Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-08 · Civilinė byla Nr. 2A-80-258/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
2A-80-258/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06604-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
UAB „Senamiesčio ūkis“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-80-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06604-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.8.; 3.1.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismas, Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 294,20 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir draudėjo UAB „Barankasas” buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kuria buvo apdraustas turtas esantis adresu Dominikonų g. 16, Vilnius. 2012-03-12 trūkus šildymo sistemos vamzdžiui buvo užlietos draudėjui UAB „Barankasas” priklausančios patalpos. Dėl padarytos žalos ieškovas draudėjui išmokėjo 2 294,20 Lt dydžio draudimo išmoką. Žalą privalo atlyginti atsakovas, kuris administruoja ir prižiūri pastatą esantis adresu Dominikonų g. 16, Vilnius.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepimu į ieškinį su jo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Barankasas“ buvo sudaryta pastato administravimo sutartis, pagal kurią UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdo šilumos punkto bei šiluminės energijos tiekimo sistemos profilaktinę priežiūrą ir smulkų remontą, likviduoja avarijas bendrojo naudojimo elektros, šiluminės energijos tiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinkluose. UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko savo pareigas lokalizuoti ir likviduoti name kilusią avariją. Šildymo sistemos vamzdis trūko dėl natūralaus susidėvėjimo. Visas namas ir jo inžinerinė įranga yra sena ir namo patalpų savininkams tai buvo žinoma, tačiau atsakovui nebuvo pavesta šildymo sistemos pakeisti nauja. Nurodė, kad dėl trečiųjų asmenų, nuomininkų ir patalpų savininkės J. D., trukdymo atlikti avarijos likvidavimo darbus (į patalpas neįleido atsakovo darbuotojų), avarija buvo likviduota tik po 7 dienų (nuo 2011-03-12 iki 2011-03-19). Pažymėjo, kad trūkęs vamzdis buvo paslėptas po grindimis. Nurodė, kad žalos dydžio ieškovas neįrodė tinkamais įrodymais. Neaišku, kaip paskaičiuota žala ir draudimo išmokos dydis, ar padaryta draudimo liudijime numatyta 400 Lt besąlyginė išskaita, ar išskaičiuotas nusidėvėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-07 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Senamiesčio būstas“ 2 294,20 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 294,20Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 459,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB “Lietuvos draudimas”.

Teismas nustatė, kad 2012-03-12 įvykusios avarijos priežastis - trūkęs šildymo sistemos vamzdis. Nurodė, kad šildymo sistemos vamzdis yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis CK 4.84 straipsniu turėjo atlikti atsakovas. Nurodė, kad pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Pažymėjo, kad nebūdamas šios srities specialistas patalpų savininkas, negalėjo spręsti, kad yra būtinas remontas, galimo vamzdžio trūkimo patalpų savininkas negalėjo numatyti. Teismas nurodė, kad avarijos metu atsakovas buvo namo esančio Dominikonų g. 16, Vilnius, administratorius, todėl jis atsako už žalą, atsiradusią dėl prakiurusio šilumos vamzdžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Teismas nepatikrino, ar draudikas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, ar įgijo teisę reikšti ieškinį subrogacijos tvarka, ar žala nustatyta tinkamai. Ieškovas draudimo išmoką UAB „Barankasas“ išmokėjo nepagrįstai, nesant draudiminio įvykio. Draudimo taisyklių 4.1.2 p. numatyta, kad jeigu nuostolių turtui atsirado dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių visiško praradimo ir pablogėjimo, toks įvykis laikomas nedraudiminiu. Žala atsirado dėl natūralaus inžinerinių sistemų susidėvėjimo. Ieškovas žalos dydžio nepatikrino patikimais įrodymais, nepateikė statybos ar remonto bendrovių sąmatų. Pateikta lokalinė sąmata nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, joje nenurodytos sudarytojo pareigos ir kvalifikacija. Teismas priteisė 2 294,2 Lt žalos sumą, nors lokalinė sąmata pateikta tik 2 163,48 Lt sumai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nukentėjęs asmuo nuomojosi džiovintuvą ir kokias išlaidas dėl to patyrė. Nukentėjęs asmuo gavo dvigubos naudos, t. y. gavo draudimo išmoką, į kurią įtrauktas PVM dydis, ir įgijo teisę susigrąžinti iš valstybės biudžeto šį PVM mokestį arba jį įskaityti į savo mokėtiną pardavimo PVM. Neatsižvelgta į draudimo liudijime numatytą 400 Lt besąlyginę išskaitę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų išskaičiuotas nusidėvėjimas.

2. Ieškinys pareikštas dėl atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai neapėmė pareigos atnaujinti susidėvėjusią šildymo sistemą, o apėmė tik pareigas atlikti smulkų remontą ir avarijų likvidavimą. Teismas nepaisė ieškovo ieškinyje suformuluoto pagrindo ir peržengdamas ieškinio pagrindo ribas, nustatė atsakovo deliktinę atsakomybę.

3. Dėl trečiųjų asmenų, nuomininkų ir patalpų savininkės J. D., trukdymo atlikti avarijos likvidavimo darbus (į patalpas neįleido atsakovo darbuotojų), avarija buvo likviduota tik po 7 dienų (nuo 2011-03-12 iki 2011-03-19). Jeigu atsakovas avariją būtų galėjęs likviduoti iš karto be jokių kliūčių, žala nebūtų atsiradusi arba ji būtų buvusi žymiai mažesnė.

4. Sprendimą dėl susidėvėjusios šilumos trasos keitimo ar atnaujinimo turėjo priimti name esančių butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Nei atsakovo ir savininkų pasirašytos pastato priežiūros sutartys, nei teisės aktai nesuteikia atsakovui įgaliojimų priimti tokio sprendimo.

5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas šiais klausimais ir argumentais: kad atsakovas nėra atsakingas už žalą, kadangi laiku likviduoti avariją sutrukdė patalpų nuomininkai, neįleidę atsakovo į patalpas, kuriose trūko vamzdis, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata nėra patikimas įrodymas nustatyti žalos dydį, kad atsakovui pagal sutartis nebuvo pavesta atnaujinti šildymo sistemos vamzdžių, kad draudimo sutartis įvykį dėl turto nusidėvėjimo apibrėžia kaip nedraudiminį.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 6.1015 str.1d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str.2d.). Subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų praradimų, o atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu, o atsakingam už žalą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiajam asmeniui- po subrogacijos įvykimo- draudikui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2013-03-12d. Domininkonų g. 16, Vilnius pastate dėl natūralaus nusidėvėjimo trūko šildymo sistemos vamzdis, kurio sekoje buvo užlietos patalpos priklausančios UAB „Barankasas“, kuris patalpas buvo apdraudęs pas ieškovą nuo gaisro, gamtinių jėgų, kitų rizikų. Remiantis draudimo sutartimi ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui UAB „Barakasas“ išmokėjo 2 294,20 Lt dydžio draudimo išmoką. Nustatyta, jog atsakovas, pastatą administruojanti įmonė nuo 2008-08-14d. su negyvenamųjų patalpų nuomininku UAB „Barankasas“ sudaręs pastato administravimo sutartį, įsipareigojo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbus, būtinus namo bendrojo naudojimo objektų įskaitant šiluminės energijos tiekimo sistemos priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti (Sutarties 2.1.9p.).

Ginčas kilo dėl to, ar atsakovas administruojantis bendrąsias patalpas esančias adresu Dominikonų g. 16, Vilnius, yra atsakingas už žalą dėl natūralaus nusidėvėjimo trūkusio šildymo sistemos vamzdžio.

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovas, kaip pastato, esančio adresu Dominikonų g. 16, Vilnius, administratorius, vadovaudamasis CK 4.84 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, administruoja namo, esančio Dominikonų g. 16, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektus ir vykdo jų techninę priežiūrą. Privalomuosius statinių reikalavimus ir jų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, kuris numato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7, 7.1, 7.3, 7.4 p.). Pagal šio reglamento nuostatas gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant visą eilę apžiūrų, stebėjimų, tyrimų, tarp jų nuolatinius stebėjimus, kurių metu administratoriaus paskirtas darbuotojas tik vizualiai tikrina gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinierinė įrangą, fiksuoja pastebėtus defektus, numato priemones jiems pašalinti (9.1, 11.1, 12 p.), kasmetines apžiūras, kurių metu specialistų grupė jau detaliai tikrina bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą, nustato statybinių tyrinėjimų poreikį, pastato defektus, remonto darbų poreikius (9.2, 11.2, 13 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų aktų duomenis, taip pat gyvenamojo namo, jo dalių ir inžinerinių sistemų gyvavimo trukmės normatyvus, jeigu jie yra nustatyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninėje dokumentacijoje ar kituose normatyviniuose dokumentuose, nustatomi privalomieji gyvenamojo namo, jo dalies atnaujinimo darbai (20 p.). Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše, kuris yra statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedas, nustatyta, jog daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir / ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini įgyvendinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomuosius reikalavimus, tarp jų – namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (25 punktas) ir kiti namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbai (27 punktas). Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad sprendimą dėl susidėvėjusios šilumos trasos keitimo ar atnaujinimo turėjo priimti name esančių butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, tačiau pažymi, kad name esančių butų ir kitų patalpų savininkų dauguma tam, kad priimti sprendimą, apie problemą turi būti informuota. Nors apeliantas nurodo, kad vamzdis trūko dėl natūralaus nusidėvėjimo ir jam nebuvo pavesta šildymo sistemos pakeisti nauja, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovas tinkamai atliko pastato priežiūros darbus bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos būklei nustatyti, ėmėsi veiksmų bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos atnaujinimo darbus pripažinti privalomaisiais darbais ar ėmėsi organizuoti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl problemos išsprendimo. Atsakovas būdamas namo administratoriumi privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovas neužtikrino tinkamos pastato šildymo sistemos priežiūros netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str., 6.266 str.), dėl ko buvo aplietas UAB „Barankasas“ turtas. Apeliacinės instancijos teismo nustatė, jog atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu atsakovą galima būtų pripažinti tinkamai atlikus pareigą užtikrinant namo šiluminės energijos tiekimo sistemos saugų naudojimą.

Apeliantas nurodo, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata nėra patikimas įrodymas nustatyti žalos dydį. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad byloje atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovo pateiktais dokumentais ir lokalinę sąmatą laiko tinkamu žalos dydžio įrodymų. Apeliantas kvestionuoja džiovintuvo nuoma. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo užlietos, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant pašalinti drėgmės padarinius užliejus patalpą, labiau tikėtina, kad džiovintuvo nuoma buvo reikalinga. Pažymėtina, kad bendra nuostolių suma sudaro 2 294,20 Lt (neįskaitant PVM), kuri buvo išmokėta draudėjui. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 400 Lt išskaitą (franšizę), kuri buvo ieškovo išmokėta nukentėjusiam asmeniui ir pateko į ieškovo ieškiniu keliamus reikalavimus. Su nurodytu argumentu teisėjų kolegija sutinka ir pažymi, kad išskaita privalėjo būti išskaičiuota iš išmokėtos draudimo išmokos, nes byloje esančiame Įmonių turto draudimo liudijime serija LD Nr. 92690250 nurodyta, kad atsitikus žalai besąlyginė išskaita yra 400 Lt, iš to seka, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 400 Lt, kadangi iš byloje esančių įrodymų matome, kad išskaita nebuvo padaryta (b. l. 12-16). Neįrodyta, kokiu teisėtu pagrindu ieškovas išmokėjo 400 Lt sumą. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė 400 Lt sumą, kuri neturėjo būti ieškovo išmokėta, todėl ieškinio dalis dėl 400 Lt priteisimo atmetama ir priteista 2 294,20 Lt suma mažinama 400 Lt, t. y. iki 1 894,20 Lt (548,6 Eur). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui 548,6 Eur dydžio žalą, kurią ieškovas patyrė išmokėdamas draudėjui pagal draudimo sutartį.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Kitiems atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal nurodytą straipsnį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 83 proc., atmesta 17 proc.), priteistina 110,38 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 56,62 Eur atstovavimo išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 49,24 Eur atstovavimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 105,86 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą iš dalies, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio būstas“, į. k. 121452134, 548,6 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (548,6 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 110,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, atsakovo UAB „Senamiesčio būstas“, į. k. 121452134, naudai 105,86 Eur atstovavimo išlaidų.“

Teisėja Rita Kisielienė