Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. M. ir A. M. prašymą dėl teismo leidimo pakeisti vedybų (ikivedybinę) sutartį išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.103 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą pakeisti 2014 m. birželio 9 d. vedybų (ikivedybinę) sutartį (toliau – Sutartis) notarine tvarka. Prašyme nurodoma, kad R. M. ir A. M. 2014 m. birželio 9 d. sudarė Sutartį, pagal kurios nuostatas nustatė santuokoje įgyto turto teisinį režimą. 2016 m. rugpjūčio 4 d. R. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sutuoktiniai, įvertinę tarpusavio santykius, siekia pakeisti Sutarties nuostatas, kad jų santuokos nutraukimo atveju minėtas turtas atitektų sutuoktinei A. M., o tuo atveju, jei turto nuosavybės teisės perėjimui būtų teisinės kliūtys, R. M. sutiko prisiimti atsakomybę už jų pašalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal CK 3.103 straipsnio 2 dalį, keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Toks reikalavimas nustatytas, siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, sutuoktinių kreditorių, interesus. Pra­šy­mas dėl teis­mo lei­di­mo iš­da­vi­mo tu­ri ati­tik­ti ben­druo­sius pro­ce­si­nio do­ku­men­to for­mos ir tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Prie pra­šy­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, reikš­min­gi spren­džiant klau­si­mą dėl lei­di­mo iš­da­vi­mo (CPK 581 straipsnis).

Iš kartu su prašymu pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. lapkričio 21 d. išrašų matyti, kad R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Butas ir Žemės sklypo dalis. Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai Sutarties nuostatomis siekia pakeisti minėto turto teisinį režimą santuokos nutraukimo atveju, nustatant, jog po santuokos nutraukimo Butas ir Žemės sklypo dalis atiteks A. M. asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iš paminėtų išrašų matyti, kad tiek Butui, tiek Žemės sklypo daliai, dėl kurių teisinio režimo vedybų sutartyje pakeitimo prašoma išduoti teismo leidimą, yra taikomi apribojimai – nustatyta hipoteka.

CK 4.170 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Teismui patikrinus Lietuvos Respublikos Hipotekos registro (toliau – Hipotekos registras) duomenis, matyti, kad viena iš hipotekos sandorių sąlygų (10 p.) yra tai, jog įkaito davėjai (R. M.) be raštiško kreditoriaus („Swedbank“, AB) sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamų daiktų, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamus daiktus, išskyrus apribojimus bei apsunkinimus kreditoriaus naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad toks kreditoriaus sutikimas būtų duotas, byloje nenustatyta, nors, kaip minėta, prašydamas išduoti leidimą pakeisti vedybų sutartį, skolininkas (R. M.) iš esmės siekia pakeisti turto teisinį režimą santuokos nutraukimo atveju.

Esant tokioms aplinkybėms, t. y. teismui neturint duomenų, ar kreditorius sutinka dėl Sutarties pakeitimo, prašymas išduoti leidimą pakeisti Sutartį negali būti tenkinamas.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai prašo išduoti leidimą pakeisti Sutartį, tačiau reiškiamu reikalavimu nekonkretizuoja, kokias tiksliai Sutarties nuostatas jie prašo pakeisti. Nors prie pareiškėjų prašymo yra pridėtas susitarimo dėl Sutarties pakeitimo projektas, tačiau, reiškiant reikalavimą, Sutarties nuostatas, kurias pareiškėjai siekia pakeisti notarine tvarka, būtina tiksliai nurodyti ir jas identifikuoti.

Taip pat iš teismui pateiktos Sutarties matyti, kad ši sutartis sudaryta tarp A. L. ir R. M.. Prašymas išduoti leidimą Sutarčiai pakeisti pasirašytas A. M. ir R. M.. Teismui nėra pateikta įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta santuokos liudijimo kopija.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į bylų dėl teismo leidimo išdavimo specifiškumą, t. y. kad prašymai dėl leidimo išdavimo yra nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta pagreitinto proceso tvarka, juos išnagrinėjant per 5 dienas nuo jų priėmimo dienos, todėl CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų trūkumų ištaisymą, negali būti taikomos, pareiškėjų prašymas dėl teismo leidimo išdavimo atmetamas.

Už pareiškimą pareiškėjų atstovas sumokėjo 41,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. l. 15). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktą, pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus dėl teismo leidimų išdavimo, kurie nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Todėl pareiškėjų atstovui grąžintinas jo sumokėtas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo leidimo pakeisti vedybų (ikivedybinę) sutartį išdavimo atmesti.

Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas euras, 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 174 „Swedbank“, AB.

Nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas, nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios prašymą patenkinti.

Nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kita nutarties dalis yra neskundžiama.