Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-471/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
1-29-471/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54024-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-471/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54024-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.9.; 1.2.4.6.2.2.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.; (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMAS I S ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. vasario 03d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-54024-16 medžiaga, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, teistas 2002m. gruodžio 30d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 246-1str. 25 MGL / 3125 lt. / bauda, teistumo neturintis / veika dekriminalizuota /, kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 3d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T. 2016m. spalio 15d. tarp 10val. ir 11val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), J. G. buto kambaryje tyčia su knyga trenkė mažamečiui sūnui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, po to virtuvėje ranka jam čiupo už sprando, parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. T. yra jo sūnus, su kuriuo jis kartu negyvena. 2016m. spalio mėn., tikslios dienos neatsimena, apie 11val., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuvyko į J. G. namus (duomenys neskelbtini) aplankyti savo vaikų. Tuo metu namuose buvo tik J. G. vaikai, ji buvo išvykusi. Atvykęs matė, kad D.vaikų kambaryje sprendė matematikos namų darbų užduotis. Patikrinęs ir atsakymuose radęs daug klaidų, liepė sūnui spręsti uždavinius dar kartą, bet šiam vėl išsprendus blogai, susinervino ir sūnui vieną kartą sudavė per galvą pratybų sąsiuviniu / minkštu viršeliu /. Tai galėjo matyti kiti vaikai, kurie buvo namuose. Kad D. virtuvėje būtų parvertęs ant žemės ir laikęs už kaklo prispaudęs, neprisimena. Supranta, kad suduodamas vaikui pasielgė blogai ir dėl to labai gailisi / 54-55 l. /.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis nukentėjusysis D. T. parodė, kad tuo metu, kai jo mamos nebuvo namuose, atvažiavo girtas tėtis; kad jis girtas suprato, nes jis svirduliavo, sunkiai laikėsi ant kojų. Tuo metu jis darė namų darbus, kuriuos patikrinęs ir radęs klaidų tėtis viena kartą trenkė jam su knyga / minkštais viršeliais / per galvą. Prisimena, kad po sutrenkimo jam skaudėjo. Vėliau, jam einant į tualetą, tėtis jį paėmė už kaklo, pakišęs koją apvertė ir spaudė jo galvą prie žemės. Prašė tėčio jį paleisti, sakydamas, kad jam skauda, verkė, bet tėtis jį paleido tik kai iš kito kambario atėjusi jo vyresnioji sesuo liepė tėčiui jį paleisti. Apie įvykį jis pats viską papasakojo mamai tik po kelių dienų. Supranta, kad tėtis blogai su juo elgėsi, bet jei jis ateitų atsiprašyti, jam atleistų / 29 l. /.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. G. parodė, kad su sugyventiniu V. A. ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). A. T. yra jos buvęs sugyventinis ir jos vaikų V., A. ir D. tėvas. 2016m. spalio 15d. apie 11val., kai ji su sugyventiniu ir broliu buvo išvykę į Tytuvėnus apsipirkti, sulaukė SMS žinutės iš dukters V., kad yra atvažiavęs A. T.. Vaikai tuo metu buvo likę vieni namuose. Grįžusi namo apie 11.30val. pamatė, kad A. T. apsvaigęs nuo alkoholio, bet buvo ramus, nekonfliktavo. Ji liepė jam eiti miegoti, o kitos dienos vakare jis išvažiavo. Praėjus maždaug savaitei nuo A. T. vizito, D., V. ir A. papasakojo apie 2016m. spalio 15d. įvykius - kad A. T. už blogai atliktas namų darbų užduotis iškeikė D. ir iš knygos trenkė jam per galvą. Taip pat vėliau D. einant į tualetą A. T. čiupo jį ranka už sprando, parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs. Jokių sužalojimų ant D. nebuvo pastebėjusi. A. T., būdamas neblaivus, būna agresyvus ir mano, kad tikrai galėjo sumušti sūnų. Kai sužinojo, kad dėl tokių įvykių galima kreiptis pagalbos, iš karto kreipėsi į Kelmės vaiko teisių apsaugos skyrių ir laišku jiems pranešė apie tai, kas nutiko. Po šio įvykio D. nebenori bendrauti su tėvu, nors prieš tai pats norėdavo su juo pasimatyti. Ji pati šio įvykio nematė ir tą kartą vaikų elgesyje nieko neįprasto nepastebėjo / 33-34 l. /.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja A. T., gim. 2002m., parodė, kad rudenį, spalio 15d., kai mama buvo išvažiavusi, atvažiavo tikras jos tėtis. Tuo metu, kai ji su D. sėdėjo prie stalo ir ruošė pamokas, tėtis patikrino jo padarytus matematikos namų darbus ir buvo nepatenkintas, paėmęs pratybų knygą trenkė jam per galvą. Po smūgio D. pradėjo verkti, o tėtis pradėjo labai keikti D. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vėliau D. einat į tualetą tėtis ranka paėmė jam už kaklo ir spyrė į kojas, taip D. pargriovė ir suspaudęs rankomis už kaklo spaudė jį prie grindų. D. pradėjus verkti ir kelis kartus pasakius, kad skauda, paleido. Ant kaklo po suspaudimo buvo likusios žymės, bet jos greitai pranyko. Tą dieną tėtis buvo girtas. Tai ji suprato, nes jis neaiškiai kalbėjo ir vos pastovėjo. Apie įvykį mamai papasakojo tik po kelių dienų, nes bijojo. Toks įvykis jų namuose buvo pirmą kartą / 42 l. /.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja V. T., gim. 2001m., parodė, kad spalio 15d. ryte, kai mama buvo išvažiavusi, atvažiavo girtas tėtis. Tai ji suprato iš sklindančio kvapo ir to, kad jis susvirduliavęs atsitrenkė į pečių. Tuo metu jie buvo virtuvėje, o vėliau tėtis su D. nuėjo į kitą kambarį daryti namų darbų. Išgirdusi, kad D. pradėjo verkti nuėjo į kambarį ir pamatė, kaip tėtis suėmęs D. už sprando ir spaudė jį prie žemės. D. sakė, kad jam skauda, prašė paleisti. Ant kaklo matėsi raudonos žymės, tačiau kai mama grįžo, jų jau nesimatė. Kai D. ėjo į tualetą, tėtis antrą kartą sugriebė jį už sprando ir lenkė prie žemės, kol D. pats suklupo ant grindų. Kai ji pasakė, kad baigtų, nes viską pasakys mamai, tėtis D. paleido. Tėtis prieš juos smurtavo pirmą kartą. Sekančios dienos ryte, kai jis išvažiavo, jie apie tai, kas įvyko, papasakojo mamai. Girtas tėvas būna agresyvus ir jie bijo, kad jis nekeltų triukšmo. Nenori kad jis lankytųsi pas juos, kai mamos nebūna namuose ir be mamos žinios / 43 l. /.

Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės D. T. telefoninio pranešimo / 21 l. / ir rašto Nr. VT4-1323 / 9 l. /, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas / 1 l. /, matyti, kad 2016m. lapkričio 07d. žodžiu / 10 l. / ir 14d. raštu / 11-12 l. / buvo gauta informacija iš J. G. apie tai, kad 2016m. spalio 15d. girtas A. T. su knyga sudavė per galvą nepilnamečiui sūnui D. T., ką patvirtino pridėti D. T. / 13-14 l. /, A. T. / 15-16 l. / ir V. T. / 17-18 l. /paaiškinimai.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. T. tyčia knyga trenkė mažamečiui sūnui D. T. per galvą, o po to ranka jam čiupo už sprando, parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 140str. 3d.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui / ką jis pripažįsta - Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis A. T. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę ir neprieštarauja kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu / 68-72 l. /. Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes / apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš mažametį sūnų, jam sukeldamas fizinį skausmą, bet nepadarydamas sužalojimų / į tai, kad jis 2002m. buvo nuteistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri vėliau dekriminalizuota, jo atžvilgiu 2015-06-03 teismo nutartimi / 62-63 l. / ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 138str. 2d. 3p. / t.y. dėl smurtinės nusikalstamos veikos, padarytos prieš šeimos narį - žmoną / buvo nutrauktas Lietuvos BK 38str. pagrindu. Tai rodo, kad A. T. dėl netinkamo elgesio išvadų nepadarė, dėl ko kyla pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis yra baustas administracine tvarka / nors už kitokio pobūdžio pažeidimus -64-65 /, nedirba / 66-67 l. /. Todėl pripažįstama tikslingu skirti jam prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmę – 60 parų areštą. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu / Lietuvos BK 64-1str. /.

A. T. nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį sūnų, nepraėjus pusantrų metų po smurtinio nusikaltimo prieš kitą šeimos narį / žmoną / padarymo, todėl jam tikslinga papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose / Lietuvos BK 72-2str. /, kurią teismas laiko suderinama su skiriama bausme / Lietuvos BK 67str. 1d. ir pagal įstatymo analogiją – 67str. 6d. /.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 58-59 l. / kaltinamajam A. T. paliktina galioti ir panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos BPK 420str. 1d. 1p., 42str.,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos BK 140str. 3d., ir nuteisti šešiasdešimties / 60 / parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1str. bausmę sumažinti 1/3 iki keturiasdešimties / 40 / parų arešto.

Paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius / 6 mėn. / nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis