Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-167/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-03-13
Bylos Nr.: 1A-167/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Elena Vainienė, Rūta Mickevičienė (pran.)
Nuteistasis: E., E. P.

Kategorijos

1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)
2.3.6Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis (BPK XXII skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-167/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1; 1.2.23.2; 2.3.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teisėjų: Elenos Vainienės ir Viktoro Kažio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,gynėjai Marijai Bartaševičiūtei,nuteistajam E. P. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo E. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 259 str. 2 d. – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. P. paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 22 d., 00.00 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 3,24 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,027 g amfetamino, kurias iki 2007 m. gruodžio 22 d., 13 val. 00 min., neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. P. kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato ir ne mažiau kaip 0,65 g kanapių ir jų dalių bei nuo įsigijimo momento iki 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), laikydamas prie savęs, kol 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

E. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. gruodžio 22 d., apie 02 val. 12 min., veikdamas bendrininkų grupėje su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas organizatorių –A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, prie automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) , perėmė jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, ir tokiu būdu, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias jo paties vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytu maršrutu gabeno link Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, siekdami iš ten jas nugabenti į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, tačiau 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, važiuojant minėtu automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

E. P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. 2007 m. gruodžio 22 d., apie 02 val. 12 min., veikdamas bendrininkų grupėje su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas organizatorių – A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, prie automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) , perimdamas jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, kurias, neturėdamas leidimo, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, jo paties vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytu maršrutu gabeno link Lietuvos Respublikos valstybės sienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto muitinės kontrolės posto su Baltarusijos Respublika, siekiant pervažiavus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną iš ten šias narkotines medžiagas nugabenti į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, tačiau šio neteisėto narkotinių medžiagų – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, važiuojant šiuo automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria neišspręstas E. P. kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., padarymo, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: 1) pripažinti E. P. kaltu pagal LR BK 260 str. 3 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams; 2) pripažinti E. P. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tuomet šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad E. P. išteisinamas dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje dėl šių veikų nepasisakė, t. y. šioje dalyje nepriėmė jokio sprendimo dėl E. P. kaltės. Pacitavęs LR BPK 307 str. 2 d. nuostatas, prokuroras konstatuoja, jog šiuo atveju teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (LR BPK 369 str.), kadangi priimtas nuosprendis yra neaiškus ir neteisingas.

Neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos vadina teismo motyvus dėl kaltinimo pagal LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. Teigia, jog teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi tik E. P. parodymais bei jo pateikiamomis versijomis, neatsižvelgė į byloje esančius ir nagrinėjimo metu gautus jo parodymus paneigiančius duomenis, kurių visuma įrodo pastarojo kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas. Prokuroro įsitikinimu, atsižvelgiant į E. P. pareikštų kaltinimų sunkumą, baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijos griežtumą, jo parodymai dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių turi būti vertinami kritiškai, t. y. kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas pripažino, kad ne E. P. iniciatyva automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo padaryta slėptuvė, taip pat, kad jis 2007-12-21 neturėjo galimybės joje paslėpti narkotines medžiagas bei, kad žinojo, jog automobilyje gabenamos narkotinės medžiagos. Prokuroras neginčija, jog ne pats E. P. automobilyje paslėpė narkotines medžiagas bei tai, kad tos medžiagos priklausė ne jam. Pažymi, jog išties tokiam dideliam narkotinių medžiagų kiekiui paslėpti reikėjo daug laiko ir, remiantis bylos duomenimis, tai padarė asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas. Akivaizdu, jog šio didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabandą organizavo A. T. ir dar vienas tyrimo nenustatytas asmuo, dėl kurių tyrimas atskirtas. Būtent jie rūpinosi E. P. ir liudytojos D. S. apsigyvenimu Rusijos Federacijoje, Maskvos centre, užsakė viešbučio kambarį, sutvarkė jų vizas, už kelionę turėjo sumokėti po 300-400 eurų. Atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė, jog E. P. pats aktyviai platino narkotines ir psichotropines medžiagas, bendravo ir palaikė ryšius su jas vartojančiais ir platinančiais asmenimis. Be to, teismas rėmėsi liudytojo R. G. parodymais, jog klausantis E. P. telefoninių pokalbių, buvo gauta duomenų, jog jis palaiko ryšius su asmenimis iš Kauno, o pareigūnų pagalba nustatyta, jog šie asmenys (vienas iš jų – A. T. ) verčiasi narkotinių medžiagų prekyba ir priklauso organizuotai nusikalstamai grupuotei. Taip pat teismas nustatė, kad E. P. ir D. S. 2007-12-21 atvyko į Kauną, kur jiems buvo perduotas E. P. vardu registruotas automobilis. Prokuroro manymu, ta aplinkybė, kad automobilis buvo registruotas nuteistojo vardu, jo pateis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įrodo, kad E. P. buvo labai pasitikima. Šioje vietoje atkreipia dėmesį, kad E. P. praeityje 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, pats aktyviai vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, jo namuose kratos metu rastos tokios pat narkotinės medžiagos (kanapės ir jų dalys), kaip ir tos, kurios buvo gabentos automobiliu, taip pat rastos ir psichotropinės medžiagos. Anot apelianto, išvardintos aplinkybės patvirtina tai, kad automobilio priregistravimui savo vardu ir tokio didelio narkotinių medžiagų kiekio ir vertės (liudytojo A. M. teigimu, jų vertė gerokai viršijo 500000 Lt) gabenimui į Rusijos Federaciją, E. P. buvo pasirinktas kaip asmuo, nusikalstamame pasaulyje turintis pasitikėjimą ir ryšius, ką nuosprendyje konstatavo ir apygardos teismas.

Klaidinga vadina teismo išvadą, jog E. P. nežinojo gabenantis narkotines medžiagas. Mano teismą subjektyviai įvertinus, jog 300-400 eurų atlygis yra per mažas už tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pabrėžia, teismą neįvertinus to, kad nuteistasis tuo metu neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų šaltinio, o nurodyta suma buvo pažadėta tik už vienkartinį, vieną ar kelias dienas trunkantį, automobilio nuvairavimą į Maskvą.

Be aukščiau nurodytų aplinkybių prokuroras skunde pateikia dar keletą argumentų, kurie, jo manymu, įrodo E. P. žinojus apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas ir kontrabandos būdu gabenus jas iš Lietuvos Respublikos. Antai liudytojas A. M. nurodė, jog po sulaikymo E. P. negalėjo nurodyti konkretaus kelionės tikslo, kas paneigia vėliau nuteistojo pateiktą versiją esą jis manė į Maskvą vežantis dokumentus. Tuo tarpu liudytoja D. S. , priešingai nei E. P. , teigė mananti, jog vežami kompiuteriai. Mano, jog tokios aplinkybės rodo, kad iš anksto nebuvo aptarta galima gynybinė pozicija dėl kelionės tikslo. Nelogišku vadina nuteistojo paaiškinimą, jog į Rusijos Federaciją vyko parduoti automobilį. Pabrėžia, jog automobilis tebebuvo registruotas nuteistojo vardu, be to, buvo areštuotas, t. y. jo pardavimas nebuvo galimas. Be to, D. S. ir E. P. parodė, kad prieš išvažiuojant A. T. iš abiejų paėmė mobiliojo ryšio telefonus, paduodamas kitą telefoną ir nurodydamas su juo palaikyti nuolatinį ryšį. Prokuroro teigimu, šios aplinkybės parodo konspiracinių tikslų buvimą, siekiant sėkmingai įvykdyti nusikalstamą veiką, kuriai nesukliudytų specialiosios tarnybos. Toks A. T. elgesys ir nuteistojo E. P. sutikimas patvirtina bendrą pastarųjų veikimą, siekiant to paties tikslo, t. y. kad automobiliu gabenamos narkotinės medžiagos saugiai pasiektų Maskvoje laukiančius nenustatytus asmenis. Tuo tarpu D. S. , kuri nežinojo tikrojo kelionės tikslo, buvo pasitelkta, siekiant užmaskuoti daromą nusikaltimą ir sudaryti patikimų, drauge važiuojančių asmenų įvaizdį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs LR BK 259 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau prašo jį išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. Tvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodęs, jog jo namuose rastas kanapes ir jų dalis laikė savo reikmėms ir neketino jų platinti. Nors teismas, pagrįsdamas jo kaltę ir rėmėsi telefoniniais pokalbiais, tačiau, apelianto manymu, šie pokalbiai nėra susiję su jo namuose rastomis kanapėmis. Akcentuoja pats vartojęs narkotines medžiagas, todėl minėtuose pokalbiuose jis domėjosi narkotinių medžiagų įsigijimu savo reikmėms arba dalinosi informacija, kur perkamos narkotinės medžiagos ir pan. Teigia, jog telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie nesusiję su pas jį rastomis kanapėmis ir jų dalimis, be to, kanapės nebuvo platinamos (to neketino daryti ir ateityje), jas vartojo pats.

Kitas įrodymas, kuriuo teismas grindė jo kaltę, yra jo namuose rasti maišeliai. Pažymi teismui išsamiai paaiškinęs, kad kanapes kartu su maišeliais jam atnešė vienas asmuo, paprašęs jas palaikyti. Anot apelianto, sužinojęs, kad minėtas asmuo mirė, jis pats pradėjo vartoti atneštas kanapes.

Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis E. P. prašo atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, kuris, nuteistojo įsitikinimu, yra nepagrįstas bei neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Teigia, jog prokuroras bando jo kaltę įrodinėti vien tik prielaidomis bei pilnai sutinka su apygardos teismo sprendimu išteisinti jį dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., pažymėdamas, jog nuosprendyje yra išdėstyti ne tik tokią išvadą pagrindžiantys įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant įrodymų turinį bei nustatytas tarpusavyje neprieštaraujančias faktines aplinkybes. Nesutinka su tuo, jog prokuroras akcentuoja tą aplinkybę, kad praeityje jis 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teigdamas, kad tai visiškai nesusiję su nagrinėjamoje byloje jam pateiktais, tačiau nepasitvirtinusiais kaltinimais. Be to, prokuroras skunde nurodo neva jis (nuteistasis E. P.) vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, nors tokių duomenų byloje ir nenustatyta, taip pat prokuroro teiginio esą jo namuose kratos metu rastos tokios pat narkotinės medžiagos, kaip ir buvo gabenamos automobiliu, nepatvirtina ekspertizės išvados (tokia ekspertizė apskritai nebuvo atlikta).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė prašė patenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą. Kadangi prokuroras neteisingai suformulavo galutinį prašymą, prokurorė prašė panaikinti visą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismui padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nuosprendis yra neteisingas. Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą prašė atmesti.

Nuteistasis E. P. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo skundą ir E. P. išteisinti pagal LR BK 260 str. 1 d., o prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendis naikinamas, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 369 str. 3 d. numatytą esminį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 329 str. 4 p., panaikina Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priima naują nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 22 d., 00.00 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 3,24 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,027 g amfetamino, kurias iki 2007 m. gruodžio 22 d., 13 val. 00 min., neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. P. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato ir ne mažiau kaip 0,65 g kanapių ir jų dalių bei nuo įsigijimo momento iki 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), laikydamas prie savęs, kol 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

E. P. 2007 m. gruodžio 22 d., apie 02 val. 12 min., veikdamas bendrininkų grupėje su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas organizatorių – A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, prie automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), perėmė jam priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, ir tokiu būdu, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias jo paties vairuojamu automobiliu ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytu maršrutu gabeno link Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, siekdami iš ten jas nugabenti į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, tačiau 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, važiuojant minėtu automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

E. P. pasikėsino įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y. 2007 m. gruodžio 22 d., apie 02 val. 12 min., veikdamas bendrininkų grupėje su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas organizatorių - A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens nurodymus, prie automobilių saugojimo aikštelės, esančio (duomenys neskelbtini), perimdamas jam priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, kurias, neturėdamas leidimo, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, jo paties vairuojamu automobiliu ,,Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytu maršrutu gabeno link Lietuvos Respublikos valstybės sienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto muitinės kontrolės posto su Baltarusijos Respublika, siekiant pervažiavus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną iš ten šias narkotines medžiagas nugabenti į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, tačiau šio neteisėto narkotinių medžiagų – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2007 m. gruodžio 22 d., 02 val. 55 min., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, važiuojant šiuo automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti paliktas galioti, nes jis yra neteisingas, priimtas pažeidžiant LR BPK 307 str. 2 d. nuostatas.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog priimant nuosprendį teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. LR BPK 369 str. 3 d. yra nurodyta, jog esminiais LR BPK pažeidimais laikomi tokie šio įstatymo reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Šiaulių apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje (t. 4, b. l. 172) konstatavo: ,,< ... > kaltinamasis E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.)“, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl šių nusikalstamų veikų išvis nepasisakė ir nepriėmė jokio sprendimo dėl E. P. kaltės.

Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė LR BPK 307 str. 2 d. nuostatas. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Kadangi teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl E. P. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės, kas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Kadangi nuosprendis yra priimtas padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl jis naikinamas visas ir priimamas naujas nuosprendis. Kolegijos nuomone, tokiu būdu patenkinus prokuroro apeliacinį skundą ir išsprendus E. P. kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. padarymo, nebus pažeistos LR BPK 320 str. 3 d. numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta išvada dėl E. P. išteisinimo padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., kadangi neįrodytas jo dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, prokuroro prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria neišspręstas E. P. kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. padarymo, yra neteisingai suformuluotas, nes tokios dalies nuosprendyje išvis nėra, todėl kolegija tenkina tą skundo dalį, kurioje nurodyta, jog padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl ko prokuroro nuomone, nuosprendis yra neaiškus ir neteisingas. Taip pat tenkinamas prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas dėl E. P. nuteisimo pagal LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., vadovaujantis žemiau išdėstytais motyvais,

Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos priimtą nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuoja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas padarė neteisingą išvadą dėl to, jog E. P. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d. ir 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. nėra įrodyta. Teismo motyvai dėl E. P. išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teisme ištirtų įrodymų visumos. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas patikėjo E. P. pateikta versija dėl vykimo į Rusijos Federaciją, Maskvos miestą, tikslo ir tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos bei duomenų, kurie paneigia E. P. išgalvotas ir nerealias versijas, o priešingai, įrodo, jo kaltumą dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pasikėsinimo įvykdyti šių narkotinių medžiagų kontrabandą.

Teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaręs išvadą, jog bylos duomenys nepatvirtina E. P. kaltės – veikiant tiesiogine tyčia įgijus ir gabenus narkotines medžiagas, o tuo pačiu ir pasikėsinus įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą, neteisingai ir prieštaringai įvertino faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino paties nuteistojo, liudytojų G. P. , R. G. , A. M. , D. S. parodymus bei byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius įrodymus.

Apklaustas ikiteisminiame tyrime, teisiamajame posėdyje ir šiame teismo posėdyje E. P. kaltę įgijus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, gabenus turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pasikėsinus įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą kategoriškai neigė. Paaiškino, jog T. , kaip vėliau sužinojo A. T. prašymu, jis sutiko vykti į Maskvą ir nuvežti dokumentus, tuo pačiu manė parduosiąs rusams automobilį. A. T. sutvarkė jam vizą, už darbą pažadėjo užmokėti 300-400 eurų. Iš E. P. parodymų matyti, kad 2007 m. gruodžio 21 d. vakare jis iš Šiaulių atvyko į Kauną ir automobilių stovėjimo aikštelėje įsėdo į jo vardu įregistruotą automobilį „Opel Vectra“, kurį atvairavo A. T. ar su juo buvęs asmuo. Su juo buvo dar vienas asmuo, kurį buvo matęs anksčiau. A. T. padavė jam ir D. S. pasus, žemėlapį ir liepė vykti į Maskvą per Baltarusiją. Taip pat A. T. iš jų abiejų paėmė mobiliojo ryšio telefonus ir padavė vieną telefoną nurodydamas, kad kas valandą su jais palaikys ryšį. Matė, jog automobilio bagažinėje buvo krepšeliai su saldainiais ir alkoholiu, o sportiniame krepšyje, buvusiame salone ant galinės sėdynės, – dokumentai. Jo vairuojamas automobilis buvo sulaikytas Vilniuje, po to buvo nuvežtas į Panevėžio policijos komisariatą ir jam dalyvaujant buvo atlikta automobilio apžiūra. Slėptuvėje, įruoštoje po bagažine, buvo surasti rudi paketai, sujuosti lipnia juosta, kurioje buvo kanapės ir jų dalys. Apžiūros metu nei dokumentų, nei kompiuterių automobilyje nebuvo surasta. Kad jo automobilyje įrengtoje slėptuvėje vežė 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, jis nežinojo. Pirmą kartą 2007 m. spalio mėn. A. T. prašymu jis vyko į Rusiją tuo pačiu tikslu – vežė kažkokius dokumentus, taip pat ketino parduoti automobilį „Opel Vectra“, tačiau nepardavė. Už darbą gavo 300-400 eurų. E. P. pripažįsta, kad bute savo reikmėms laikė 3,24 g kanapių ir jų dalių bei 0,027 g amfetamino, tačiau neketino jų platinti. Taip pat pripažįsta, jog kelionės į Maskvą metu jis turėjo 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato bei 0,65 g kanapių ir jų dalių, kurias būtų suvartojęs kelionėje.

Nors E. P. kaltės nepripažino, išskyrus tai, jog vykdamas į Maskvą su savimi turėjo nedidelį kiekį narkotikų, jo kaltė padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, dėl kurių jam pareikštas įtarimas, įrodyta šiais bylos duomenimis:

liudytojo R. G. parodymais nustatyta, kad Šiaulių m. VPK ONTT disponavo informacija, jog E. P. platina narkotines medžiagas. Teismui priėmus nutartį, nuo 2007-12-04 buvo klausomasi E. P. telefoninių pokalbių, kurių metu paaiškėjo, kad Kaune gyvenantys asmenys organizuoja jo išvykimą į Maskvą. Vilniuje buvo sulaikytas E. P. vairuojamas automobilis, kuriame buvo surasta slėptuvė su labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (t. 2, b. l. 148-149).

Liudytojas G. P. patvirtino, jog Vilniuje sulaikius automobilį „Opel Vectra“ jo vairuotojas E. P. ir automobilyje buvusi D. S. buvo sutrikę, elgėsi neramiai (t. 2, b. l. 142).

Liudytojas A. M. patvirtino, jog su apeliantu bendravo jau po jo sulaikymo komisariate, Vilniuje. Kai A. M. paklausė, ar E. P. be surastų pas jį narkotinių medžiagų turi dar ką nors nelegalaus, šis atsakė neužtikrintai. Jam, kaip policijos darbuotojui, sukėlė įtarimą dar ir tai, kad nei pats E. P. , nei su juo vykusi D. S. negalėjo paaiškinti vykimo į Maskvą tikslo. Nutarus, jog automobilį ,,Opel Vectra“ apžiūrės Panevėžio PK, jis tarnybiniu automobiliu vežė D. S. ir važiavo paskui automobilį „Opel Vectra“. Jam įtarimą sukėlė sulaikyto automobilio galinė dalis, nes dugnas buvo žemiau nei dujų išmetamasis vamzdis. Keista buvo ir tai, kad tuoj baigėsi automobilio degalai, įtarė, jog yra sumažintas degalų bako tūris – galinėje dalyje gali būti slėptuvė, kas pasitvirtino išradžius galinę dalį. Po bagažine suradus slėptuvę, o joje – paketus su narkotine medžiaga, E. P. elgesys parodė, jog suprato įkliuvęs (t. 4, b. l. 152-154).

Iš E. P. priklausančio automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūros ir papildomos apžiūros protokolų matyti, kad po automobilio bagažine įrengtoje slėptuvėje buvo surasta ir paimta 20 paketų, kuriuose specialisto išvados duomenimis nustatyta narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys) jų bendra masė 19 kg 652 g (t. 1, b. l. 47-51; 57-60; 67-70). Slėptuvė buvo padaryta po bagažinės dugnu, negamykliniu būdu pritvirtinant antrą dugną su anga.

Atlikus E. P. bute kratą surastas plastikinis indelis su aitraus kvapo skysčiu, 4 maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, maišeliai su baltos spalvos biria medžiaga (t. 1, b. l. 120-121), o specialisto išvada patvirtino, jog maišeliuose surasta 3,24 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių), o dviejuose plastikiniuose maišeliuose surasta 0,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino liekanos (t. 1, b. l. 126-129).

Sulaikius E. P. , iš jo kelnių kišenės paimtas stiklinis indas su rudos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,19 g narkotinės medžiagos - aguonų ir jų dalių koncentrato, o pas E. P. surastame celofaniniame pakete buvo 0,65 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) (t. 1, b. l. 63, 67-70).

Iš telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių matyti, kad jau 2007-12-10 buvo rengiamasi kelionei į Maskvą: iš Kauno nenustatytas asmuo skambina E. P. ir teigia: „< ... > tikrai šimtas procentų važiuoja, tai va viskas yra ruošiama“, o apeliantas prašo atvežti pinigų: ,,< ... > tu paduok tenais šimtą tų karoče tam draugui, nes man žinai palikt reikės nupirkt pavalgyt ten vaikui < ... >, < ... > nes nu kitaip kaip aš išvažiuosiu“ (t. 2, b. l. 104-105).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl įeinančių bei išeinančių skambučių analizės matyti, kaip intensyviai buvo ruošiamasi kelionei. 2007 m. gruodžio 20 d. tarp A. T. (jis kartu su dar vienu nenustatytu asmeniu organizavo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų išvežimą į Maskvą – dėl jų ikiteisminis tyrimas atskirtas, paskelbta A. T. paieška ir išduotas Europos arešto orderis) (t. 4, b. l. 25-49, t. 1 b. l. 31-32) ir E. P. buvo užfiksuota net 18 pokalbių ir 4 SMS pranešimai, iš kurių 9 kartus E. P. paskambino A. T. ir parašė 3 SMS žinutes, o pastarasis skambino E. P. 11 kartų ir parašė 1 SMS pranešimą. Sekančią, t. y. gruodžio 21 d., užfiksuota 15 pokalbių ir 16 SMS pranešimų: A. T. skambino E. P. 11 kartų bei parašė 5 SMS pranešimus, o E. P. jam paskambino 4 kartus ir parašė 13 SMS pranešimų, o gruodžio 22 d. užfiksuoti 3 pokalbiai (t. 2, b. l. 87-89). Šių pokalbių turinys parodo, kaip buvo organizuojama viza E. P. , skubama bet kokiais būdais gauti šiam tikslui iš Šiauliuose gyvenančio E. P. fotonuotrauką, o jam susirgus ir atsisakius vykti į Kauną, iš ten asmenys patys ruošėsi važiuoti į Šiaulius paimti jo fotonuotrauką. Nors E. P. 2007-12-20 vėlų vakarą sirgo ir turėjo aukštą temperatūrą, vis vien buvo įkalbėtas iki 9 val. ryto atvykti į Kauną. Vėlesnių pokalbių metu nuteistajam suabejojus, ar jis gaus pinigus už atliktą darbą: ,,Man nesklandumų neiškils jokių su pinigais, su dar kažkuo, neprasidės tokie dalykai susitvarkyk pirma dėl tos, paskui paduosim tenais dar ką nors? Jeigu nuvažiuoju, čia nieko nedarau, man viskas, sustoja pinigai, aš grįžtu ir kokią nors dūrą užstumiat < ... >“, tai jį užtikrina: ,,Atsimeni, kaip mes tarėmės, keturi ir viskas, ir tu važiuoji, keturi tau ir viskas < ... >“ (t. 2, b. l. 107-108). 2007 m. gruodžio 20 d., naktį 23 val. 50 min., E. P. nuėjo į benzino kolonėlę susitikti su iš Kauno atvykusiais asmenimis ir nunešė savo fotonuotrauką, reikalingą vizai gauti (t. 2, b. l. 109).

Kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad E. P. tikrai žinojo apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas ir kontrabandos būdu gabenus jas iš Lietuvos į Maskvą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų R. G., G. P. , A. M. parodymus bei kitus byloje surinktus duomenis ir patikėjo E. P. pateikta versija apie dokumentų gabenimą ir automobilio pardavimą. Kad ši versija buvo naivi, išgalvota ir nelogiška, patvirtina visa eilė faktinių bylos duomenų.

Iš aptartų automobilio apžiūros protokolų daroma išvada, kad jokių dokumentų, kuriuos E. P. neva turėjo nuvežti į Maskvą, automobilyje nebuvo surasta. Apie tai, kad jis už sutartą atlygį gabens dokumentus į Maskvą, nebuvo kalbama ir telefoninių pokalbių metu (t. 2, b. l. 100-130).

Reikia pažymėti tai, kad apklausiamas pirmą kartą kaip įtariamasis E. P. išvis atsisakė duoti parodymus apie surastą didelį kiekį narkotikų (t. 2, b. l. 192), o po 7 mėn. duodamas parodymus paaiškino, kad į Maskvą vyko paprašytas T. (A. T. ) parduoti savo automobilį „Opel Vectra“, kurį dėl to paties tikslo buvo nuvežęs jau anksčiau rudenį, tačiau niekas nenupirko (t. 2, b. l. 196-197). Apklausiamas jis neminėjo, kad jo vykimo į Maskvą tikslas - nuvežti dokumentus.

Apklausiamas teisme E. P. plačiai paaiškino pirmos kelionės į Maskvą aplinkybes ir kaip buvo ruošiamasi ten vykti antrą kartą. Iš jo paaiškinimų matyti, kad abiem atvejais E. P. išvykimą organizavo A. T. . Naiviu laikomas nuteistojo aiškinimas, jog Maskvoje pasitikę nepažįstami asmenys paėmė jo automobilį, pavažinėjo, o po 10 min. sugražinę pasakė nepirks ir liepė važiuoti atgal (t. 4, b. l. 148). Antrąkart jį būtų pasitikę vėl nepažįstami asmenys – telefonu A. T. būtų pranešęs, kur pastarieji jo lauks.

Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jo automobiliui antstoliai buvo uždėję areštą, todėl parduoti jį būtų buvę neįmanoma.

Reikia pažymėti tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo pateikęs vieną vykimo į Maskvą tikslą – parduoti automobilį, o teisiamajame posėdyje nurodė kitą, t. y. A. T. paprašytas vežė dokumentus.

D. S. , vykusi kartu su E. P. , priešingai, nei E. P. teigė maniusi, jog į Maskvą vežė kompiuterius. Deja, atlikus minėto automobilio apžiūrą, nebuvo surasti ir kompiuteriai. Šios aplinkybės rodo, kad iš anksto E. P. su D. S. nebuvo aptarę gynybinės pozicijos dėl kelionės tikslo.

E. P. ir D. S. parodė, kad prieš išvykstant A. T. iš abiejų paėmė mobiliojo ryšio telefonus ir davė kitą telefoną, nurodęs, jog kas valandą jie turės palaikyti ryšį su juo – skambins jiems, siųs SMS pranešimus. Ši aplinkybė parodo, kad didelę svarbą A. T. suteikė šiai kelionei, pasiruošęs kas valandą kontroliuoti E. P. . Tuo pačiu buvo imtasi ir konspiracinių tikslų – jam atėmus nuteistojo ir D. S. mobiliojo ryšio telefonus ir perdavus savo telefoną, jie buvo nuolatinėje A. T. , kuris siekė, jog automobiliu vežamas didelis kiekis narkotinių medžiagų saugiai pasiektų Maskvoje laukiančius nenustatytus asmenis, kontrolėje.

A. T. labai skubėjo organizuodamas šią kelionę, be to, jis nurodė E. P. vykti būtent per Baltarusijos Respubliką, o Maskvoje buvo užsakęs viešbutį – jo užsakymo lapas buvo rastas automobilio durelėse esančioje dėtuvėje, nurodyta, kad nuteistojo vardu yra rezervuota vieta viešbutyje ,,Duomenys neskelbtini“.

Kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė ta, jog visas kelionės išlaidas finansavo A. T. – jis davė E. P. pinigų benzinui, mokėjo už vizas, pažadėjo sumokėti 300-400 eurų (tą sumą nurodė nuteistasis, nors stenogramose užfiksuotame pokalbyje nurodyta - ,,keturis“, neįvardinta, kokia pinigine išraiška bus mokama – eurais, litais; keturi šimtai ar keturi tūkstančiai.

Ta aplinkybė, kad automobilis „Opel Vectra“ buvo įregistruotas E. P. vardu ir jo paties apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei tai, kad jam buvo patikėta nuvežti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių vertė, anot liudytojo A. M. , siekia net 300 000 Lt, įrodo, jog nuteistuoju buvo pasitikima, jis nusikalstamame pasaulyje buvo žinomas asmuo, platinantis narkotines medžiagas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pats E. P. aktyviai platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Suvestinėse užfiksuoti pokalbiai byloja, jog jis pats bendravo ir palaikė ryšius su jas vartojančiais ir platinančiais asmenimis. Priešingai, nei teigia nuteistasis, jis ne tik vartojo, bet ir pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, ką patvirtina 2007-12-10, 19 val. 43 min., užfiksuotas pokalbis su nenustatytu asmeniu, telefonu paskambinus ir pasiteiravus, ar E. P. turi: ,,Apvalių“, o šiam atsakius: ,,Ai apvalių nėra“, nenustatytas vyriškis paklausė: ,,O amfetamino, o tą“, į ką E. P. atsako: ,,Yra, yra, yra“. Vyras klausia: ,,O po kiek pas tave?“ ir nuteistasis atsako: ,,Nežinau, po 15 tau duosiu už vieną“, < ... > ,,Vienas gramas, gramas“ (t. 2, b. l. 117-118). Vėlesnių pokalbių metu E. P. kalba apie ,,ratus“, ,,apvalius“, ,,karūnas“. Šių žodžių reikšmę jis pats paaiškino teisiamajame posėdyje nurodęs, kad taip buvo vadinamos vienos ar kitos rūšies psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Iš 2007-12- 15, 18 val. 55 min., užfiksuoto pokalbio matyti, jog paskambinus nenustatytam vyrui ir paprašius: ,,Nu ten tų karūnikių porą“, E. P. klausia: ,,Ne tų pačių, kur dabar pardaviau?“, o vyrui atsakius: ,,Ne ne karūnų žinai“, E. P. pareiškė: ,,Ai supratau“ (t. 2, b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija sprendžia, kad bylos duomenys įrodo, jog ne pats nuteistasis paslėpė narkotines medžiagas automobilyje, tačiau, anaiptol, tai nereiškia jį nežinojus, ką gabena į Maskvą. Anksčiau išdėstytais ir aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. P. , niekur nedirbantis ir neturėdamas pajamų išlaikyti mažametę dukrą, sutiko už gana nemažą atlygį nuvežti į Maskvą narkotines medžiagas ir perduoti nepažįstamiems asmenims. Kad E. P. buvo reikalingi pinigai, matyti iš 2007-12-19, 15 val. 8 min., įrašyto pokalbio, kuomet nepažįstamas vyras prašo parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvardintas ,,ten su karūnom karališkų“ ir derasi dėl kainos, tai E. P. atsako, jog ,,< ... > aš nežinau man žiauriai šaibų reikia įlindęs į skolas < ... >“ (t. 2, b. l. 126), todėl jis, nors ir sirgdamas sutiko vykti į Maskvą. Kad jis ne pirmą kartą vežė narkotikus į Rusijos Federaciją, parodo telefoniniai pokalbiai, kuomet 2007 -12 13, 17 val. 20 min., E. P. skambina nenustatytas vyras ir klausia, kur šis buvo, o nuteistasis atsako: ,,< ... > buvau Rusijoj Peterburge < ... >, nuvažiavau apsisukau < ... > ir vėl grįžau iš karto < ... >. Primeti, nu ten nuvežiau žinai kai ką ir grįžau“ (t. 2, b. l. 119). Be to, kaip pripažino pats nuteistasis, jis prieš tai vyko ir į Maskvą, anot jo, vežė parduoti automobilį, bet nepažįstami vyrai nenupirko. Kolegija netiki E. P. sugalvota versija, jog ir šio įvykio metu vežė į Maskvą vėl parduoti automobilį, kuris, kaip pats nurodė, buvo senas, pagamintas 1998 m. ir kuriam antstoliai buvo uždėję areštą (t. 1, b. l. 61, 103).

Kolegija sutinka su prokuroro skunde išdėstytu teiginiu, kad ne pats E. P. paslėpė automobilyje narkotines medžiagas bei tai, kad jos priklausė ne jam, o tai galėjo padaryti asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas (t. 1, b. l. 31-32).

Apygardos teismas, išteisindamas E. P. dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas platinti bei jų kontrabandos, vienu iš motyvų nurodė tai, kad automobilio, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, jis už savo pinigus nepirko ir neturėjo savo žinioje. Išties, liudytojo R. G. , vykdžiusio operatyvinį E. P. sekimą, bei liudytojos D. S. parodymais nustatyta, jog nuteistasis iš Šiaulių į Kauną atvažiavo automobiliu ,,Mazda“, kurį paliko stovėjimo aikštelėje ir Kaune kartu su D. S. įsėdo į automobilį „Opel Vectra“, kurį iš automobilių saugojimo aikštelės išvarė vienas iš asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas. Kolegija šių aplinkybių neginčija ir sutinka jau su anksčiau nurodytu teiginiu, kad slėptuvė automobilyje „Opel Vectra“ buvo įrengta ir ten paslėptos narkotinės medžiagos ne E. P. iniciatyva ir, kad tai atliko asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, tačiau tai nereiškia, jog nuteistasis apie tai nežinojo. Aptarti duomenys rodo, jog E. P. tai darė ne pirmą kartą, nes tuo pačiu automobiliu jis vyko į Sankt Peterburgą ir į Maskvą. Po bagažinės dugnu, negamykliniu būdu pritvirtintas antras dugnas, jame įruošta slėptuvė, buvo akivaizdžiai matomas, o nuteistasis, naudodamasis bagažine, to negalėjo nežinoti. Liudytojas R. G. patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, jog automobilio dugnas nestandartinis, o liudytojas A. M. , tarnybiniu automobiliu įvykio naktį vežęs D. S. ir važiavęs paskui automobilį „Opel Vectra“ iškart pastebėjo, jog ne visiškai tvarkinga šio automobilio galinė dalis, nes dugnas buvo žemiau nei dujų išmetamasis vamzdis. Kolegija, ištyrusi byloje esantį apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 47-59) ir susipažinusi su prie jo esančia fotolentele Nr. 1, (t. 1, b. l. 60) įsitikino, kad išties aiškiai matosi pritaisytas antras bagažinės dugnas, nusileidęs žemiau negu dujų išmetamasis vamzdis. Ši aplinkybė dar kartą įrodo, kad slėptuvė buvo aiškiai matoma, juolab E. P. , naudojantis šiuo automobiliu, ji negalėjo likti nepastebėta. Esant šioms aplinkybėms, visiškai neįtikinantis ir atmestinas E. P. teiginys, kad jam nebuvo žinoma apie slėptuvę ir joje esančias narkotines medžiagas.

Svarbiais E. P. kaltės įrodymais yra laikytini liudytojo R. G. parodymai, byloje esantis jo tarnybinis pranešimas dėl įeinančių bei išeinančių skambučių analizės (t. 2, b. l. 87-88), kuriame nustatyta, kad nuo 2007-12-05 nuteistasis intensyviai bendravo, kalbėdamas mobiliuoju telefonu bei siųsdamas SMS pranešimus su Kaune gyvenančiu A. T. , kurio asmenybė buvo nustatyta Kauno m. VPK darbuotojų pagalba ir kuris Kauno policijai žinomas kaip asmuo, besiverčiantis narkotikų prekyba ir priklausantis organizuotai grupuotei, bei telefoninių pokalbių suvestinė (t. 2, b. l. 100-130). 2008-03-19 prokuroro nutarimu A. T. pripažintas įtariamuoju dėl šių nusikalstamų veikų organizavimo, paskelbta jo paieška, 2008-05-26 Šiaulių m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, o 2008-06-11 A. T. išduotas Europos arešto orderis. Byla yra atskirta į atskirą bylą ne tik dėl A. T. , bet ir dėl nenustatyto asmens, kuris Kaune iš automobilių saugojimo aikštelės išvarė automobilį „Opel Vectra“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis ir jį perdavė E. P. (t. 1, b. l. 31-32).

Teismai, spręsdami nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupės su nenustatytu asmeniu, klausimą laikėsi nevienodos praktikos, tačiau 2009 m. sausio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-9/2009, pasisakė dėl bendrininkavimo sampratos. Plenarinė sesija pažymėjo, kad ,,nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. < ... > svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas)“. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, ar E. P. dvi nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo išteisintas, padarė bendrininkų grupėje su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, konstatuoja, jog E. P. veiksmai nebuvo įmanomi be A. T. dalyvavimo, kuris, kaip įtariama, organizavo didelį kiekį narkotinių medžiagų gabenimą į Maskvą, atitinka nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. subjektų požymius (yra pilnametis, pakaltinamas asmuo). Kadangi A. T. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė užsienyje, 2008-06-11 generalinio prokuroro pavaduotojas išdavė Europos arešto orderį (t. 4, b. l. 39-40). Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad A. T. veiksmai yra įvardinti paties E. P. bei liudytojos D. S. parodymais. Bendrininkų veiksmai buvo atlikti pagal iš anksto gerai apgalvotą planą, pasiskirsčius su E. P. vaidmenimis, t. y. pilnai suvokiant jų pobūdį ir pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyti E. P. ir A. T. veiksmų bendrumas, nusikalstamos veikos tikslas, abiejų išankstinis susitarimas bei tyčia padaryti nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 17 punkto išaiškinimu, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai: už šių veiksmų padarymą atsako asmuo, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad E. P. atlikti objektyvieji veiksmai patvirtina, jog neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pasikėsino įvykdyti šių narkotinių medžiagų kontrabandą veikdamas tiesiogine tyčia. Tyčios turinį apsprendžia aukščiau aptarti, išanalizuoti ir šiame nuosprendyje įvertinti bylos duomenys. Kolegija, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, konstatuoja, kad E. P. išties žinojo gabenantis didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tokią išvadą kolegija daro nuosekliai įvertinusi ir aptarusi išdėstytus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti netinkamai – teismas patikėjo E. P. pateikta versija ir neįsigilino į visų įrodymų visumą. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į E. P. parodymų kaitą, jis nebuvo nuoseklus aiškindamas vykimo į Maskvą tikslą – ikiteisminio tyrimo metu tvirtino vežęs į Maskvą parduoti automobilį (t. 2, b. l. 196-197), o teisiamajame posėdyje parodė vežęs dokumentus (t. 4, b. l. 147-150), kurie buvo salone krepšyje ant galinės sėdynės. Šis nuteistojo teiginys paneigiamas automobilio apžiūros protokolu (t. 1, b. l, 47-56), iš kurio matyti, kad ant galinės automobilio sėdynės rastas ir paimtas tik plastikinis maišelis su higienos reikmenimis, priklausančiais D. S. , o jokio sportinio krepšio nebuvo rasta. Tai dar kartą patvirtina, jog nuteistojo visos versijos yra išgalvotos ir neįtikinančios.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija taip pat sutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, jog D. S. kartu su nuteistuoju į Maskvą vyko A. T. nurodymu tik dėl konspiracijos, t. y. siekiant užmaskuoti daromą nusikaltimą bei sudaryti patikimų drauge važiuojančių asmenų įvaizdį.

Aptariant įrodymus dėl E. P. kaltės neteisėtai įgijus ir laikius nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato bei 0,65 g kanapių ir jų dalių, kurios buvo paimtos apžiūros meru pas E. P. bei dėl jo kaltės neteisėtai įgijus ir laikius savo bute 3,24 g kanapių ir jų dalių, 0,027 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais pačiais bylos duomenimis, t. y. liudytojų R. G. , G. P. , D. S. , A. M. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (t. 2 b.l. 98-99), telefoninių pokalbių suvestine (t. 2, b. l. 100-130), kratos protokolu (t. 1, b. l. 120-121), specialistų aktų išvadomis (t. 1, b. l. 67-70; 73-75, 126-129), protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei tarnybiniu pranešimu dėl operatyvinio sekimo vykdymo (t. 2, b. l. 132-135), pokalbių išklotinėmis dėl įeinančių ir išeinančių skambučių bei tarnybinio pranešimo apie jų analizę (t. 2, b. l. 1-89), daiktų paėmimo protokolu (t. 1, b. l. 63), kelių transporto priemonės registracijos žurnalu yra grindžiama nuteistojo kaltė ir dėl šių dviejų nusikalstamų veikų.

E. P. pripažino, jog ir pas jį, t. y. kelnių kišenėse, ir bute surastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo įsigytos, ne turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bet savo reikmėms. Pas jį surastas medžiagas būtų suvartojęs kelionės metu, o bute rastas medžiagas, t. y. kanapes ir amfetaminą pas jį paliko vienas vyriškis, tačiau jis vėliau mirė, todėl jos taip bute ir liko. Nors E. P. nepripažino, jog bute surastos kanapės ir amfetaminas buvo skirti pardavimui, tačiau kolegija jo parodymus šioje dalyje vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį ir juos atmeta. Telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotus žodžius jis paaiškino taip: ,,šviesus“, ,,kristalai“, ,,baltas“ – tai amfetaminas, ,,dūmai“ tai kanapės, ,,karūnos“ ,,ratlankiai“ ,,tekiniai“ – ekstazi tabletės. Nors nuteistasis tvirtina, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis pirkdavo sau, tačiau suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinys parodo priešingai, - šias medžiagas pardavinėjo pats. Štai 2007-12-10, 19 val. 43 min., nenustatytas vyriškis skambina E. P. ir teiraujasi, kokios rūšies psichotropinių medžiagų turi ir po kiek jas gali parduoti: ,,< ... > man to sportavimo atsimeni tos kramtoškės man baltos gali, nu man reikia keturių štukų < ... >, ,,apvalių“ ir kai E. P. atsako, jog ,,< ... > apvalių nėra“, tai vyriškis paklausia: ,,O amfetamino, o tą“ į ką nuteistasis patvirtina: ,,yra, yra, yra“. Toliau vyriškiui pasiteiravus: ,,O po kiek pas tave“, E. P. pažada: ,,Nežinau po 15 tau duosiu už vieną“, ,,Viens gramas, gramas“ (t. 2, b. l. 117-118). Šis pokalbis įtikinamai patvirtina, kad E. P. pardavinėjo amfetaminą po 15 Lt už 1 gramą. Šis aptartas pokalbis parodo, kad E. P. ne pats ieškojo asmenų, iš kurių galėtų nusipirkti narkotikų, o priešingai, klientams paskambinus telefonu ir pasiteiravus ar jis turi reikiamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, sutikdavo ją parduoti ir nurodydavo konkrečią pinigų sumą už 1 g. Panašaus turinio pokalbiai yra užfiksuoti ir 2007-12-15 d., 18 val. 55 min., kuomet E. P. skambina nenustatytas vyras ir prašo parduoti: ,,Nu ten tų karūnikių porą“, o nuteistasis klausia: ,,Ne tų pačių kur dabar pardaviau?“, tuomet vyras sako:,, Ne, ne karūnų žinai“ ir nuteistasis patikina: ,,Ai supratau“ (t. 2, b. l. 124). Iš tos pačios dienos pokalbio su nenustatytu vyriškiu matyti, kaip E. P. siūlo pirkti iš jo narkotikus pigesne kaina, nei ta, už kurią pardavinėja kiti asmenys, įtikina vyriškį (kuris kiek suprantama taip pat užsiima narkotikų perpardavimu), paimti iš jo, parduoti ir pačiam užsidirbti. E. P. sako: ,,Nu a girdi aš duosiu tau pataku mažiau nei pradžiai, žinai paskui taip pat pridėsiu tą pačią kainą, nu bet kad nu, kad atsigautum, ten kitiems draugam paimtum, pats pasidarysi kelius tuos litus žinai. Kokią savaitę duosiu mažiau biškį žinai už pigiau, gerai“ (t. 2, b. l. 125). Tokių pokalbių suvestinėse yra ir daugiau. Aptarti pokalbiai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai kategoriškai patvirtina, kad E. P., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš nenustatytų asmenų narkotinę medžiagą kanapes ir psichotropinę medžiagą amfetaminą ir jas laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie bylos duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo teiginį, kad bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis naudojo savo reikmėms ir tikslo parduoti neturėjo. Liudytojo R. G. parodymais nustatyta, kad jis, dirbdamas narkotikų kontrolės skyriuje turėjo informacijos, jog E. P. prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir palaiko ryšius su asmenimis iš Kauno. Nuo 2007 m. gruodžio 4 d. klausantis jo telefoninių pokalbių pasitvirtino, kad E. P. išties prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios pokalbiuose buvo vadinamos ,,baltas“, ,,kristalas“, ,,šviesus“, ,,dūmas“, ,,ratlankiai“, ,,baltos žvaigždės“, ,,su karūnom“, ,,karališkų“, ,,karūnikių“, ,,karalių“, ,,amfos“. Teisiamajame posėdyje pagarsinus SD-R plokštelėje esančius telefoninių pokalbių įrašus, E. P. pripažino, kad tai jo balsas, tačiau neįvardijo nenustatytų asmenų, su kuriais jis kalbėjosi, tapatybės (t. 4, b. l. 155-156). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pagarsinus E. P. pokalbius jis nepripažino platinęs ir pardavinėjęs narkotines medžiagas ir savaip interpretavo pokalbių turinį teigdamas, jog jis keitėsi informacija apie narkotikų rūšis, kainas. Priešingai, nei teigia E. P. , telefoninių pokalbių turinys patvirtina, jog jis pats ne pirko iš nenustatytų asmenų narkotikus, o pardavinėjo juos. Be to, nuteistasis teisme duodamas parodymus, pats paaiškino, ką reiškia frazės ,,ratlankiai“, ,,tekiniai“, ,,baltas“, ,,rudas“, ,,dūmas“ ir kitos (t. 4, b. l. 147-157). Tokiomis frazėmis buvo užšifruoti tikri narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavadinimai. Apeliacinio skundo teiginį, jog šie pokalbiai nėra susiję su E. P. namuose rastomis kanapėmis, paneigia suvestinėse užfiksuotų pokalbių visuma. Pats nuteistasis teisme pripažino kanapes vadinąs ,,dūmu“, o telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad jis pardavinėjo ir šios rūšies narkotines medžiagas. E. P. paaiškinimas, jog kanapes kartu su maišeliais rastas jo namuose atnešė vienas asmuo ir paprašė palaikyti, o šiam mirus, pats pradėjo vartoti atneštas kanapes, yra naivus, neįtikinantis ir kolegijos vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši E. P. versija atmetama kaip nepagrįsta, nes jis pats negalėjo nurodyti net asmens, atnešusio kanapes, pavardės, tikslios datos ir tikslaus kanapių svorio, taip pat tai, nuo kada jis vartojo atneštas kanapes ir kiek jų buvo likę.

E. P. taip pat nesutinka su prokuroro skundo teiginiu esą jo namuose kratos metu rastos tokios pat narkotinės medžiagos, kaip ir buvo gabenamos automobiliu. Atsakant į šį skundo argumentą kolegija pažymi, jog specialistų aktų išvadose (t. 1, b. l. 67-70; 126-128) išties konstatuojama, kad augalinės kilmės medžiaga, esanti dvidešimtyje paketų, rastų ir paimtų 2007-12-22 automobilyje „Opel Vectra“ yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), bendroji masė – 19651,8 g (19 kg 652 g). Taip pat teigiama, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš keturių plastikinių uždaromų maišelių, 2007-12-22 kratos metu rasta E. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė 3,24 g. Esant šiems duomenims, kolegija sutinka su prokuroro skundo teiginiu, kad narkotinės medžiagos, rastos automobilyje ir E. P. bute, yra tos pačios rūšinės priklausomybės – kanapės.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, kada ir iš ko E. P. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl laikoma, kad narkotines bei psichotropines medžiagas jis įgijo nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens.

Anksčiau jau buvo pasisakyta, kad netikima nuteistojo versija, jog narkotines medžiagas, rastas jo namuose, atnešė nenustatytas vyriškis, tačiau kitų įrodymų apie E. P. bute rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo vietą nėra, todėl laikoma, kad neįrodyta, jog nuteistasis gabeno šias medžiagas. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinimo pašalinama, kad E. P. 3,24 g kanapių ir jų dalių bei 0,027 g amfetamino gabeno iš nenustatytos vietos iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

E. P. pagrįstai pripažįstamas kaltu dėl 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato bei 0,65 g kanapių ir jų dalių neteisėto gabenimo, kadangi šias narkotines medžiagas jis vežėsi su savimi iš Šiaulių iki Vilniaus, kur ir buvo sulaikytas.

Šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu pagrįstai nustatyta, jog E. P. Kaune, automobilių saugojimo aikštelėje, perimdamas iš A. T. ir dar vieno nenustatyto asmens automobilį „Opel Vectra“ su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas automobiliu gabeno link Baltarusijos sienos, turėdamas tikslą jas nuvežti į Maskvą ir parduoti ar kitaip platinti. Savo nusikalstamo sumanymo nepabaigė ir labai didelio kiekio kanapių į Maskvą nenuvežė, nes pakelyje, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais nusikalstamais veiksmais E. P. pasikėsino padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą.

E. P. narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo neteisėtai. 2003-04-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys, aguonos ir jų dalių koncentratas bei psichotropinė medžiaga – amfetaminas, laikomos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, draudžiamomis vartoti net medicinos tikslams.

E. P. veika neteisėtai įgijus ir laikius savo bute narkotinę medžiagą – 3,24 g kanapių ir jų dalių bei 0,027 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 1 d.

Jo veika neteisėtai įgijus, gabenus nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato (pagal minėtas rekomendacijas nedideliu kiekiu aguonų ir jų dalių koncentratas laikomas ne daugiau kaip 0,6 g šios narkotinės medžiagos) bei neteisėtai įgijus ir gabenus nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,65 g kanapių ir jų dalių (pagal rekomendacijas nedideliu kiekiu kanapių ir jų dalių laikoma ne daugiau kaip 5 g šios narkotinės medžiagos) kvalifikuojama pagal LR BK 259 str. 2 d.

E. P. veika neteisėtai įgijus ir gabenus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių (pagal paminėtas rekomendacijas labai dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 2 kg 500 g kanapių ir jų dalių), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 3 d., o jo veiksmai pasikėsinus gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Maskvą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių kvalifikuojama pagal LR BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., kadangi jis savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Apibendrinant aukščiau išdėstytų duomenų visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, o teiginiu pripažinęs, jog nepaneigta E. P. versija apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie gabenamas narkotines medžiagas, tiesiog konstatavo, jog neįrodyta jo kaltė, tačiau tokios išvados nepagrindė argumentuotais motyvais. Teismas atskirai neįvertino pripažintų įrodymų jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, todėl pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

LR BPK 20 str. 2 d. nustatyta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. P. kaltės klausimą dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pasikėsinus įvykdyti šių narkotinių medžiagų kontrabandą netinkamai įvertino liudytojo R. G. ir D. S. parodymus ir visai nepasisakė dėl liudytojų G. P. , A. M. parodymų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų, tame tarpe ir mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių išklotinių bei pokalbių suvestinių. Kolegijos nuomone, byloje esančių faktinių duomenų pakako nuteistojo kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d. Prokuroras apeliaciniame skunde neprašė panaikinti šios lengvinančios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, į tai turi atsižvelgti ir negali pasunkinti nuteistojo teisinės padėties, todėl pripažįstama E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi neteisėtai įgijus ir gabenus nedidelį kiekį narkotinių medžiagų ir į tai atsižvelgiama skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą.

E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdama bausmę, kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nuskalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 dalys).

Kolegija, skirdama E. P. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į tai, kad: E. P. padarė tris nusikaltimus, iš kurių – vienas – labai sunkus ir du – sunkūs, o taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, anksčiau teistas šešis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą ir teistumai neišnykę, nepraėjus nė metams po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vėl padarė du sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą, dėl ko jis yra laikomas recidyvistu (LR BK 27 str.), kas rodo, kad nuteistasis nepasitaisė ir nežada pasitaisyti ateityje. Jis baustas administracine tvarka ( t. 3, b. l. 95-96), policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (t. 3, b. l. 106), būdamas darbingas, niekur nedirbo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad visos e. P. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – jų platinimu ir kontrabanda, kai kurios iš jų – labai didelio kiekio, t. y. 19 kg 652 g kanapių ir jų dalių gabenimu. Šie duomenys apibūdina E. P. kaip asmenį, keliantį ypač didelį pavojų visuomenės saugumui ir jos narių sveikatai.

Kolegija įvertina, kad E. P. vienas augino mažametę dukrą.

Kolegija, atsižvelgusi į E. P. padarytų nusikalstamų veikų didelį pavojingumą, rastų narkotinių medžiagų labai didelį kiekį, jo asmenybę apibūdinančius neigiamus duomenis, bei įvertinusi LR BK 260 str. 1 d., 3 d. bei LR BK 199 str. 2 d. sankcijų griežtumą, konstatuoja, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam griežtas laisvės atėmimo bausmes: pagal LR BK 260 str. 3 d. – artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui; LR BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. ir LR BK 260 str. 1 d. – mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, didesnę už įstatymo numatytą tokios bausmės vidurkį.

E. P. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrinamos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., jas apimant ir iš dalies sudedant.

Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl A. T. ir nenustatyto asmens įtariant juos padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., yra atskirtas (t. 1, b. l. 31-32), todėl daiktai, turintys reikšmės šioms veikoms tirti, perduotini pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-9-027-08.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299 str., 301 – 305 str., 307 str., 329 str. 1 d. 2 p., 4 p.

n usprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams (vienuolikai metų šešiems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 199 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams (trejiems metams šešiems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. - areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., bausmės subendrinamos jas apimant ir iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką E. P. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki nuosprendžio priėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2009 m. kovo 13 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. P. palikti suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), saugomą Šiaulių apskrities VPK kieme, automobilio raktelį su pulteliu, automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), dokumentus (registracijos liudijimą Nr. duomenys neskelbtini, tech. apžiūros taloną Nr. duomenys neskelbtini, draudimo polisą Nr. duomenys neskelbtini, draudimo sutartį Nr. duomenys neskelbtini, draudimo liudijimą Nr. duomenys neskelbtini, lapą Nr. duomenys neskelbtini su rusišku tekstu, pinigų priėmimo kvitą Nr. duomenys neskelbtini, E. P. sveikatos draudimą Nr. duomenys neskelbtini , keleivio bilietą Nr. duomenys neskelbtini , D. S. sveikatos draudimą Nr. duomenys neskelbtini (3 lapai), viešbučio ,,Duomenys neskelbtini“ užsakymo kvitą Nr. duomenys neskelbtini (2 lapai) D. S. vardu, R. Š. vardu išduotą verslo liudijimą Nr. duomenys neskelbtini, Pildyk sąskaitos papildymo nutrintą kortelę ser. Nr. duomenys neskelbtini, kortelę Pildyk be SIM, 4 vnt. kortelių, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną ‚Siemens A50“ Nr. duomenys neskelbtini be SIM ir be baterijos, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SL45“ IMEI duomenys neskelbtini, lapelį su telefono numeriais, virves, CD diską ir 2 vnt. vaizdo juostų su automobilio apžiūros vaizdo įrašu, saugomus prie bylos, 20 paketų su narkotinėmis medžiagomis, saugomų Panevėžio apskrities VPK saugykloje, bei pinigus – 3 kupiūras po 100 JAV dolerių, 2 kupiūras po 50 litų, 2 kupiūras po 10 litų, 5 litus ir 50 centų, saugomus Šiaulių apskrities VPK depozitinėje kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-9-027-08.

Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. duomenys neskelbtini bei vairuotojo pažymėjimą Nr. duomenys neskelbtini, išduotus E. P. vardu, palikti prie bylos.

CD su telefoninių pokalbių garso įrašais saugoti prie bylos.

Mokėjimo kortelę „VISA Elektron“ Nr. duomenys neskelbtini ir pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčio asmens apskaitą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. P. žmonai J. Ž..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakelį, kuriame yra 40 vnt. tuščių užspaudžiamų paketėlių, tuščią baltos spalvos plastikinį indelį, 15 vnt. tuščių užspaudžiamų polietileninių paketėlių, sudėtų į permatomą polietileninį maišelį, 4 vnt. užspaudžiamų polietileninių paketėlių su baltos spalvos biria medžiaga, 7 vnt. tuščių užspaudžiamų polietileninių paketėlių, vieną užspaudžiamą polietileninį paketėlį su baltos spalvos biria medžiaga, 2 vnt. balto metalo raktų, saugomus prie bylos, bei stiklinį indą su rusvos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje yra aguonų ir jų dalių koncentratas, celofaninį maišelį, kuriame yra kanapės ir jų dalys, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (LR BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, jog E. P. 3,24 g kanapių ir jų dalių bei 0,027 g. amfetamino gabeno iš nenustatytos vietos iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Elena VainienėViktoras Kažys