Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-138-557/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
1S-138-557/2016
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00300-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
N. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-138-557/2016
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00300-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo N. J. gynėjo V. Žylės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu N. J. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo laiką nuo 2014-12-17 iki 2014-12-18 (vieną parą). Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant N. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

2016-01-26 nuteistasis N. J. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą, prašydamas leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę, nes šioje šalyje jau 5 metus yra pastovi jo darbo vieta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktorius 2016-02-09 sprendimu Nr. 1-98 N. J. prašymo netenkino ir leidimo nesuteikė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos probacijos tarnybų veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublika, o pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Be to, Norvegijos Karalystė nėra šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos, todėl kreiptis į teismą su teikimu perduoti nuosprendį vykdyti Norvegijos Karalystei Probacijos skyrius negali. Šį sprendimą N. J. gynėjas V. Žylė apskundė apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi gynėjo skundas netenkintas. Teismas pažymėjo, jog Probacijos įstatymo 16 str. 2 d. 1 p. numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi probuotojui įsakmiai yra pavesta užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, tokias pareigas pagal galiojančius įstatymus probuotojas gali atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl šiuo atveju Probacijos tarnyba turėjo įvertinti, ar davus leidimą išvykti probuojamajam iš Lietuvos Respublikos, bus tinkamai atlikta nuteistajam taikomų įpareigojimų priežiūra. Pažymėjo, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės. Nurodė, kad teismas neturi įgaliojimų išduoti ar neišduoti leidimo išvykti, tokią kompetenciją turi tik Probacijos tarnyba, o teismas tik vertina, ar toks sutikimas ar atsisakymas yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Skundu nuteistojo N. J. gynėjas V. Žylė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir teismo nutartimi įpareigoti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą kreiptis į teismą dėl N. J. paskirtų probacijų sąlygų pakeitimo. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ja yra toleruojamas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos neveikimas, nes tik pastaroji, vykdydama nuosprendį ir netenkindama N. J. prašymo dėl išvykimo į užsienį tęsti darbą, turi pareigą apsvarstyti galimybę dėl kreipimosi į teismą dėl nuosprendyje nuteistajam numatytų sąlygų ir apribojimų pakeitimo (BPK 358 str. 1 d., PĮ 29 str.). Būtent teismas, akcentuodamas tai ir pažymėdamas, kad jis neturi įgaliojimų išduoti ar neišduoti leidimo išvykti, savo kompetencijos ribose nenurodo į probuotojo pareigą spręsti klausimą iš esmės, susidarius situacijai, kai nuosprendžio vykdymo sąlygos gali būti iš esmės koreguojamos ir be žalos probuotojui. Antra, nuteistojo N. J. darbdavys yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis į Norvegijos Karalystę, todėl mano, kad yra visiškai nepagrįstas probuotojo teiginys, kad galimai nuosprendis perduotinas vykdyti Norvegijos Karalystės nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą prižiūrinčių institucijų žinion, o tam tikslui kreiptis į teismą su teikimu perduoti nuosprendį vykdyti Norvegijos Karalystei Klaipėdos APT Probacijos skyrius negali. Gynėjo nuomone, jei Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos negali, tuomet ir nereikia kreiptis, nes iš esmės sprendžiasi klausimas ne dėl N. J. leidimo išvykti į užsienį vykdyti teismo nuosprendžiu nustatytą įpareigojimą tęsti darbą, o dėl apkaltinamajame nuosprendyje nurodyto konkretaus įpareigojimo (nesvarbu, kur jis bus atliekamas) vykdymo (nuosprendžio dalies) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje galimybės. Būtent, nustatęs tai, teismas, vadovaudamasis Probacijos įstatymo 32 str., savo kompetencijos ribose turėjo įvertinti tokį probacijos atsisakymą neišduoti N. J. leidimo išvykti vykdyti teismo įpareigojimą, kaip neteisėtą probuotojo veiksmą, konstatuojant nuosprendžio (ar jo dalies) privalomumą pareigūnams, vykdantiems probaciją (BPK 346 str. 1 d.), bei nuteistajam taikomų įpareigojimų priežiūrą. Pastarosios vykdymas, talkinant darbdaviui, LR įmonei, ir institucinis bendradarbiavimas (PĮ 6 str.) jokiais būdais nėra apribotas, žinant, kad tuo pačiu nuosprendžiu rašytinis pasižadėjimas neišvykti N. J. yra panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

BPK 358 str. 1 d. nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 str., bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 29 str. 1 d. nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 str. 2 ar 3 d. numatytomis pareigomis arba BK 82 str. numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo teismas sprendžia tik pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą. Iš išvardyto seka, kad nesant institucijos teikimo, kuriuo probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustačiusi, kad paskyrus kitus įpareigojimus, būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, teismas savo iniciatyva negali svarstyti minėtų sąlygų keitimo. Įstatymas nenumato galimybės teismui, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, bet nesant probacijos tarnybos teikimo, pakeisti probacijos sąlygas, taip pat nenumatyta galimybė teismui įpareigoti probacijos tarnybą kreiptis į teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų keitimo. Tuo būdu negali būti tenkinamas ir gynėjo prašymas įpareigoti probacijos tarnybą kreiptis į teismą dėl sąlygų pakeitimo, nes taip būtų paneigiama probacijos tarnybai suteikta prerogatyva, kontroliuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų poveikį nuteistojo elgesiui, jų laikymąsi ir, atsižvelgiant į besiklostančią situaciją bei esant poreikiui, kreiptis į teismą teikimu dėl šių sąlygų pakeitimo. Remiantis išvardytu, gynėjo skundas netenkintinas.

Kita vertus, aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam turi būti sudaromos sąlygos vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus. Probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad probuojamasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas, nuosprendžiu atidėdamas N. J. paskirtos bausmės vykdymą, jam nustatė du įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir probuojamajam kyla pareiga laikytis jų abiejų. N. J. nuo 2014-12-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies darinėtoju (asmens b. l. 44-45), jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis į Norvegijos Karalystę, kur jis ir atlieka savo darbo funkcijas. BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Taigi priimant nuosprendį 2015-11-26 teismas žinojo, kad N. J. dirba Lietuvoje registruotoje įmonėje, tačiau darbas susijęs su komandiruotėmis, vienok skyrė jam įpareigojimą tęsti darbą, t. y. laikė, kad abu paskirti įpareigojimai – tiek tęsti darbą, tiek ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra suderinami ir jų gali būti laikomasi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neįpareigojo N. J. tam tikru laiku būti namuose ir neuždraudė jam išvykti iš gyvenamosios vietos, kas taip pat parodo, jog teismas sprendė, jog asmuo gali tęsti darbą komandiruotėse. Pažymėtina, kad nuteistasis dirba Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotame juridiniame asmenyje, taigi, nors asmuo darbo funkcijas atlieka komandiruotėse Norvegijos Karalystėje, Probacijos tarnyba išlaiko galimybę ne tik sekti asmens darbinę veiklą (ar jis vykdo įpareigojimą tęsti darbą) įmonėje, tačiau ir per N. J. darbdavį kontroliuoti, kaip šis asmuo laikosi jam paskirto antrojo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Akivaizdu, kad šiuo atveju tiek Probacijos tarnyba, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi bendrą interesą vykdant bendradarbiavimą užtikrinti, kad N. J. dirbtų ir nevartotų psichotropinių medžiagų, būtų naudingas visuomenės narys ir grįžtų į doros kelią. Vien formaliai aiškinant BPK bei Probacijos įstatymo nuostatas ir taip neleidžiant N. J. išvykti į darbines komandiruotes, būtų ne tik užkertamas kelias šiam nuteistajam laikytis teismo paskirto įpareigojimo tęsti darbą, tačiau ir nepasiekiamas probacijos tikslas užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 str. 1 d.), bei užkertamas kelias laikytis probacijos principų – probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p.), pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p.), bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo principo (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 4 p.). Remiantis išvardytu laikytina, kad šiuo atveju N. J., vykdydamas jam paskirtą teismo įpareigojimą tęsti darbą, privalo pranešti probuotojui apie savo išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 4 p.), informuoti probuotoją apie jam paskirtų įpareigojimų vykdymą (Probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 2 p.), tačiau išvykimui į komandiruotę, kuri neatsiejamai susijusi su jam paskirto įpareigojimo vykdymu, atskiras Probacijos tarnybos leidimas nėra reikalingas.

Kadangi egzistuojantis teisinis reguliavimas ir skunde pateikiami argumentai neduoda pagrindo teismui nei savo iniciatyva pakeisti nuosprendžiu nuteistajam paskirtus įpareigojimus, nei įpareigoti Klaipėdos apskrities probacijos tarnybą kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, laikytina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo N. J. gynėjo skundo, todėl naikinti apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo N. J. gynėjo V. Žylės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas