Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Liškiavos g. 7-1, Kaune, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-10-20 apie 4.25 val. Savanorių pr. prie 95-to pastato, Kaune, viešoje vietoje, pagal gautą iškvietimą dėl vykstančio konflikto atvykus Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio patruliams J. T. ir A. S., nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nusirenginėjo viešoje vietoje, demonstravo savo lytinius organus, plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, gniaužė kumščius, artindamasis ir ketindamas smūgiuoti, ir vieną kartą spyrė patruliui A. S. į kairę koją, sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą, panaudojus spec. priemones ir jį sulaikius, vedant į tarnybinį automobilį toliau priešinosi, stangindamas rankas, ir vieną kartą spyrė patruliui J. T. į kairę koją, sukeldamas nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016-10-20 ryte apie pusę penkių su draugais vartojo alkoholį „Veronikos“ bare, esančiame Savanorių pr. 95. Tolimesnių savo veiksmų nelabai pamena, nes turbūt buvo per daug išgėręs. Prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Pripažįsta, kad galėjo taip būti, kad nusirenginėjo viešoje vietoje ir dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai, galėjo taip būti, kad neklausė pareigūnų reikalavimų baigti nusirenginėjimą, kad jiems priešinosi. Galėjo būti tokios įvykio aplinkybės, kaip nurodė policijos pareigūnai. Mano, kad tokį jo elgesį galėjo įtakoti alkoholis, blaivas būdamas taip nebūtų elgęsis. Nukentėjusiųjų atsiprašė, labai gailisi. Teigia ateityje taip nesielgsiąs.

Be kaltinamojo R. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad 2016-10-20 apie 4.19 val. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu J. T., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Savanorių pr. 95, vyksta konfliktas, gali kilti muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, lauke pastebėjo agresyviai nusiteikusį pilietį, kuris tyčia nusirenginėjo, demonstravo savo lytinius organus. Jie pareikalavo, kad vyriškis tuoj pat apsirengtų, tačiau vyriškis į perspėjimą nereagavo, pasidarė dar agresyvesnis, gniaužė kumščius, artinosi link jų, grasindamas smūgiuoti. Bandant prieiti prie vyriškio ir jį sulaikyti, šis staiga stipriai spyrė nukentėjusiajam į kairę koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet jis su kolega, panaudodami specialiąsias priemones – kovinių imtynių veiksmus, dujas, elektrošoką ir antrankius, vyriškį sulaikė. Vedant į automobilį, šis tyčia kritinėjo, stengdamasis susižaloti. Bandant vyriškį įsodinti į automobilį, jis ir toliau priešinosi, stangrino raumenis, rankas ir spyrė vyr. patruliui J. T. į kairę koją. Atvykus į komisariatą ir išlaipinant iš tarnybinio automobilio, vyriškis vėl tyčia standino raumenis, stengdamasis neiti, vėl tyčia krito ant žemės. Visą šį laiką vyriškis juos plūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Vyriškis jėga buvo nuvestas į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, kur buvo nustatyta vyriškio asmenybė – R. K., gim. 1976 m. (b. l. 11). Nukentėjusiojo J. T. parodymai iš esmės analogiški nukentėjusiojo A. S. parodymams (b. l. 14).

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

A. S. ir J. T. šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tiek policijos pareigūnas A. S., tiek jo kolega J. T. nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, įvykio metu dirbo su tarnybiniu automobiliu, atvyko į įvykio vietą kaip policijos atstovai. Taigi kaltinamasis suprato ir žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad R. K. suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasis, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. K., nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams, bandydamas nesileisti sulaikomas ir tuo tikslu panaudodamas fizinį smurtą – po vieną kartą įspirdamas patruliui A. S. ir patruliui J. T. į kaires kojas, sukeldamas pastariesiems fizinį skausmą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės pareigūnams – A. S. ir J. T., ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str. Nusikaltimas laikomas baigtu.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka laikomas nebaustu, dirba, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., R. K. buvo sulaikytas nuo 2016-10-20 4.40 val. iki 2016-10-21 10.15 val. (b. l. 20, 22).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą B. K. yra kaltinamojo tėvas. Jis paaiškino, kad su sūnumi gyvena viename name, matosi kiekvieną dieną, bendrauja, žino apie jo gyvenimą, šeimą, kaip jam sekasi. Jų tarpusavio santykiai geri, draugiški. Sūnų gali charakterizuoti tik iš geros pusės. Tokių dalykų su sūnumi praktiškai iš vis nebūna. Sūnus problemų dėl gėrimo neturi. Sūnus jo klauso, pasitiki jo nuomone. B. K. nuomone, jis sūnui yra autoritetas, padarys sūnui įtaką, kad daugiau sūnus taip nesielgtų, garantuoja, kad sūnus jo paklausys. Jis pats dirba statybininku-mūrininku pagal verslo liudijimą, šiuo metu su sūnumi dirba kartu. Jis pats alkoholio nenaudoja.

B. K. neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pensininkas, dirba pagal verslo liudijimą.

Esant B. K. prašymui perduoti R. K. jo – B. K. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas laiko, kad laiduotojas B. K. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl B. K. skirtinas laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui B. K. jo atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (dirba), nusikaltimo sunkumą, teismas sprendžia, kad R. K., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje buvo gauta 2016-11-23 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12760, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė A. R. Medišauskienė teikia antrinę teisinę pagalbą R. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 121,59 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį, perduodant B. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 str., ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Perduoti R. K. laiduotojo B. K. atsakomybei.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.