- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-379-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01069-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Ieškovas
- G. F.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- D. M., G. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. F. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Turto bankui dėl santuokoje įgyto turto (1/2 dalies buto) pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys – D. M., G. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. F. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybės įmonei Turto bankui (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo: 1/2 dalį trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigytą D. M. pagal 1992 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1551 pripažinti asmenine mirusiosios D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. kovo 1 d. mirė ieškovės motina D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, kreipėsi į Ukmergės rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė 2019 m. kovo 28 d. nutarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios ieškovės motinos D. M. vardu įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis – mirusioji D. M. 1992 m. kovo 17 d. pirko 1/2 dalį buto pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1551 būdama santuokoje su A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas Nr. 58, 1992 m. vasario 29 d. įregistruotas Ukmergės r. CMS). Santuoka tarp D. M. ir A. M. buvo nutraukta 1993 m. lapkričio 24 d., tačiau duomenų, kaip santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas – nėra. Ieškovės tėvas ir buvęs ieškovės motinos D. M. sutuoktinis A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011 m. gegužės 19 d. ieškinyje nurodoma, kad testamentų registre nėra įregistruotų A. M. palikimo priėmimo faktų bei sudarytų testamentų. Kiti, be ieškovės, pirmos eilės įstatyminiai A. M. įpėdiniai (mirusiojo vaikai) yra tretieji asmenys D. M. ir G. M.. Ieškinyje nurodoma, kad buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso nuginčijimas ir šio turto pripažinimas D. M. asmenine nuosavybe galimas tik teismo keliu, todėl ieškovė teikia nagrinėjamą ieškinį (el. b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu ieškovė G. F. ieškinį palaikė bei paaiškino, jog jos mama D. M. buvo minimo buto savininkė, kuri viena mokėjo mokesčius. Jos tėtis A. M. minėtame bute lankėsi vieną kartą, kai ieškovei buvo 6 metai. Tėtis nebuvo bute registruotas, prie jo išlaikymo prisidėjęs taip pat nebuvo. Kiek ieškovei žinoma, tėtis jokių pretenzijų dėl mamos buto neturėjo.
Šalies argumentai
Ieškovės G. F. atstovas advokatas S. Š. prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kiekvienas ieškinio teiginys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškovės mama D. M. mirė 2013 m. ir nuo to laiko tęsiasi paveldėjimo klausimų išsprendimo problemos. 2019 m. kovo 28 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo liudijimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi mirusioji 1992 m. kovo 17 d. pirko minėto buto dalį, būdama santuokoje su A. M.. Mėginus spręsti klausimą ypatingąja tvarka, jos pareiškimą atsisakyta priimti, nurodant, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos ieškinine tvarka. Ieškovės tėvams nutraukus santuoką, turto padalijimo klausimai nebuvo aptariami. Iš rastų archyvinių dokumentų pavyko nustatyta, kad minėtas butas buvo įgytas ne pirkimo-pardavimo, o labiau privatizavimo tvarka, visus formalumus atliekant iki ieškovės tėvų santuokos sudarymo 1992 m. vasario 29 d. 1991 m. spalio 30 d. buvo pradėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo procesas. Pažymima, kad ieškovės tėvas niekada nebuvo registruotas minėtame bute, bei nėra jokių duomenų, kad jis būtų teikęs pretenzijas į D. M. priklausiusį butą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašoma pripažinti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį su rūsiu įsigyto pagal 1992 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį D. M., murusios 2013 m. kovo 1 d., asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo spręsti teismui. Nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą, taip pat apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015-03-20 valstybei paveldėjimo procedūras vykdo VĮ Turto bankas ir atstovauja valstybę jos paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Be to, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, tik tuo atveju, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. VĮ Turto bankas neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl ieškinyje nurodytų mirusiųjų asmenų palikimo. Pagal byloje esančius duomenis galima pagrįstai teigti, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas D. M. būnant santuokoje su A. M.. Taigi, nagrinėjant šią civilinę bylą, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame SŠK ir 2000 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenys ir Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro 2019 m. kovo 28 d. raštas Nr. 03-08/1, kuriame nurodoma, kad nuosavybės teisė į minėtą turtą buvo įregistruota pagal 1992 m. kovo 17 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1¬1551, po D. M. su A. M. 1992 m. vasario 29 d. sudarytos santuokos, patvirtina faktą, kad minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu (el. b. l. 13-16).
Atsakovui Valstybės įmonei Turto bankui teismo šaukimas įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Trečiajam asmeniui G. M. teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo trečiasis asmuo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors teismo šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai.
Trečiajam asmeniui D. M. teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo trečiasis asmuo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors teismo šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų bylą nagrinėti iš esmės atsakovo atstovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant, negauta, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovo atstovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydama pripažinti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį įsigytą D. M., mirusios 2013 m. kovo 1 d., pagal 1992 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, asmenine D. M. nuosavybe.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 D. M. įsigijo 1993 m. kovo 17 d., sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, būdama santuokoje su A. M.. Iš 1992 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/2 D. M. įsigijo kartu su P. V.. Iš Valstybės įmonės Registrų centras pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. M.. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimą mokėjo P. V. ir D. A. (po 1922 m. vasario 29 d. santuokos sudarymo D. M.). Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2019 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. 20441629 nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) D. M. sutuoktinis A. M. niekada nebuvo registruotas. Iš Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro 2019 m. kovo 28 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. 03-08/1 nustatyta, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi mirusioji D. M. 1992 m. kovo 17 d. pirko 1/2 dalį buto pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1551 būdama santuokoje su A. M., (santuokos sudarymo įrašas Nr. 58, 1992-02-29 įregistruotas Ukmergės r. CMS). Santuoka tarp D. M. ir A. M. buvo nutraukta 1993 m. lapkričio 24 d., tačiau duomenų, kaip santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas – nėra. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. M. mirties 2011 m. gegužės 19 d., testamentų registre nėra įregistruotų A. M. palikimo priėmimo faktų bei sudarytų testamentų.
Tiek Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.).
Sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-280/2008).
Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizacija prasidėjo 1992 m. vasario 7 d., kai buvo pervesti pinigai už buto įsigijimą. Tuo tarpu santuoka tarp D. M. ir A. M. sudaryta buvo 1992 m. vasario 29 d., t. y. po buto įsigijimo proceso pradžios. Teisinių santykių turinį ir pobūdį lemia įrodymai, kurių teisinis įvertinimas leidžia konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas ištirtų įrodymų pagrindu sprendžia, kad D. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį įsigijo dar iki santuokos su A. M. santuokos sudarymo 1992 m. vasario 29 d. ir pripažintina D. M. asmenine nuosavybe.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas S. Š.. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. kovo 1 d., asmenine nuosavybe.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.