Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja E. Z., sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui J. G., kaltinamajam P. M., jo gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiajai A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. M. terorizavo žmogų sistemingai jį baugindamas, o būtent:

P. M., žinodamas, kad jam yra pareikšti kaltinimai dėl A. P. terorizavimo, nukentėjusiąją A. P. terorizavo skambindamas jai telefonu ir rašydamas trumpąsias SMS žinutes (viso laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2012-02-10 P. M. skambino A. P. 112 kartų, parašė 57 SMS žinutes), be to žinodamas, kad ji yra nėščia, P. M. ir toliau sistemingai ją persekiojo jos bute, darbovietėje, gatvėje, tokiu būdu naudodamas prieš ją psichinę prievartą, jis 2012 m. vasario 7 d., apie 19 val., sužinojęs kur nukentėjusioji A. P. gyvena, ką pastaroji, jo bijodama, slėpė, skambino į jos buto duris, po ko šiai neįsileidus į butą, įkyriai jai skambino į mobilaus ryšio telefoną, jai neatsiliepus telefonu, rašė trumpąsias SMS žinutes su tekstais „nu pakelk, jau žinau kur, per kaimynus perėjau, bet tu neatidarei, palauksiu ryto“, „aš turiu laiko, palauksiu kol Sandra išeis“, po ko per nukentėjusiosios A. P. draugę S. K. telefonu perdavė pastarajai grasinančio pobūdžio tekstą „žinau dešimt būdų kaip sužaloti žmogų, kad neliktų nei randų, nei žymių, nei mėlynių“, taip grasino nukentėjusiajai A. P. sutrikdyti sveikatą, tokiais veiksmais P. M. sistemingai baugino nukentėjusiąją A. P. naudodamas prieš ją psichinę prievartą.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad jis prisipažįsta dėl grasinimo A. P., jis nurodė neneigęs rašęs SMS žinutes A., tačiau jo manymu jos nėra grasinančio pobūdžio. Jis neprisimena, kokiu tekstu išsiuntė trumpąsias SMS žinutes A.. Jo manymu, A. galbūt ir galėjo jo žinutes suprasti, kaip grasinančias, nes jai rašė “žinau, kur gyveni“, „(duomenys neskelbtini) ne maža, nepasislėpsi“, „(duomenys neskelbtini) ne maža, jei reiks per kelias valandas surasiu tave“ ir pan. Tačiau nieko pikto jis neketino A. daryti, neketino niekaip pakenkti jos sveikatai, jis žinojo, kad ji laukiasi kūdikio. Prisimena, kad 2012-02-07, apie 19 val., buvo nuėjęs prie devynaukščio, esančio Užupyje, jo manymu (duomenys neskelbtini), jis ten ėjo todėl, kad iš draugo sužinojo, kad ten gyvena jo buvusi draugė A. P., jis tada paskambino į 203 buto duris, nes jis norėjo įsitikinti, kad ten gyvena A., nes per Valentino dieną norėjo A. padaryti staigmeną. Tačiau jam paskambinus į duris keletą kartų, jų niekas neatidarė. A. neatidarius buto durų, jis jai parašė SMS žinutę „žinau, kad esi namie, ko durų neatidarai“ ar pan. A. jam į tai nieko neatrašė, todėl jis jai paskambino, A. telefonu atsiliepė S.. Jis klausė, ko ji neatsidarė durų, tačiau S. pasakė, kad niekas nebuvo atėjęs, tada jis pasakė, kad matyt ne tuo adresu skambino į duris. Tada S. jam pasakojo apie savo vaikiną. Jis kažką S. sakė, kad jei norėtų, tai A. susirastų ir duotų į galvą, bet jis sakė, kad taip nesielgs. Jis tikrai S. nesakė, kad A. išsusk kojas ar rankas, kad ją apipils rūgštimi, tai kažkokia nesąmonė. Jis tiesioginių grasinimų per S. A. neišsakė. Jis rašytų A. žinučių nėra išsaugojęs, jos išsitrina automatiškai. Dėl savo poelgio A. atžvilgiu jis labai gailisi. Dėl A. P. terorizavimo jis prisipažįsta dalinai, jis neprisipažįsta sakęs S., kad žino dešimt būdų kaip galima sužaloti žmogų nepaliekant jokių žymių ir neprašė, kad S. šiuos žodžius perduotų A.. Jis neneigia rašęs ir skambinęs A..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. M. dalinio prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad P. M. yra buvęs jos draugas, su juo draugavo apie pusmetį. 2011 m. gruodžio mėn., P. M. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad jis ją nesunkiai sužalojo. 2012 m. vasario 7 d., apie 17 val., P. M. skambino jai į mobilaus ryšio telefoną, bet ji su juo nekalbėjo, telefonu su P. M. kalbėjosi jos draugė S. K.. Ji pati su P. M. nenori bendrauti, yra nutraukusi visus santykius su juo, nes jo bijo. 2012-02-07, apie 19 val., P. jai parašė trumpąją SMS žinutę „į kurias duris skambinti?“, ji į tai nieko neatsakė, po kelių minučių išgirdo skambutį į savo buto duris. Tuo metu pas ją bute svečiavosi draugė S. K. ir draugas T. Š.. Priėjusi prie durų, ji pro akutę pamatė, kad prie jos buto durų stovi P. M.. Ji dėl to labai išsigando, nesuprato iš kur P. M. sužinojo kur ji gyvena. Ji bijo viena išeiti iš namų, stengiasi viena nevaikščioti, vis prašo, kad S. ją lydėtų. P. jai tada įkyriai skambino į duris, bet ji durų neatidarė. Tada ji gavo iš P. M. žinutę su tekstu „nu pakelk, jau žinau kur, per kaimynus perėjau, bet tu neatidarei, palauksiu ryto“. Ji šią P. žinutę suprato, kaip grasinimą, suprato, kad P. lauks ryto, kol ji išeis. Tada gal už penkiolikos minučių ji iš P. gavo vėl SMS žinutę su tekstu „aš turiu laiko, palauksiu kol S. išeis“. Kažkuriuo metu P. skambino S. ir jie kalbėjosi, ji girdėjo kaip S. sakė „gerai perduosiu, perduosiu, perduosiu“. Baigus pokalbį, S. jai pasakė, jog P. jai sakė, kad jis žino dešimt būdų kaip galima sužaloti žmogų, kad neliktų nei randų, nei žymių, nei mėlynių, kažką ji sakė, kad P. sakė, kad galima rūgštimi apipilti veidą. 2012 m. vasario 9 d., ji dėl tokių P. grasinimų parašė prokuratūroje pareiškimą. Tą dieną P. buvo nuėjęs į jos darbovietę. Ji P. labai bijo, nes ne kartą buvo jo sumušta, dėl to ji nesikreipė į policiją, bet dabar jai jau atsibodo tylėti ir kentėti, todėl kreipiasi pagalbos, nes jos manymu P. savo grasinimus gali įvykdyti, nes jis žino, kur ji gyvena, 2012-05-08 pagimdė sūnų.

Liudytoja S. K. parodė, kad A. P. yra jos draugė. Žino, kad A.yra draugavusi su P. M., ji draugavo su juo apie keturis mėnesius iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. A. su P. visada pykstasi, P. niekaip nesupranta, kad A. nori, jog jis ją paliktų ramybėje, nes P. yra pridaręs daug negerų dalykų A., todėl ji ir nenori su juo bendrauti. P. skambino ir grasino A.. 2012 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena, apie 18 val., ji buvo pas A. namuose, pas ją taip pat tada buvo ir jos draugas T. Išgirdo skambutį į duris. Prie durų priėjo A., pažiūrėjusi pro durų akutę, ji pasakė, kad prie durų stovi P., jam durų neatidarėme, nes nenorėjome, kad P. pamatytų, jog šiame bute tikrai gyvena A., pati A. jam nėra sakiusi šio savo adreso. P. tada skambino į duris gal penkis kartus ir gan įkyriai, durų jam neatidarius, P. skambino į kaimynų duris, kaimynų klausė, kur gyvena A., tikslaus pokalbio tarp P. ir A. kaimynų negirdėjo. Tada jis pradėjo A. rašinėti SMS, kodėl ji neatidarė durų, nes jis buvo atėjęs, jis rašė, kad žino, kur ji gyvena. A. jam į tai atrašė „žinokis“ ar panašiai, P. ne kartą jau A. buvo perspėtas, kad prie jos nesiartintų. Po išėjimo nuo durų, P. gal po kokių gerų dešimties minučių paskambino į A. telefoną. A. su juo nekalba, todėl jos telefonu atsiliepė ji. Paskambinęs P. pradėjo grasinti A., jis sakė, kad jai perduotų tokius žodžius „perspėk ją, kad aš jai rankas, kojas sulaužysiu, jei nekels ragelio aš ją pagausiu prie namų, einant iš darbo, sužinosiu jos adresą, tada jai bus dar blogiau“, jis taip pat sakė „pasakyk A., kad aš žinau dešimt būdų kaip sumušti žmogų, kad neliktų mėlynių“. Žino, kad po to dar P. parašė A. SMS su tekstu „nenori geruoju įsileisti, palauksiu kol S. išeis ir įeisiu“. A. tikrai bijo P., ji prašydavo, kad ji A. pasitiktų iš darbo, kad pabūtų su ja namuose, kadangi viena bijo būti.

Liudytojas T. Š. parodė, kad A. P. yra jo draugė, ją pažįsta apie devynerius metus. Žino, kad A. kažkurį laiką bendravo - draugavo su P.. A. jam sakė, kad ji visiškai nenori su P. bendrauti. Jis kartais paglobodavo A. jos prašymu, ji sakydavo, kad P. ji bijo, kad ji bijo viena būti namuose. 2012 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, neatsimena, apie 18 val., buvo pas A. svečiuose, tą vakarą pas A. buvo ir jos draugė S.. Vienu metu išgirdo skambutį į duris, prie durų nuėjo ar tai A., ar tai S. ir pasakė, kad prie durų stovi P.. P. į duris skambino kelis kartus ir gan įkyriai, jam durų neatidarė, nes bijojo jo. Kažkiek paskambinęs į duris, P. pradėjo rašinėti A. žinutes, jis tų žinučių neskaitė, vėliau skambino į A. telefoną. Su P., jam atrodo, tada kalbėjo S., ji kalbėjosi virtuvėje, o jis buvo kambaryje, todėl ką ji kalbėjo su P., negali pasakyti. Žino, kad S. tada bijojo iš A. namų išeiti, bijojo, kad jos nelauktų P..

Kaip matyti iš LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagarsintų liudytojo B. M. parodymų, kuris yra P. M. brolis, jis žinojo, kad A. P. yra jo brolio P. draugė. Jo manymu, A. jo brolį tik išnaudodavo, nes su juo būdavo tik tuomet, kai jis turėdavo pinigų. Draugaudamas su A., jo brolis buvo užsikodavęs ir jokio alkoholio nevartojo. A., būdama blaivi, su jo broliu kalbėdavo vienaip, o būdama girta kitaip. Jis nežino, ar šiuo kartu jo brolis grasino A., ar ne. Jis tikrai kažkokių grasinimų A. atžvilgiu, būdamas blaivas, negalėtų padaryti, jei jis jai grasino, tai tik dėl kažkokių priežasčių apimtas pykčio (I tomas, b.l. 21).

Kaip matyti iš A. P. ir P. M. telefonų išklotinių, laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2012-02-10, P. M. skambino A. P. 112 kartų, parašė 57 SMS žinutes (I tomas, b.l. 12-18).

Kaltinamasis P. M. dalinai prisipažino padaręs nusikaltimą, neigdamas, kad sakęs S. K., kad žino dešimt būdų kaip galima sužaloti žmogų nepaliekant jokių žymių ir neprašė, kad S. šiuos žodžius perduotų A., tačiau tai paneigta liudytojos S. K., nukentėjusiosios A. P., iš dalies T. Š. parodymais, kurie sutampa ir teismas jais netikėti neturi pagrindo, taip pat objektyviais įrodymais - pokalbių išklotinėmis.

Tokiu būdu, teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis P. M. nukentėjusiąją A. P. terorizavo sistemingai skambindamas jai telefonu ir rašydamas trumpąsias SMS žinutes (viso laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2012-02-10 P. M. skambino A. P. 112 kartų, parašė 57 SMS žinutes), be to, žinodamas, kad ji yra nėščia, P. M. ir toliau sistemingai ją persekiojo jos bute, darbovietėje, gatvėje, tokiu būdu naudodamas prieš ją psichinę prievartą, dėl ko nukentėjusioji jautėsi nesaugiai ir persekiojama. Kadangi grasinimai buvo atvirai bei sistemingai išreiškiami tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, kur kaltinamasis buvo įtariamas dėl veiksmų, kurie buvo kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d., tai yra dėl A. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl, teismas vertina, kad nukentėjusioji A. P., jau patyrusi smurtą nuo kaltinamojo, turėjo realų pagrindą nerimauti, nesaugiai jaustis, bijoti dėl savo sveikatos.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo padaryta veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis P. M. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. M. nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, tačiau 2012 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo buvo nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d., 145 str. 2 d., yra registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus. Esant tokioms aplinkybėms, P. M. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi jis nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam P. M. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas yra atidėtinas (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėjus bausmės vykdymą yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai (LR BK 75 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2012-04-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

LR BK 75 str. pagrindu P. M. atidėti bausmės vykdymą dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant P. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti P. M. sulaikymą ir suėmimą nuo 2012-02-13 iki 2012-02-20.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.