Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei bei pareiškėjos atstovei R. K. pagal 2020 m. sausio 9 d. įgaliojimą , notarinio registro Nr. 83,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K., atstovaujamos pagal advokatės Stanislavos Jorudienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir L. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjos atstovų paaiškinimais teisme nustatyta, kad V. K. gimė (duomenys neskelbtini) Z. K. ir S. K. šeimoje. Be pareiškėjos, šeimoje gimė ir užaugo broliai: V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos mama Z. K. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 10), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. K. ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 22), kurių paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) P. Z. K. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 str. ( 1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Po mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas iš įstatyminių paveldėtojų nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės liudijimas, iš kurio matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas po Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) nėra išduotas. Pareiškimu nustatyta, kad pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono civilinės metrikacijos biure. Po santuokos sudarymo Z. K. ir S. K. įsigijo seną sodybą, 1960 m. – 1972 m. sodybą perstatė, tačiau gyvenamasis namas su priklausiniais nebuvo įregistruotas viešajame registre. Iš VĮ Registrų centas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. K. pagal (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) . Kaip matyti, nuosavybė į minėtus pastatus viešajame registre įregistruota (duomenys neskelbtini) jau po pareiškėjos mamos Z. K. mirties, tačiau minėtas turtas įgytas tėvų santuokos metu ir laikoma bendrąja jungtine nuosavybe. Po mamos Z. K. mirties pareiškėja ir jos tėvas S. K. liko gyventi tame pačiame name, tėvas tvarkė visus namo nuosavybės įteisinimo dokumentus, mokėjo mokesčius, gyvenamąjį namą tvarkė ir prižiūrėjo, naudojosi visais mamai ir sutuoktiniai priklausiusiais asmeniniais buities ir namų apyvokos daiktais, tokiu būdu likusį santuokos metu įgytą turtą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas S. K. testamentu, kurį patvirtino Tauragės rajono I-ojo notaro biuro notarė A. Bakšienė, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų po savo mirties paliko pareiškėjai V. K..

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos tėvas S. K. mirė (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 22), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Po S. K. mirties dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 2 -ąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėja pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėja paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, paveldėjimo byla po tėvo S. K. mirties notarų biure neužvesta. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės liudijimas, iš kurio matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) nėra išduotas.

Iš Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad S. K. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo(duomenys neskelbtini) V. K. (K) gyveno kartu su S. K. iki jo mirties(duomenys neskelbtini) ir tebegyvena tuose pačiuose pastatuose. V. K. (K) palikimą priėmė ir valdo.

Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo 2019 m. rugsėjo 30 d. rašto matyti, kad po S. K. mirties (mirė(duomenys neskelbtini) ) pateikti informacijos apie užvestą paveldėjimo bylą negali, nes 1999 m. dokumentai Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialui saugoti neperduoti.

Kiti paveldėtojai po tėvo S. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė. Teisme pareiškėjos broliai - suinteresuoti asmenys byloje V. K. ir L. K. bei liudytojos R. R. ir A. K. patvirtino, kad pareiškėja V. K. su šeima visada gyveno tėvų sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) tėvui mirus taip pat liko gyventi sodyboje, mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo ir remontavo namus, iki 2010 m. lapkričio 24 d. pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota minėti adresu. Pareiškėjai išvykus gyventi į užsienį, namų priežiūrą paliko sūnui V. K., o pastarajam išvykus gyventi į užsienį, namuose leido apsigyventi broliui L. K. su šeima, kuris juos prižiūrėjo, jais rūpinosi. B. L. K sodyboje gyvena iki šios dienos. Nors savo atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą suinteresuotas asmuo L. K. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, tačiau teisme patvirtino, kad jis dėl palikimo priėmimo dokumentų nesitvarkė, į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Patvirtino, kad po tėvų mirties sodyboje liko gyventi sesuo V su šeima, rūpinosi gyvenamuoju namu, jį prižiūrėjo. Jis sodyboje apsigyveno apie 2002 m.

S. K. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 str. ( 1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Tai gali būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir t.t.) įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.)

Byloje nustatyta, kad po S. K. mirties notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, niekas iš paveldėtojų nepateikė prašymo dėl palikimo priėmimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Tačiau pareiškėja, gyvendama kartu su tėvais, iš karto po tėvo mirties likdama gyventi sodyboje, ja rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Minėtas aplinkybes teisme patvirtina ir byloje apklausti liudytojai A. K. ir R. R.. Jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos V. K. atstovai įrodė, kad po pareiškėjos tėvo S. K. mirties jo vardu likusį palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja; po pareiškėjos mamos Z. K. mirties jos vardu likusį palikimą priėmė pareiškėjos tėvas S. K., todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini (Lietuvos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti į testamentu paveldimą turtą ir įregistruoti nuosavybės teises VĮ ,,Registrų centras‘‘ į faktiniu valdymu paveldėtą turtą (Lietuvos CPK 445 str.). Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančių dokumentų ( CPK 445 str.).

Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, pareiškėja taip pat prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytą areštą S. K. vardu registruotam turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad areštas tėvui priklausančiam turtui buvo uždėtas po jo mirties. Tačiau pareiškėja neturi jokių duomenų, kad tėvas S. K. būtų turėjęs kokių nors skolų. Teisme iš pareiškėjos atstovės R. K. paaiškinimų nustatyta, kad S. K. skolų neturėjo, skolos yra V. K. vardu. S. K. nei valstybei, nei tretiesiems asmenims nėra skolingas. Atsižvelgiant į tai, naikintinas (duomenys neskelbtini) . Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas areštas turtui (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 - 151 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mamos Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) , palikimą priėmė jos sutuoktinis S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Panaikinti 1999 m. gruodžio 7 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi pritaikytą areštą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems(duomenys neskelbtini) .

Sprendimo nuorašą dėl arešto turtui panaikinimo išsiųsti pareiškėjai ir Viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.