Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980 m. spalio 25 d., Klaipėdos m., įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, gynėjo advokato R. Skėrio skundą dėl 2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. P. paskirtas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 5 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. įtariamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006 m. kovo 12 d. darbo sutartyje Nr. 4 ir, užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turėdamas tikslą tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - pinigines lėšas, minėtu laikotarpiu iš įmonės kasos paėmė 230745,62 litus, jų panaudojimą nepagrindę buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį - 230745,62 Lt vertės turtą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis įtariamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: A. P., dirbdamas „(duomenys neskelbtini)" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio pagrindu būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. K-574:

- 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad "į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais";

- 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ",

- 12 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad "apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti",

- 16 straipsnio 1 dalį „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ",

laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)" teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais būtų įformintas 33611 Lt piniginių lėšų panaudojimas, t.y.

1) laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. spalio 10 d. kompiuteriu tvarkomoje kasos knygoje ir apskaitos registre „Žiniaraštis sąskaitai 2721 Kasa LT" neužregistravo:

Sąskaitos Nr. LT10704400007622371 (kortelės sąskaita), esančios AB SEB banke išraše pagrįstą 5450 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą,1 kasos išlaidų orderiu pagrįstą 8400 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, Du kartus užregistravo 4100 Lt grynųjų pinigų gavimą iš ūkio subjektų.

Be to, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. netvarkė kasos knygos ir neužregistravo kasos dokumentų duomenų, t.y. kompiuteriu tvarkomoje kasos knygoje 2008 m. birželio 30 dienai sumažino dokumentinį pinigų likutį - 11661 Lt ir 2008 lapkričio 30 dienai sumažino dokumentinį kasos likutį iš viso - 8611 Lt.

laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. 24 atvejais neužregistravo 58 532,80 Lt pirkėjų (debitorių) įsiskolinimo sumažėjimo, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. apskaitos registre „Žiniaraštis sąskaitai 443 skolos tiekėjams" 17 atvejų neužregistravo 22 303,40 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)" įsiskolinimo sumažėjimo ūkio subjektams (kreditoriams).

Dėl šių pažeidimų, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus A. P. tvarkomą buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

2011 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Rasa Augustė priėmė nutartį, kuria paskyrė A. P. kardomąją priemonę – suėmimą, be termino. 2012 m. sausio 5 d. įtariamasis A. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria įtariamajam A. P. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą 1 mėnesiui.

Gynėjo manymu, suėmimas neteisingai grindžiamas tuo, kad A. P. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir tuo, kad nei jis, nei jo advokatas (advokato padėjėjas) nesusisiekė su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar prokuratūra ir nepateikė paaiškinimų ar dokumentų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės į kurias reikia atsižvelgti paskiriant suėmimą, nustatant jo terminą ar jį pratęsiant. Nusikaltimo sunkumas ir bausmės griežtumas priskiriamas prie kitų aplinkybių. Tačiau atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes. A. P. nėra teistas, turi šeimą (žmoną ir vaikus) ir nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, tai yra, jį su šeima sieja tamprūs ryšiai. Nors jo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje (Olandijoje), tačiau jis į užsienį išvyko kaip Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam Europos Sąjunga suteikia teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą visose sąjungos valstybėse. A. P. nesislapstė, jam jokia kardomoji priemonės nebuvo paskirta, jokių suvaržymų dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo jis neturėjo. Lietuvos Respublikoje jis deklaravo, kad išvyksta į užsienį gyventi, Olandijoje jis taip pat yra oficialiai deklaravęs gyvenamąją vietą ir registruotas Lietuvos Ambasadoje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokuratūrai buvo žinoma jo buvimo vieta, ką parodo ir teisinės pagalbos prašymas Olandijos teisėsaugos institucijoms.

Reikėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad vien tik remiantis nusikaltimo sunkumu ir bausmės griežtumu teismas paskirdamas suėmimą turėtų labai detaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Nors tiek pirmos instancijos teismai, tiek apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais įrodymų detaliai netiria, tačiau manau jei svarstomas klausimas dėl suėmimo termino nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo vien tik aukščiau minėtais motyvais, tai yra tik dėl bausmės griežtumo, įrodymų įvertinimo klausimas ypač aktualus. Svarbu įvertinti ar tas nusikaltimas tikrai galėjo būti padarytas tokiomis aplinkybėmis, ar yra tai pagrindžiančių duomenų. Vien tik specialisto išvadoje įvertintas lėšų trūkumas dar neduoda pagrindo teigti, kad lėšos buvo pasisavintos, ar yra liudininkų parodymų, kad A. P. šias lėšas pasisavino, ar kita bylos medžiaga tai įrodo. Pagrindas tokios abejonėms yra prieštaringi A. P. pareikšti įtarimai: iš vienos pusės jis įtariamas tyčiniu lėšų pasisavinimu, o iš kitos pusės kitas įtarimas jam pareikštas dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo, kuriame nurodyta, kad buhalterinėje apskaitoje jis neužregistravo tam tikrų ūkinių operacijų. Vien tik įtarimo formuluotė jau kelia pagrįstų abejonių dėl jo kaltės ir parodo, kad lėšos galėjo būti nepasisavintos, o jų judėjimas dėl tam tikro aplaidumo tiesiog neatvaizduotos buhalterinėje apskaitoje. Tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip netyčinis, o būtent neatsargus nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybės iki dviejų metų laisvės atėmimas. (BK 223 straipsnis).

Teismas nutartyje dar pažymi, kad A. P. advokatas (advokato padėjėjas) L. M. nesusisiekė su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir prokuratūra. Teismo nuomone tai rodo, kad A. P. vengia būti apklaustas ir slapstosi. Tokia teismo išvada yra labai kategoriška ir visiškai neteisinga. Ji grindžiama tik tam tikra prielaida, kurios bylos medžiaga nepagrindžia. LR Konstitucija garantuoja asmens teisę turėti advokatą ( 31 straipsnis). Pažymėtina tai, kad A. P. gyvendamas užsienyje galėjo susižinoti su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis arba pats tiesiogiai arba per pasirinktą advokatą. Juo jis pasirinko advokato padėjėją L. M., kuriam įstatymas suteikia galimybe atstovauti ikiteisminiame tyrime asmeniui, netgi sunkių nusikaltimų bylose. A. P. pasirinko tokį būdą, kad susižinoti su teisėsaugos institucijomis turėjo jo advokatas. Nebūdamas teisininkas, A. P. pasitikėjo savo pasirinktu gynėju- advokatu, kuris turėjo susižinoti su teisėsaugos institucijomis ir prokuratūra ir turėjo duoti tam tikrus paaiškinimus ar pateikti dokumentus A. P. vardu. Tai, kad advokatas to nepadarė, nėra aplinkybė rodanti, kad A. P. slapstosi ir vengia būti apklaustas. A. P. pačiam nežinomos aplinkybės dėl ko L. M. neįvykdė jo valios ir įpareigojimo susižinoti su teisėsaugos institucijomis. Ar L. M. tai padarė dėka aplaidumo ar dėl kitų priežasčių, kurios A. P. nežinomos.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad A. P. į apklausą Lietuvos Respublikoje nebuvo kviečiamas, šaukimas atvykti į apklausą Lietuvoje jam neįteiktas. Jis mano, kad teisiniame pagalbos prašyme atsakė į visus klausimus, kuriuos galėjo atsakyti, o atsakymą į likusius klausimus turėjo pateikti advokatas L. M. pateikdamas tyrimui reikšmingus, jo turimus dokumentus.

Tam tikrų abejonių šioje byloje sukelia ir tai, kad nustatant suėmimo terminą, pirmos instancijos teismas vietoje prašytų prokuroro 3 mėn. paskyrė 1 mėn. terminą. Mano, jei tikrai yra suėmimo pagrindai, tai teismas turi be jokių vidinių abejonių paskirti prašomą suėmimo terminą 3 mėn. Šiuo atveju teismas užima tarpinę poziciją, kuri būtent ir parodo tam tikras pirmos instancijos teismo abejones dėl bylos medžiagos, įrodymų pakankamumo ir suėmimo pagrindų buvimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis A. P. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, nurodytas pranešime apie įtarimą. Tokie duomenys yra: FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto 2010 m. birželio 8 d. išvada dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos, liudytojų parodymai ir kita rašytinė ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.

Nors ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtame nutarime nėra nurodytas konkretus suėmimo pagrindas, nurodoma tik, kad vadovaujasi BK 122 straipsniu, tačiau iš motyvuojamosios nutarties dalies matyti, kad įtariamasis A. P. yra suimtas, pritaikius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytą pagrindą, t. y. manant, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Su tokiomis ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis sutikti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis teismas teisėjų senato 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalies vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu numatytu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis A. P. yra vedęs, turi vaikų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nors ir ne Lietuvoje, tačiau jis deklaravo, kad išvyksta gyventi į užsienį, Nyderlanduose oficialiai yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir registruotas Lietuvos Ambasadoje, veiksmai, kuriais galėjo pasireikšti jam inkriminuojama nusikalstama veika, nebuvo smurtiniai.

Vien inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas negali būti visa lemiančia aplinkybe, skiriant suėmimą. Nors viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. P., priskiriama prie sunkių, tačiau skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas neatsižvelgė į kitas aplinkybes.

Skirdama suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėja nurodo, kad įtariamasis A. P. slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iš SODROS duomenų bazės oficialiai buvo žinoma, kad A. P. gyvenamoji vieta yra Nyderlandai, tačiau jo tikslaus adreso užklausė tik 2010 m. rugsėjo 28 d. ( 2 t., SODROS pažyma, užklausimas). Kaip matosi iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto, 2010 m. lapkričio 12 d. bylos tyrėjai buvo praneštas tikslus A. P. adresas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad buvo bandyta su A. P. susisiekti. Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS pareigūnai 2010 m. gruodžio 9 d. nusiuntė teisinės pagalbos prašymą Nyderlandų teisėsaugos pareigūnams, kad A. P. būtų apklaustas ir jam būtų įteiktas pranešimas apie įtarimą. A. P. atvyko į apklausą, apklausiamas paaiškino, kad negali atsakyti į teisinės pagalbos prašyme nurodytus klausimus, nes didžioji dalis dokumentų yra pas advokatą L. M., su kuriuo jis pasitars ir per advokatą susieks su Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Kadangi nei A. P., nei L. M. su Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS ar prokuratūros pareigūnais nesusisiekė, apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. P. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Apygardos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad parodymų davimas yra įtariamojo teisė, numatyta BPK 21 straipsnio 4 dalyje, bet ne jo pareiga. Atsakymą iš Nyderlandų teisėsaugos pareigūnų į teisinės pagalbos prašymą Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS gavo 2011 m. kovo 21 d. Nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų kvietę A. P. į apklausą, ar bent jau apie tai informavę A. P. nurodytą gynėją L. M.. Nustatant suėmimo terminą, kaip matosi ir teismo posėdžio protokolo, gynėjas L. M. pripažino, kad A. P. su juo susisiekė, paaiškino kai kurias aplinkybes, tačiau gynėjas su prokuratūra nesusiekė, motyvuodamas, kad nei jis nei A. P. apklausai kviečiami nebuvo. Tai, kad A. P. advokatas L. M. nesusiekė su prokuratūros pareigūnais, negali būt vienareikšmiškai vertinama, kaip A. P. slėpimasis nuo ikiteisminio tyrimo. A. P. į Nyderlandus išvyko, kai jam jokie įtarimai nebuvo pareikšti, išvykdamas iš Lietuvos deklaravo, kur išvyksta, atvykęs į Nyderlandus, oficialiai deklaravo savo gyvenamąją vietą, dirba, kaip matosi iš sąskaitos kopijos, reguliariai moka paskolą Lietuvos bankui. Advokato skunde pagrįstai nurodyta, kad A. P. niekur nesislapstė, jokių apribojimų dėl gyvenamosios vietos jam nebuvo paskirta, jis, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, turi teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą. Apygardos teismo nuomone, A. P. nėra pagrindo skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog bylos duomenys neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, o skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl nurodyto suėmimo pagrindo buvimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismo nuomone, BK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas gali būti pasiektas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, griežčiausios iš kurių taikymas šiuo atveju pažeidžia BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, taikant procesines prievartos priemones. Toliau laikyti įtariamąjį A. P. suimtą nėra pakankamo pagrindo, nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą naikinama, įtariamasis iš suėmimo paleidžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo A. P. gynėjo advokato Roberto Skėrio skundą patenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti.

Įtariamąjį A. P. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis neskundžiama.