Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-3712 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-3712 „Dėl piniginės paramos V. Č.“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas;

2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. spalio 27 d. prašymą-paraišką ir paskirti kompensacijas.

Pareiškėja V. Č. skunde (b. l. 4-6) nurodo, kad būdama vieniša, nedarbinga bei garbingo amžiaus ir susidurianti su išgyvenimo problema išlaikant butą, kreipėsi į atsakovę, prašydama skirti šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-3712 netenkino pareiškėjos prašymo, kadangi nustatytu laiku nebuvo pateikti trūkstami dokumentai. Mano, kad atsakovės priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Paaiškina, jog pareiškėjos deklaruota ir gyvenamoji vieta yra jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teigia, jog kito nekilnojamojo registruoto turto neturi. Mano, kad atsakovė pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo teisės reikalauti dokumentų, susijusių su kita užsienio valstybe.

Pažymi, jog skundžiamą sprendimą gavo 2016 m. birželio 29 d., todėl į teismą kreipėsi nepraleisdama nustatytų terminų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. Č. ir jos atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė J. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 22-24) nurodo, kad pareiškėja dėl socialinės paramos skyrimo į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją kreipėsi ne pirmą kartą ir 2015 m. spalio 27 d. teikiant prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti patvirtino, kad paskutinį kartą (2015 m. gegužės 25 d.) pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia. 2015 m. spalio 27 d. prašymą priėmęs asmuo iš anksčiau turimos informacijos apie pareiškėją nustatė, kad prie 2015 m. spalio 27 d. teiktos paraiškos nepateikti visi reikiami dokumentai, t. y. pareiškėja nepateikė duomenų apie liepos-rugsėjo mėnesį gautas išmokas iš Ukrainos pensijų fondo. Apie tai informavus pareiškėją, papildomi dokumentai buvo pateikti tik 2016 m. vasario 1 d., todėl siekiant išsiaiškinti piniginės socialinės paramos teikimo teisėtumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 11 punktu, Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistai 2016 m. vasario 17 d. atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą pareiškėjai nuosavybės teise turimuose būstuose – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pareiškėja prasitarė, kad jai nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), apie kurį, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, nepateikė duomenų. Atsižvelgiant į atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti, pareiškėjos 2015 m. spalio 27 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. vasario 29 d., o pareiškėja įpareigota iki 2016 m. vasario 29 d. pateikti dokumentus apie turimą turtą Ukrainoje. Pareiškėja 2016 m. vasario 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad turimas nekilnojamas turtas yra šis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Minėtu paaiškinimu pareiškėja taip pat prašė pratęsti 2015 m. spalio 27 d. prašymo Nr. 38318 nagrinėjimo terminą iki 2016 m. balandžio 26 d., kadangi nori pateikti atnaujintus dokumentus apie Ukrainoje turimą turtą ir jo vertę. Pareiškėjai iki nustatyto termino pabaigos dokumentų nepateikus, atsakovė 2016 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-3712, kuriuo atsisakė skirti kompensacijas.

Teigia, jog Įstatymo 25 straipsnyje numatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, viena iš jų – pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą. Pabrėžia, kad pagal Įstatymo 14 straipsnį, skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomi ir statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo turi nurodyti piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis, vienas iš reikalavimų – nurodyti turimą turtą ir jo vertę. Mano, kad pagal teisinį reglamentavimą, skiriant pašalpą vertinamas visas pareiškėjui priklausomas turtas, neišskiriant to turto buvimo vietos.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja pripažino ir 2016 m. vasario 24 d. raštu patvirtino, kad turi nekilnojamojo turto Ukrainoje, kuris turėjo būti vertinamas, nagrinėjant pareiškėjos 2015 m. spalio 27 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, tačiau per nustatytą terminą nepateikiant prašomų duomenų, nebuvo galimybės jo įvertinti ir teigiamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą-paraišką, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-3712 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2015 m. spalio 27 d. prašymą-paraišką ir paskirti kompensacijas.

Dėl kreipimosi į teismą termino

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas pareiškėjos skundą nagrinėti teisme, 2016 m. liepos 27 d. nutartimi buvo nurodęs, kad pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimui stadijoje nesant galimybės objektyviai nustatyti, ar nebuvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, šį klausimą spręsti nagrinėjant ginčą iš esmės (b. l. 2-3).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Skundžiamas sprendimas priimtas 2016 m. balandžio 27 d. Socialinės paramos skyrius 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. (23.16.)-SP13-6253 (b. l. 17) nurodė, kad pareiškėja apie skundžiamą sprendimą buvo informuota 2016 m. balandžio 28 d., išsiunčiant Sprendimą paprastu paštu per AB „Lietuvos paštas“ ir papildomai pareiškėjos nurodytu elektroniniu paštu. Rašte pažymėta, kad pareiškėjai adresuotas Sprendimas nebuvo grąžintas. Iš minėto rašto priedo matosi, kad Sprendimas buvo užregistruotas 2016 m. balandžio 27 d. informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ bei elektroniniu paštu 2016 m. balandžio 28 d. 10.15 val. išsiųstas pareiškėjai (b. l. 18-19). Duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad pareiškėja minėtą Sprendimą gavo, kai jis buvo išsiųstas, nėra.

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, jog 2016 m. birželio 29 d. atvykusi į Socialinės paramos skyrių pareiškėja nurodė, kad išsiųstą laišką elektroniniu paštu gavo, tačiau prašė išduoti jai originalų sprendimą (b. l. 40). Atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja skundžiamą sprendimą buvo gavusi anksčiau nei 2016 m. birželio 29 d. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Č. (pareiškėjos sūnus) paaiškino, kad jis motinos vardu sukūrė elektroninį paštą, tačiau pareiškėja nemoka juo naudotis.

Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad pareiškėja apie priimtą Sprendimą sužinojo anksčiau nei 2016 m. birželio 29 d., todėl aplinkybė dėl skundo padavimo termino nepraleidimo vertinama jos naudai ir sprendžiama, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleisdama skundo padavimo termino.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai V. Č. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, argumentuojant tuo, kad per nustatytą laikotarpį ji nepateikė dokumentų (duomenų) apie 2015 m. rugsėjo 30 d. Ukrainoje turimą (turėtą) turtą (statinius, tarp jų ir nebaigtus statyti, privalomas registruoti transporto priemones, žemę, akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius, pinigines lėšas turimas bankuose, kitose kredito įstaigose ir kt.) ir jo vertę (b. l. 7). Skundžiamo sprendimo teisiniu priėmimo pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) (minėta, toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; <...> 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; <...> 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą ir kt.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos: <...> 2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui; 4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; 5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir kt.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. Č. 2015 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama jai paskirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio (b. l. 25-30). Prie prašymo pridėjo AB „Lesto“ pažymas, tačiau nepateikė banko sąskaitos išrašo už vasario – balandžio mėnesius bei SODROS sprendimo dėl užsienio išmokų, kuriuos pateikė vėliau (2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. gegužės 27 d.) (b. l. 30). Prašymo 2 priede „Turtas“ nurodė, kad pareiškėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos sūnus su šeima (b. l. 32).

Pareiškėja V. Č. 2015 m. spalio 27 d. prašymu-paraiška dar kartą kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio skirti jai šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (b. l. 35-36). Minėtame prašyme-paraiškoje nurodė, kad 2015 m. gegužės 25 d. pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia. Socialinės paramos skyrius grafoje „Nepateikti dokumentai“ nurodė, kad nepateikti dokumentai dėl liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautų išmokų iš Ukrainos pensijų fondo.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo: <...> kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas (8 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę: <...> 10) patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja; 11) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad dokumentai dėl liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautų išmokų iš Ukrainos pensijų fondo buvo pateikti 2016 m. vasario 1 d., tačiau siekiant išsiaiškinti piniginės socialinės paramos teikimo pagrįstumą Socialinės paramos skyriaus specialistai 2016 m. vasario 17 d. atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą pareiškėjai nuosavybės teise turimuose būstuose – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tai yra, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą, atsakovė nusprendė veikti vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir patikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas, turimą turtą bei surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Pažymėtina, jog atsakovei tikrinti pareiškėjos turimą turtą minėto Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nustatyta ne teisė, o imperatyvi pareiga. Atsakovė, nuspręsdama patikrinti pareiškėjos turimą turtą, veikė savo kompetencijos ribose ir jos nepažeidė.

Nustatyta, jog buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjai priklausančiuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o jos sūnus su šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-41). Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, kad pareiškėja nurodė turinti (duomenys neskelbtini) paveldėtą namą, kurį prižiūri sesers sūnus. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas pasirašytas patikrinimą atlikusios darbuotojos, pareiškėjos ir liudytojų.

Atsižvelgiant į paaiškėjusią informaciją dėl pareiškėjai priklausančio turto Ukrainoje, Socialinės paramos skyriaus 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-1551 įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. vasario 29 d. pateikti jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 42). 2016 m. vasario 24 d. paaiškinimu (b. l. 43) Socialinės paramos skyriui pareiškėja patvirtino turinti nekilnojamojo turto Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). Minėtu paaiškinimu pareiškėja prašė pratęsti 2015 m. spalio 27 d. prašymo Nr. 38318 nagrinėjimo terminą iki 2016 m. balandžio 26 d., kadangi nori pateikti atnaujintus dokumentus apie Ukrainoje turimą turtą ir jo vertę.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. paaiškino, kad 2016 m. vasario 24 d. kartu su motina V. Č. buvo Socialinės paramos skyriuje. Buvo pateiktas ukrainietiškai surašytas dokumentas apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą Ukrainoje, tačiau minėto dokumento nepaliko Socialinės paramos skyriuje, kadangi darbuotoja nurodė atnešti išverstus į lietuvių kalbą ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus. Taip pat nurodė pateikti dokumentą su atnaujinta turto verte. Liudytojas paaiškino, jog pareiškėja, siekdama gauti atsakovės prašomus dokumentus, kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau jų gauti nepavyko.

Pažymėtina, jog ant į bylą teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų – dovanojimo sutarties (ukrain. ??????? ?????????) ir kitų dokumentų 2016 m. vasario 24 d. yra uždėta Socialinės paramos skyriaus kopijos tikrumo žyma (b. l. 65-72). Ši aplinkybė ir liudytojo parodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo pateikusi dokumentus dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Ukrainoje, tačiau minėti dokumentai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, be to, kaip nurodė liudytojas, Socialinės paramos skyriuje nepalikti. Pareiškėjos 2016 m. vasario 24 d. paaiškinime taip pat yra įrašas su pareiškėjos parašu apie tai, kad būsto dokumentai atsiimti

Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1, reglamentuoja piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų) skyrimo ir mokėjimo tvarką (1.1 punktas). Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, jog užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Remdamasis minėta Tvarkos aprašo nuostata, Socialinės paramos skyrius turėjo teisę reikalauti išverstų į lietuvių kalbą dokumentų. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokie dokumentai Socialinės paramos skyriui buvo pateikti. Pareiškėja, nepateikdama iš jos prašomų dokumentų, nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte numatytos pareigos (pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus).

Nepateikus prašomų dokumentų, atsakovė skundžiamu 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-3712 atsisakė pareiškėjai skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Minėta, jog Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Skundžiamame sprendime nurodytas aiškus faktinis (prašomų dokumentų nepateikimas) bei teisinis pagrindas, lėmęs tokio sprendimo priėmimą. Nors teismo posėdžio metu liudytojas ir paaiškino, kad atsakovės darbuotojai reikalavo pateikti dokumentą apie atnaujintą Ukrainoje esančio nekilnojamojo turto vertę ir jo nepateikus bus priimtas neigiamas sprendimas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo, kadangi jis priimtas dėl to, kad nebuvo pateikti būtent reikalaujami dokumentai, kas byloje ir buvo nustatyta.

Nors pareiškėja skunde iš esmės ir neginčija, kad nebuvo pateikti prašomi dokumentai, tačiau teigia, kad atsakovė pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo teisės reikalauti dokumentų, susijusių su kita užsienio valstybe.

Minėta, jog asmuo turi teisę į kompensaciją, jei asmuo atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Viena iš sąlygų teisei į kompensaciją – kai vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje (įskaitant statinius, tarp jų ir nebaigtus statyti statinius), vertė neviršija turto vertės normatyvo. Pažymėtina, kad tiek Įstatyme, tiek Įstatymo 14 straipsnyje nėra išskirta, jog nustatant turto vertės normatyvą, turi būti skaičiuojamas tik Lietuvoje esantis turtas, nes Įstatyme kalbama apie turimą turtą ir pajamos, kurios turi įtakos kompensacijos skyrimui. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti dokumentų, susijusių su kitoje užsienio valstybėje esančiu turtu, laikytinas nepagrįstu.

Remiantis byloje aptartomis aplinkybėmis sprendžiama, kad 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-3712 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Pripažinus skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu, netenkinamas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. spalio 27 d. prašymą-paraišką ir paskirti kompensacijas.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. NTP-7-9761, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai pagal 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-16-T-1371-11048 nagrinėjamoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 141 Eur 86 ct antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 52).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.