Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-26 · Administracinė byla Nr. AS-556-6-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-26
Bylos Nr.
AS-556-6-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
Ž. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. AS556 - 6/2010Procesinio sprendimo kategorija 77 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 14-15), kurį patikslino (b. l. 3-7), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktorės S. P. 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.28)-NSP-171-08; 2) nustatyti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės S. P. piktnaudžiavimo padėtimi bei pareigų viršijimo faktą ir priteisti atlyginti pareiškėjai turtinę 2 444,64 Lt ir moralinę 100 444,64 Lt žalą, padarytą valstybės tarnautojos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 148 – 154) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja 2009 m. kovo 27 d. padavė pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė išreikalauti iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 1994 m. gruodžio 30 d. sodininkų bendrijos „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ir papildomu sprendimu nuspręsti, kad minėta sutartis yra suklastota; pripažinti pareiškėjos šeimą, nukentėjusią nuo teisėjo V. L. ir antstolio D. Š. neteisėtų veiksmų; taip pat pripažinti pareiškėjos šeimą, atsižvelgiant į Tarnybos 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 539 bei 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.28)-NSP-171-08, nukentėjusią nuo Tarnybos direktorių neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja pareiškimą grindė tuo, kad 1994 m. gruodžio 30 d. žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastota. Kol egzistuoja minėta sutartis, suklastota buvusio sodų bendrijos pirmininko G. J. vardu, kyla grėsmė aferistams neteisėtai pasisavinti pareiškėjos šeimos turtą - žemę bei sodininkų bendrijos „Jurginas“ turtą. G. J. 2001 m. pateikė minėtą sutartį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-615-05/2001. Sutarties klastojimo faktą bendrosios kompetencijos teismų teisėjai žinojo ir slėpė. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjas V. L. atmetė pareiškėjos prašymą dėl žemės nuomos sutarties suklastojimo pripažinimo ir tenkino G. J. 2005-03-30 bei 2005-05-04 ieškinius ir įpareigojo pareiškėją nugriauti žemės sklypo tvorą ir priteisė solidarią sumą sodininkų bendrijai. Pareiškėja nurodė, kad antstolis D. Š., žinodamas, kad 1994 m. gruodžio 30 d. žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastota, sąmoningai vykdė teisėjo įpareigojimus. 2008 m. vasario 14 d. dokumentu nesustabdė neteisėtus išskaičiavimus ir padarė pareiškėjai 2 444,64 Lt žalą. Taip pat Tarnybos direktorė S. P., puikiai žinodama, kad nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, prisidėjo prie jos slėpimo ir 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (1.28)-NSP-171-08 nutraukė pareiškėjai antrinės pagalbos teikimą. 1994 m. gruodžio 30 d. žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimo faktą, nuo 2001 m. ir iki šiol, žinojo ir slepia sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininkai, VĮ Registrų centro darbuotojai, Tarnybos direktoriai, advokatai bei bendrosios kompetencijos teismų teisėjai, kurie suinteresuoti pareiškėjos šeimai ir sodininkų bendrijai „Jurginas“ žalos padarymu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 95 str. 5 d.).

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 95 straipsnio 1 dalimi, teismas priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas arba jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti ar nuo kurių jis privalo susilaikyti. Teismas nurodė, kad iš teismui 2008 m. lapkričio 17 d. pateikto patikslinto skundo matyti, kad pareiškėja prašė: 1) panaikinti Tarnybos direktorės S. P. 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.28)-NSP-171-08; 2) nustatyti Tarnybos direktorės S. P. piktnaudžiavimo padėtimi bei pareigų viršijimo faktą ir priteisti atlyginti pareiškėjai turtinę 2 444,64 Lt ir moralinę 100 444,64 Lt žalą padarytą valstybės tarnautojos; 3) išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sodininkų bendrijos „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių kitų reikalavimų pareiškėja skunde nekėlė. Taigi visi pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai buvo išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendime. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos reikalavimas išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sodininkų bendrijos „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijęs su nagrinėjamu ginču ir negali būti išspręstas. Teismo nuomone, šiuo atveju administracinė byla buvo pilnai išnagrinėta ir teismo sprendime išspręsti visi pareiškėjos suformuluoti reikalavimai. Be to, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad 1994 m. gruodžio 30 d. žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo faktas buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kur priimtas sprendimas pareiškėjos prašymo netenkinti. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad papildomo sprendimo priimti šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjos 2008 m. lapkričio 17 d. pateiktame patikslintame skunde nėra daugiau jokių reikalavimų, kurių 2009 m. kovo 19 d. sprendime teismas būtų neišsprendęs.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį; išnagrinėti jos 2009 m. kovo 27 d. pareiškimą dėl papildomo sprendimo, išreikalaujant 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti jos pareiškimo visus reikalavimus; dėl dviejų teisėjų kolegijų (A. Barkauskas, I. Kirkutienė, N. Šidagienė bei A. Bakaveckas, J. M. Strumskienė ir E. Smalakienė), kurie slepia suklastotą dokumentą, kreiptis į STT arba į prokurorą; pripažinti, kad jos šeima susidūrė su organizuotu nusikaltimu ir priimti atskirą nutartį dėl tų asmenų, kurie jos šeimos atžvilgiu organizavo globalinį psichologinį spaudimą, valstybinį reketą bei terorą. Kitu atveju prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1994 m. gruodžio 30 d. sodininkų bendrijos „Jurginas“ sutarties Nr. 4N01/95-2638 vieną pirmą lapą suklastotą 2000 metais G. J. vardu pripažinti istoriniu dokumentu.

Pareiškėjai nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kuo sąmoningai yra pažeistas ABTĮ 142 straipsnis su akivaizdžiu tikslu tik vilkinti procesą. LR Prezidentas dekretu perkėlė teisėją A. Barkauską iš Vilniaus apygardos administracinio teismo į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau LR Prezidento dekretas įsigalioja tik nuo 2009 m. gegužės 29 d. Bet teisėjas A. Barkauskas jos pareiškimą dėl papildomo sprendimo, adresuotą būtent teisėjui A. Barkauskui, 2009 m. gegužės 5 d. nenagrinėjo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2009 m. kovo 27 d. teisėjų tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl patarimo LR Prezidentui V. Adamkui skirti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją I. Kirkutienę šio teismo pirmininko pavaduotoja ir teisėjų taryba 2009 m. kovo 27 d. pritarė. Pareiškėjos manymu, stengdamasi išvengti atsakomybės, būtent dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja I. Kirkutienė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Dėl to pareiškėjos pareiškimą dėl papildomo sprendimo, pažeidžiant ABTĮ 142 straipsnį, išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo A. Bakavecko, kolegijos teisėjų J. M. Strumskienės ir E. Smalakienės. Teismo teisėjai nuolat atmesdami jos prašymą išreikalauti iš institucijų tikrą sutartį, akivaizdžiai dengia suklastotą dokumentą, klastojimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.

Pareiškėja 2009 m. kovo 27 d. padavė pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sodininkų bendrijos „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ir papildomu sprendimu nuspręsti, kad minėta sutartis yra suklastota; pripažinti pareiškėjos šeimą, nukentėjusią nuo teisėjo V. L. ir antstolio D. Š. neteisėtų veiksmų; taip pat pripažinti pareiškėjos šeimą, atsižvelgiant į Tarnybos 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 539 bei 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.28)-NSP-171-08, nukentėjusią nuo Tarnybos direktorių neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas papildomas teismo sprendimas tik dėl neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų.

Skundu pareiškėjas gali formuluoti tiek materialinius teisinius reikalavimus, tiek procesinius prašymus (pvz., šaukti liudytojus, išreikalauti įrodymus ir pan.). Vien tai, kad prašymas suformuluojamas rezoliucinėje skundo dalyje, nepadaro jo materialiniu teisiniu skundo reikalavimu. Pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotas prašymas - išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sodininkų bendrijos „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas procesiniu prašymu išreikalauti įrodymus, todėl priimti papildomą sprendimą šiuo klausimu negalima. Pareiškėjo paduotas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo šiuo atveju iš esmės reiškia nesutikimą su priimtu teismo sprendimu, bet ne teismo sprendime neišnagrinėtą reikalavimą. Tokiu atveju atitinkamas teismo sprendimas, su juo nesutinkant, turėtų būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje kaip tik ir yra padavusi apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad daugiau jokių kitų reikalavimų pareiškėja skunde nekėlė. Visi pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai buvo išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendime.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu išsprendė visus pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentus dėl neteisėtos sudėties teismo išnagrinėjant pareiškimą dėl papildomo sprendimo, kadangi pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti faktai nesukelia abejonių dėl pareiškimą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties, t. y. nebuvo pažeistos asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusArūnas Sutkevičius