršiuje.

Kaip minėta, Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų atstumas iki gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių galioja požeminei filtravimo sistemai. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo įrengtas, infiltraciniu įvardijamas laukas, kurio funkcija yra tik absorbuoti (sugerti) išvalytą vandenį, negali būti traktuojamas kaip filtravimo sistema. Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte be atstumo iki pastatų nurodytas ir atstumas iki požeminio vandens paėmimo įrenginių ir paviršinio vandens telkinių (15-200 metrų). Tačiau, kaip minėta, išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į atvirus vandens telkinius, todėl akivaizdu, kad Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkto prasme tokio vandens absorbcijos vieta negali būti laikoma filtravimo sistema – nelogiška drausti įrengti absorbcijos lauką tam tikru atstumu nuo vandens telkinių, kai leidžiama išvalytą vandenį išleisti į tokius telkinius. Iš esmės atsakovo įrengtas laukas yra ne inžinerinis įrenginys, o modifikuotas gruntas, turint tikslą pagerinti išvalyto vandens susigėrimo į žemę galimybes. Teismo posėdyje apklaustas statybų inspekcijos darbuotojas nurodė, kad iš valymo įrenginio į antrąją talpą (rezervuarą) ateina tik vienas vamzdis, o iš jos jokie vamzdžiai į įrengtą lauką neišeina. Taigi, laukas skirtas padėti pašalinti išvalytą vandenį, bet ne jį valyti. Padarius tokias išvadas, galima konstatuoti, kad pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, dėl ko nėra net LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. pažeidimo.

Taip pat reikalinga įvertinti, ar atsakovo įrengtas laukas, net jei jis būtų laikomas inžineriniu įrenginiu, pažeidžia gretimo sklypo savininkės – ieškovės teises ir interesus. Ieškovė nurodė, jog dėl šio lauko įrengimo jos teisės pažeidžiamos tokiu būdu, kad yra nesilaikyta įstatymu nustatytų atstumų, toks įrenginys išvis negali būti įrengtas, kanalizacijos srutos per infiltravimo lauką terš žemę, pateks į jos namelio rūsį, kur ir taip po didesnio lietaus susikaupia vanduo, sklis blogas kvapas, bus teršiama gamta, bus pažeistos jų teisės į saugią aplinką.

Įvertinus surinktus įrodymus darytina išvada, kad nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Ginant savo teises ir interesus pagal CK 4.98 str. ir 4.103 str., vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas turi įrodyti jo teisių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju darytina neabejotina išvada, kad bent jau šiuo metu jokių ieškovės ir trečiojo asmens teisių ir interesų pažeidimo nėra.

Dėl teisės aktais nustatytų atstumų jau pasisakyta prieš tai. Dėl to, kad galima įrengti valymo įrenginį nurodytame sklype pasisakė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. J. J., kuris nurodė, kad įrenginys yra sertifikuotas, išvalytas vanduo iš įrenginio gali būti naudojamas ūkio reikmėms, laistymui, gali būti išleistas į upelį ar laukus, dėl tokių valymo įrenginių veikimo skundų niekada neturėjo, toks įrenginys nurodytame sklype gali būti įrengtas, jei įrenginys sertifikuotas, reiškia aplinkos apsaugos reikalavimus atitinka. Kad toks įrenginys gali būti įrengtas atsakovo sklype, patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos ieškovei skirtame rašte, pateiktame teismui (b. l. 14-15). Kanalizacijos srutos tikrai neterš žemės, nes priešingai, nei mano ieškovė, jokios srutos iš valymo įrenginio neišleidžiamos – iš jo išbėga švarus vanduo, kuris gali būti naudojamas pakartotinai tualete, laistymui, taip pat gali būti išleistas į vandens telkinius. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įrenginys yra sertifikuotas, akivaizdu, kad gamta tikrai nebus teršiama, ieškovės ir trečiojo asmens teisė į saugią aplinką nebus pažeista. Įrenginio techniniame pase nurodyta, jog nuotekų valymo proceso metu yra efektyviai išvalomas azotas, todėl valymo sistemos neskleidžia jokio blogo kvapo. Kaip minėta, jokios srutos iš valymo įrenginio neišeina, todėl nepateks ir į ieškovės namelio rūsį. Kartu pastebėtina, kad pati ieškovė pripažino, jog į namelio rūsį vanduo ir taip visada patekdavo, bet tai nėra atsakovo kaltė, tai yra tiesiog prastos statybos rezultatas. Į tinkamai įrengtą rūsį joks vanduo negali patekti. Vandens pateikimo į ieškovės sodo pastato rūsį galimai yra ta, kad pastatas registro duomenimis pastatytas dar 1969 metais (b. l. 7).

Pastebėtina, kad iš ieškovės teismui pateiktų nuotraukų, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, jog tiek valymo įrenginys, tiek ir laukas nuo atsakovo namo yra įrengti ne ką didesniu atstumu, nei nuo ieškovės sodo namelio (b. l. 97). Jei ir būtų kokių nors problemų, nepatogumų dėl įrenginio, juos visų pirma patirtų atsakovas, kuris ten pasistatė gyvenamąjį namą, o ne ieškovė, kuri sode negyvena.

Dėl galbūt padidėsiančio gruntinio vandens kiekio pastebėtina, jog išvalytą vandenį, esant neeiliniam sezoniniam kritulių kiekiui, galima ir išvežti. Šalia valymo įrenginio atsakovas įrengė papildomą rezervuarą – išvalytas vanduo nėra iškart leidžiamas į gruntą. Kadangi vandenį galima išleisti į laukus, atvirus vandens telkinius, tereikia automobilinės priekabos, paprastų didesnės apimties talpų ir siurblio, kurių pagalba išvalytą vandenį iš rezervuaro sklype galima išvežti ir išleisti į atokesnę vietą, pvz. melioracijos kanalą. Tokios priemonės nėra sudėtingos, nereikalauja specialios technikos. Vandenį taip pat galima panaudoti pakartotinai, pvz. tualete, ką atsakovas ir nurodė ketinantis daryti.

Atsakovas taip pat patvirtino, kad kilus bet kokiai realiai žalai ieškovės sklypui neabejotinai ją atlygintų.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo metu ieškovės ir trečiojo asmens teisės ir interesai dėl atsakovo įrengto lauko nėra pažeidžiami. Tuo tarpu jei dėl valymo įrenginio ateityje kažkas neigiamo realiai įvyktų, ieškovė vėl galėtų teikti panašų ieškinį teismui, atsiradus naujam pagrindui.

Taip pat pastebėtina, kad ir ieškovės sodo namelis akivaizdžiai pažeidžia to paties LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reikalavimus – pastatas stovi mažiau nei vieno metro atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos, nors pagal įstatymą turi būti net trys metrai. Nors sodo namelis pastatytas tarybiniais laikais ir galimai dėl to yra įteisintas, tai nereiškia, kad atsakovas ateityje taip pat nerastų pagrindo teikti ieškinį ieškovės atžvilgiu dėl jo teisių pažeidimo. Tokiais atvejais teismų praktikoje būna nereti ginčai, teisių pažeidimą motyvuojant, pavyzdžiui, pastato užstojama saulės šviesa ir negalėjimu dėl to auginti augalų sklypo pakraštyje. Be to, ieškovei, norint sodo pastatą perstatyti, statyti naują ant senų pamatų ir pan., taip pat gali būti reikalingas atsakovo sutikimas. Esant tokioms faktinėms situacijoms, kaimyninių sklypų savininkams naudingiausia ne konfrontuoti, o draugiškai, protingai spręsti nesutarimus.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys atmestinas, žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės T. L. ieškinį atsakovui A. M. dėl pažeistų teisių, nesusijusių su nuosavybės netekimu, atstatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.