Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje keliamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio indeksavimo taisykles, taikymo ir aiškinimo klausimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 82 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 16 d. informaciniu pranešimu Nr. 15 pranešė, kad 2007 m. birželio mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2003 m. sausio mėn., sudarė 112,0, t. y. vartotojų kainos padidėjo 12,0 procento. Kadangi paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos, tai žyminio mokesčio indeksavimas, išskyrus apskaičiuojamą procentais, remiantis CPK 82 straipsniu, turėjo prasidėti nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose ieškiniai apmokami žyminiu mokesčiu, skaičiuojamu nuo ieškinio sumos. Šios bylos kontekste taikytina ieškinio turtiniuose ginčuose, kai ieškinio suma iki vieno šimto tūkstančių litų, apmokėjimo žyminiu mokesčiu taisyklė, pagal kurią žyminis mokestis yra 3 procentai ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 50 litų. Šią apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklę sudaro dvi pagrindinės nuostatos: 1) nustatomas turtiniams ginčams taikytinas procentinis žyminis mokestis; 2) fiksuojama minimali žyminio mokesčio riba, kai procentinė jo išraiška nesiekia nustatytos minimalios ribos. Tokia minimalioji žyminio mokesčio turtiniuose ginčuose, kai ieškinio suma yra iki vieno šimto tūkstančių litų, suma vertintina kaip fiksuoto minimalaus dydžio žyminis mokestis, kuriam nustatyti procentinė apskaičiavimo taisyklė netaikoma, tai suponuoja, kad šiam fiksuoto minimalaus dydžio žyminiam mokesčiui taikytinos indeksavimo taisyklės, nustatytos CPK 82 straipsnyje.

Dėl kasatoriaus nurodytos konsultacijos teisinės reikšmės pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog „nors pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“. Dėl to kasacinis teismas konstatuoja, kad ne konsultacijomis, o tik kasacine tvarka priimtose nutartyse sprendžiant konkrečias bylas suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis yra formuojama vienoda teismų praktika (CPK 4 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) ir šiuo aspektu yra reikšminga nutartis nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamo kasacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad kasaciniam teismui įstatymu yra pavesta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų patikra teisės taikymo (aiškinimo) aspektu, o vykdydamas šią funkciją kasacinis teismas, viena vertus, įgyvendina teisėtumo patikrą konkrečioje byloje, kita vertus, formuoja teisės taikymo (aiškinimo) doktriną, todėl vienodos teismų praktikos formavimas apima ir teisės turinio atskleidimo maksimą, be kita ko užtikrinančią teisinio aiškumo bei tikrumo imperatyvų įgyvendinimą praktikoje. Šio tikslo siekiama ir nagrinėjamoje byloje.

Procesiniai koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kurių laikymasis sudaro prielaidas greitai ir mažiausiomis sąnaudomis pasiekti proceso tikslus (CPK 2, 7 straipsniai), reikalauja operatyvių teismo procesinių veiksmų, sudarančių procesinį teisinį pagrindą bylai nagrinėti teismo posėdyje, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nustatytas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti, vertintina ne kaip procesinis veiksmas, pažeidžiantis procesinius koncentracijos ir ekonomiškumo principus, o juos įgyvendinantis.

Dėl to kasacinis skundas nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.