Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-1685-733/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
e2-1685-733/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00597-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1685-733/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00597-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. T. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

atsakovui G. T. už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir - AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. T. 1242,40 Eur žalos atlyginimo regreso teise, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-06-08 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas atsakovas G. T. (buvusi pavardė – K.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 1242,40 Eur dydžio draudimo išmoką, jos dydį apskaičiavusi pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktą pranešimą.

Taip pat nurodo, kad dėl nepranešimo apie eismo įvykį ieškovė apie jį sužinojo tik 2019-02-06, gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjui - atsakovui išsiuntė paklausimą Nr. 2133486 dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t. y. neatsakė į minėtą ieškovės paklausimą. Jis buvo reikšmingas nustatant ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką (yra kaltė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Dėl šių priežasčių ieškovei buvo itin svarbu gauti apie eismo įvykį papildomą informaciją (atsakymus į 1 - 6 paklausimo klausimus).

Nurodo, kad kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieškovė būtų galėjusi nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos apie 2017-06-08 eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Dėl šių pažeidimų draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo draudikas pats negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiu asmeniu iškart po eismo įvykio.

Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsniu, turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, todėl prašo iš atsakovo priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 248,48 Eur.

Taip pat ieškovė nurodo, kad draudėjo prašymu draudimo įmokos už draudimo sutartį Nr. 415346409 buvo išskaidytos dalimis, kas mėnesį mokant po 32,92 Eur. Eilinės įmokos už laikotarpį nuo 2017-05-03 iki 2017-06-02 ir už laikotarpį nuo 2017-06-03 iki 2017-07-02 atsakovas nesumokėjo, dėl to draudimo sutartis dėl skolos nuo 2017-06-15 nutrūko. Taip atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio, 6.63 straipsnio, 6.158 straipsnio, 6.200 straipsnio, 6.987 straipsnio reikalavimus.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalį, atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieškovei jokio įspėjimo dėl sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikęs.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju. Kadangi atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, todėl yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos draudikui, t. y. ieškovei, reikalauti žalos atlyginimo. Vadovaujantis minėta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostata bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu., ieškovė turi į draudėją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 1242,40 Eur sumai, nes eismo įvykio metu atsakovui galiojo draudiminė apsauga pagal minėtą draudimo sutartį, tačiau atsakovas laiku nebuvo įmokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos bei pažeidė draudimo sutarties sąlygas (nepranešė laiku apie eismo įvykį bei neatsakė į draudiko siųstą paklausimą Nr. 2133486), ieškovė teikia bendrą reikalavimą dėl visos išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, t. y. 1242,40 Eur.

Atsakovas G. T., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-06-08 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės buvo apgadintas motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas - atsakovas G. T. (buvusi pavardė – K.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 1242,40 Eur dydžio draudimo išmoką, jos dydį apskaičiavusi pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktą pranešimą.

Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad ji apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2019-02-06, gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Nedelsdama draudėjui - atsakovui išsiuntė paklausimą Nr. 2133486 dėl informacijos apie įvykį suteikimo, tačiau atsakovas neatsakė į jį, t. y. nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį.

Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo.

Šiuo atveju, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsniu, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Šiuo atveju 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos sudaro 248,48 Eur.

Taip pat nustatyta, kad draudėjo prašymu draudimo įmokų už draudimo sutartį Nr. 415346409 mokėjimas buvo išskaidytas dalimis, kas mėnesį mokant po 32,92 Eur. Eilinės įmokos už 2017-05-03 - 2017-06-02 laikotarpį ir už 2017-06-03 - 2017-07-02 laikotarpį atsakovas nesumokėjo, dėl to draudimo sutartis dėl skolos nuo 2017-06-15 nutrūko.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalį, atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieškovei jokio įspėjimo dėl sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikęs.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nustatyta, kad atsakovas padarė žalą, jo žalą atlygino ieškovė, kad atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos bei pažeidė draudimo sutarties sąlygas (nepranešė laiku apie eismo įvykį bei neatsakė į draudiko siųstą paklausimą Nr. 2133486), todėl ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą, todėl iš jo priteistina 1242,40 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246 - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis) bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 28 Eur žyminio mokesčio ir 53,11 Eur vertimo išlaidų, t. y. iš viso 81,11 Eur ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 285 - 287 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 1242,40 Eur žalos atlyginimo,

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1242,40 Eur sumą nuo 2020-04-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

- 81,11 Eur bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas Robertas Povilaitis