Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, Alytaus profesinio rengimo centro moksleivis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje; M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. ir M. C., veikdami bendrai, 2016 m. liepos 2 d. apie 7 val. 30 min. Alytaus r. sav., Butrimiškių k., Ūdrijos pl. 46, įlipę pro pravirą langą, įsibrovė į patalpą – A. V. priklausančią parduotuvę, iš kurios pagrobė svetimą turtą: 4,55 Eur vertės vieną butelį degtinės „Sobieski“, 5,10 Eur vertės vieną butelį degtinės „Admiral“, 7,20 Eur vertės vieną butelį degtinės „Bulbaš“, 6,27 Eur vertės vieną butelį degtinės „Emigrantų“, 7,21 Eur vertės vieną butelį brendžio „Emigrantų“, 5,75 Eur vertės vieną butelį brendžio „Old Vilnius“, 4 butelius bendros 32,80 Eur vertės brendžio „Grand Cavaliers“ (vieno butelio vertė 8,20 Eur), 10,29 Eur vertės vieną butelį brendžio „Agavita“, 7,49 Eur vertės vieną butelį brendžio „Renassaince“, 11,45 Eur vertės vieną butelį viskio „Patisom“, 5,45 Eur vertės vieną butelį viskio „Islanders Hork“, 6,05 Eur vertės vieną butelį likerio „Cherry“, 6 butelius bendros 6 Eur vertės alaus „Biržiečių“ (vieno butelio vertė 1 Eur), 6,21 Eur vertės vieną butelį „Bajorų žolelių trauktinės“, 10 pakelių bendros 25 Eur vertės cigarečių „Rothmans“ (vieno pakelio vertė 2,50 Eur) ir 10 Eur iš kasos aparato. Tokiais savo bendrais veiksmais R. K. ir M. C. nukentėjusiajam A. V. padarė 165,82 Eur turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju, R. K. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. liepos 2 d., ryte apie 7 val. 30 min. su C. buvo prie ežero Butrimiškėse. Sugalvojo įlipti pro atidarytą langą į parduotuvę. Jis, įlipęs pro langą, padavinėjo alkoholį už lango buvusiam C. Kasos aparatas buvo pradarytas, iš jo paėmė monetomis 10 Eur. Alkoholį nešėsi rankose, dalį alkoholio paliko prie parduotuvės. Išgirdę, kad kaimynas šaukia, jie bėgo, juos pradėjo gaudyti. Butelius išmėtė, kur pakliuvo Išėjo ant pagrindinio kelio, čia juos pareigūnai sulaikė. Butelius ir pinigus išmėtė, kur pakliuvo.

Nurodo, kad dalį ieškinio atlygino jo tėvai.

Apklaustas kaltinamuoju, M. C. paaiškino, kad K. pro atidarytą langą įlipo į parduotuvę, o jis stovėjo lauke prie palangės ir K. jam padavinėjo alkoholio butelius. Paėmę prekes, ėjo per aplinkui, bet jiems automobiliu užkirto kelią, jie bėgo, bet juos sulaikė. Žinojo, kad K. iš kasos paėmė kažkiek pinigų.

Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas J.uozas Šarka nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas 4000 Eur ieškinys atlyginti neturtinei žalai ir 156 Eur- turtinei žalai. Kai baigėsi ikiteisminis tyrimas, R. K. tėvas su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino sūnaus padarytą žalą-800 Eur neturtinės žalos ir visą turtinę žalą bei advokato išlaidas. Nukentėjusysis pateikia susitaikymo aktą, prašo K. atleisti nuo atsakomybės, o civiliniu atsakovu prašo pripažinti tik C., iš jo prašo išieškoti 1000 Eur neturtinės žalos.

Kaltinamieji R. K. ir M. C. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

Iš 2016 m. liepos 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – parduotuvė, esanti Alytaus r. sav., Butrimiškių k., Ūdrijos kelias 46 (t. 1, b. l. 7 – 20).

2016 m. liepos 2 d. policijos pareigūno K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. liepos 2 d. apie 8 val. 34 min. dirbdami su policijos pareigūnu D. K., jie gavo nurodymą nuvykti į Butrimiškių kaimą, kur du nepilnamečiai asmenys apiplėšė parduotuvę. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko parduotuvės savininkas A. V. su draugu K. V.. A. V. paaiškino, jog parduotuvę apvogė du nepilnamečiai jaunuoliai, kurie žvyrkeliu pabėgo link Raudonikių kaimo miško. Jiems važiuojant Raudonikių kaimo žvyrkeliu, pastebėjo einančius du jaunuolius, kuriuos atpažino kartu važiavęs K. V.. Jaunuoliai buvo sulaikyti. Parvežus juos į Butrimiškių kaimą, apvogtos parduotuvės savininkas A. V. juos atpažino. Tuomet į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė. Atvykus operatyvinei grupei, su sulaikytais jaunuoliais nuvyko į Raudonikių kaime esantį mišką ieškoti alkoholinių gėrimų, kuriuos jie galėjo paslėpti miške. Rasti trūkstamų alkoholinių gėrimų nepavyko, sulaikyti jaunuoliai buvo pristatyti į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 25 – 26).

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2016 m. liepos 2 d. apie 7 val. 10 min. jis nuėjo į savo parduotuvės salę, kur atidarė parduotuvės salės langą, kad išsivėdintų parduotuvės salės patalpa. Po to nuėjo į pagalbines patalpas. Po kiek laiko parduotuvės salėje jis išgirdo kažkokį krebždesį. Jam būnant kieme, jis išgirdo kaimyno Stasio balsą, kuris šaukė, kad jį apvogė. Tuomet jis pamatė, kad kaimynas Stasys krauna alaus pakuotes į salės vidų. Stasys pasakė, kad tie vaikai jį apvogė. Tuomet jis greitai nubėgo į savo automobilį ir pradėjo vytis du nepažįstamus jaunuolius. Laukais pasivijo juos ir prie jų rado alkoholinius gėrimus. Jam padaryta 156,82 Eur turtinė žala. Parduotuvės kasos aparate vakare jis pasigedo 10 Eur. Kaimynas Stasys jam sumetė atgal jau ištrauktus pro langą tris pakuotes po šešis butelius alkoholinių gėrimų. Kiti jo susigrąžinti alkoholinių gėrimų buteliai buvo sugadintomis banderolėmis, todėl jų panaudoti prekyboje negalima ir dėl to jis taip pat patyrė turtinę žalą. Jis dėl šio įvykio patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, stipriai pablogėjo sveikata, kadangi teko vytis vaikinus. Taip pat buvo apgadintas jo automobilis, kadangi su juo važinėjo per laukus ir gaudė jį apvogusius asmenis. Dėl šių priežasčių jis patyrė ir moralinę žalą. Po šio įvykio pablogėjo jo sveikata, turėjo kreiptis į medikus, kentėjo stiprius skausmus, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 4 000 Eur. Prie civilinio ieškinio pridėjo medicininių dokumentų išrašą, pagrindžiantį jo sveikatos sutrikimus (t. 1, b. l. 30 – 31, 32 – 33, 34).

Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, 2016 m. liepos mėnesį jis praeidamas matė, kaip aplink A. V. priklausančią parduotuvę vaikščioja du vaikinukai. Parduotuvė buvo uždaryta. Po kiek laiko, eidamas iš kaimyno, prie tos pačios parduotuvės susitiko kaimyną S. L., kuris pasakė, kad apvogė parduotuvės savininką. Jis sėdo su parduotuvės savininku į automobilį ir važiavo link bėgančių jaunuolių. Jaunuolius jis sulaikė kartu su policijos pareigūnais (t. 1, b. l. 45 – 46).

Iš 2016 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad kaltinamieji M. C. ir R. K. 2016 m. liepos 3 d. pateikė po vieną pakelį cigarečių „Rothmans“ (t. 1, b. l. 63, 106).

Iš 2016 m. liepos 2 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2016 m. liepos 2 d. M. C. pateikė 15 Eur 80 ct (t. 1, b. l. 65).

Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti iš kaltinamųjų R. K. ir M. C. paimti daiktai – 2 pakeliai cigarečių „Rothmans“ ir pinigai (t. 1, b. l. 66 – 69).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Aukščiau aptarti bylos duomenys gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Jie patvirtina, kad kaltinamieji R. K. ir M. C. padarė svetimo turto vagystę įsibrovę į patalpą. Kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Tiek R. K., tiek M. C. prisipažino pavogę svetimą turtą, įsibrovę į patalpą. Abu kaltinamieji davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, kurie patvirtina kitus bylos įrodymus. Kaltinamųjų R. K. ir M. C. nusikalstamoje veikoje yra jų veiką kvalifikuojantis požymis – tai, kad jie svetimą turtą pagrobė įsibrovę į patalpą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamieji R. K. ir M. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Anksčiau jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 109, 110). R. K. nevedęs, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre. Jo atsakomybę lengvina tos aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). R. K. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. C. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismo posėdžio metu pateikto žalos atlyginimo ir susitaikymo akto matyti, kad kaltinamojo R. K. įstatyminis atstovas V. K. nukentėjusiajam A. V. atlygino visą R. K. jam padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl jie susitaikė ir nukentėjusysis A. V. prašo R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas visas nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. K. atitinka visas formaliąsias BK 93 straipsnio sąlygas, tačiau vien tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti visumą nepilnametį kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių. Teismas vertina, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, anksčiau jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės 93 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 straipsnio 2 dalis).

M. C. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 75, 76 – 77). Jis nevedęs, nedirbantis (t. 1, b. l. 78, 79). M. C. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su R. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį M. C., atsižvelgiama į tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, jio veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl individualizuojant jam bausmę, manoma, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskyrus jam laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamieji R. K. ir M. C. prisipažino kaltais, jų baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto bylos įrodymų turimo tvarka, todėl M. C. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, M. C. skiriami įpareigojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje nukentėjusysis A. V. pareiškė 4 156,82 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo nukentėjusysis prašė jo naudai solidariai priteisti iš R. K. ir M. C. 156,82 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. V. pateikė pakeistą civilinį ieškinį, kuriuo jis prašo tik iš M. C. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis A. V. nurodė, jog kaltinamojo R. K. įstatyminis atstovas V. K. jam atlygino visą patirtą turtinę žalą – 156,82 Eur, visas turėtas advokato atstovavimo išlaidas – 150 Eur bei sumokėjo 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. A. V. nurodė, jog kaltinamajam R. K. jis neturi jokių finansinių pretenzijų, todėl pakeistu civiliniu ieškiniu jo atžvilgiu jokių piniginių reikalavimų nereiškia. A. V. nurodė, kad kaltinamasis M. C. iki šiol prie žalos atlyginimo jam neprisidėjo. Nukentėjusysis pabrėžė, jog kadangi kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, o turtinė žala jam jau atlyginta, todėl M. C. turi pareigą atlyginti dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Kaip minėta, nukentėjusysis M. C. reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Neturtinę žalą, reikalaujamą iš M. C., nukentėjusysis įvertino 1000 eurų, Nukentėjusysis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos metu ir po jos nukentėjusiajam buvo sukeltas išgąstis, šokas, dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusysis patyrė nepatogumų dėl lankymosi ikiteisminio tyrimo institucijoje. Po nusikaltimo jis dar jaučiasi blogai, pablogėjo jo sveikata. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajam nebuvo padaryta fizinė žala, jo gyvenimo kokybė ženkliai nesuprastėjo. Be to, buvo padaryta nusikalstama veika, kuri įstatymo nepriskiriama prie sunkių nusikaltimų.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis nedirba, nusikaltimą padarė tik sukakus pilnametystei, savo nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo M. C. nukentėjusiajam A. V. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 400 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. liepos 2 d. kaltinamasis M. C. pateikė 15,80 Eur, kurie po jų apžiūros perduoti saugoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriui (t. 1, b. l. 65, 66 – 69, 70, 71). Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. C. pateikti 15,80 Eur, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, grąžinami M. C..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, R. K. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ir tęsti mokslą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

M. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. C. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaityti M. C. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 3 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 400 eurų sumai, šią sumą išieškant iš M. C., šį ieškinį dalyje dėl 600 eurų atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 15,80 Eur (penkiolika eurų 80 ct), paimtus iš M. C., saugomus Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate Finansų skyriuje pagal kvitą A Nr. 013735, grąžinti M. C..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.