Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą (b. l. 2–4) prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-548/ 2007 priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai O. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį, – priteisti iš tėvo – atsakovo A. P. – nepilnametės dukters išlaikymą po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

II. Šalių pozicijos

III. Ieškinio argumentai

IV. Atsikirtimai į ieškinį

V. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

VI. Ieškinys tenkintinas

VII. Faktinės aplinkybės

8. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus įrodymus matyti, kad:

8.2. Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1118-548/ 2007 esančius rašytinius įrodymus santuokos nutraukimo metu ieškovė J. P. ir atsakovas A. P. neturėjo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, taip pat neturėjo santaupų ir skolų. Ieškovė nedirbo ir slaugė neįgalų jų sūnų K. P. (berniuko neįgalumo lygis sunkus), atsakovas taip pat nedirbo, daugiau kaip metus dirbo viešuosius darbus, pagal seniūnijos pažymą atsakovas darbštumu nepasižymėjo, į darbą kartais vėluodavo.

9.2. Šalių nepilnametė duktė O. P. yra sveika, specialių poreikių neturi, jokių būrelių nelanko.

10. Pažymėtina, kad ginčų dėl visų šių aplinkybių, nurodytų teismo sprendimo 8–9 punktuose, nėra.

VIII. Ginčo esmė

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo A. P. teiktino išlaikymo šalių nepilnametei dukteriai O. P. dydžio, t. y. dėl iš tėvo teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

IX. Teisinis vertinimas

12. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

14. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (2 dalis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (3 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos iškristalizuotos – teismas turi teisę pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

17. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, pakeistą 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334, nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 251,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas).

20. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur;) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms.

21. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).

22. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

23. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis).

24. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 178 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į Euro zoną, t. y. įsivedus mokėjimo priemonę eurą, prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, taip pat didėjo ir gyventojų išlaidos t. y. objektyviai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, kas skelbiama oficialioje šalies statistikoje.

26. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams valstybės skirtas finansavimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat ir nesumažina šios prievolės apimties.

27. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės J. P. ir atsakovo A. P. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

27.1. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-548/ 2007, kuriuo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. po teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo A. P. priteistas išlaikymas jų nepilnametei dukteriai O. P., pasikeitė ir ieškovės J. P., ir atsakovo A. P. turtinė padėtis – ji pagerėjo. Nors ieškovė J. P. ir atsakovas A. P. nedirbo ir nedirba, tačiau ieškovė 2017 m. gavo vertingą dovaną – dviejų kambarių butą su patogumais (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), o atsakovui sumažėjo išlaikomų asmenų skaičius – iš trijų bendrų santuokos nutraukimo metu buvusių nepilnamečių vaikų šiuo metu nepilnametis yra tik vienas – O. P., – t. y. sumažėjo atsakovo turtinės prievolės.

27.2. Ieškovė J. P. nedirba dėl pateisinamų priežasčių – slaugo suaugusį neįgalų šalių sūnų K. P. (b. l. 35–36, 41). Atsakovas A. P. yra vidurinio išsilavinimo, sveikas ir darbingas (nėra neįgalus ir jam nenustatytas nedarbingumo lygis), ilgą laiką nedirba, iš esmės nuolat atsisako Užimtumo tarnybos jam siūlomo darbo. Pagrindinė priežastis – nepatogus susisiekimas su kitoje vietovėje siūlomu pamaininiu darbu. Šią atsakovo A. P. nurodytą jo nedarbo priežastį teismas laiko nepateisinama ir daro išvadą, jog atsakovas turi realių galimybių įsidarbinti ir dirbti, tačiau sąmoningai vengia darbo ir išsisukinėja, gyvena iš atsakovo kuklius poreikius patenkinančių socialinių pašalpų, negalvojant apie tėvo pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukteriai O. P..

27.3. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-548/ 2007, kuriuo iš atsakovo A. P. priteistas išlaikymas jų nepilnametei dukteriai O. P., praėjo beveik dvylika metų, t. y. šalių nepilnametė duktė šiuo metu jau yra beveik penkiolikos – tokio amžiaus, kai, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, dėl ko natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai.

27.4. Šalių nepilnametės dukters O. P. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 340,00 Eur dydžio suma, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat tokio amžiaus ir sveikatos būklės (sveika, specialių poreikių neturi) nepilnamečio vaiko interesus bei iš esmės yra pagrįsta ieškovės J. P. paaiškinimais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas A. P. sutiko su ieškovės J. P. nurodytais jų nepilnametės dukters O. P. poreikiais, neginčijo jų, taip pat neginčijo ir ieškovės nurodytų jų nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikiamų pinigų sumų.

27.5. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į protingus šalių dukters amžiaus vaiko poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, į šiuo metu nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (555,00 Eur), taip pat į tai, kad ieškovės J. P. ir atsakovo A. P. nepilnametė duktė O. P. gyvena su ieškove, t. y. jų dukteriai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, bei vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės J. P. reikalavimas dėl šalių nepilnametei dukteriai O. P. iš atsakovo A. P. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis dydžio – 38,00 Eur – pakeitimo didinant jį iki 170,00 Eur yra visiškai pagrįstas, ne per didelis, todėl tenkintinas.

27.6. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 19 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).

28. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-548/ 2007 priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo A. P. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukteriai O. P. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2019 m. vasario 19 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199–3.200 straipsniai, 3.208 straipsnis), paskiriant nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės ieškovę J. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

X. Bylinėjimosi išlaidos

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. P. pareiškė ieškinį su vienu reikalavimu – dėl iš atsakovo A. P. teismo priteisto išlaikymo jų nepilnametei dukteriai padidinimo. Ieškinio suma – 1584,00 Eur (170,00 Eur – 38,00 Eur) × 12 mėn.). Ieškovė J. P. šioje byloje buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai; b. l. 15, 78–80). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už šį ieškinį ji būtų turėjusi sumokėti 48,00 Eur (1584,00 Eur × 3,00 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 85 straipsniai).

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2019 m. gegužės 23 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovei J. P. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 109,33 Eur, – kurias sudaro: 86,58 Eur advokato užmokestis ir 22,75 Eur kitos išlaidos (b. l. 82).

31. Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 6,86 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.

34. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės J. P. reikalavimas padidinti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui visiškai tenkintinas, iš atsakovo A. P. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 48,00 Eur žyminio mokesčio, 109,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 6,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

35. Įvertinęs atsakovo A. P. esamą turtinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad, jei atsakovas šioje byloje būtų kreipęsis valstybės garantuojamos (nemokamos) teisinės pagalbos, labai tikėtina jog ji jam būtų suteikta, bei į tai, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų valstybei išieškojimas pablogintų ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir jo finansines galimybes teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas A. P. atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. P. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-548/ 2007 iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai O. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dydį – priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnametei dukteriai O. P. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2019 m. vasario 19 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės motiną ? J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atleisti A. P. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.