- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- TS-18-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00113-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo E. B. gynėja advokatė Singrida Samoškienė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistojo gynėja nurodė, jog sprendimas netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra pakankamai motyvuotas, padarytos išvados, neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko komisijos nutarimas naikintinas. Komisija netinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo daromą pažangą siekiant tapti neizoliuotu visuomenės nariu, be to, nepagrįstai sureikšminti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, padaryto nusikaltimo sunkumas, priteistos žalos neatlyginimas, menka darbinė patirtis ir t. t. Nuteistojo elgesio rizika mažėjanti, nuteistasis dirba, po galimo lygtinio paleidimo gautų nuolatinį darbą, kas patvirtina teigiamą darbinę motyvaciją. Duomenų, jog nuteistasis aktyviai siektų išvengti turimų finansinių įsipareigojimų dengimo, komisija nenurodo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis paleistas lygtinai nesistengs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus. Nuteistojo elgesys motyvuotas, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos užsiėmimuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, kas rodo, kad nuteistasis permąstė savo netinkama elgesį, pripažino, jog veikė priešingai įstatymų imperatyvams ir nuosekliai koreguoja savo elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas, tą patvirtina paskatinimų gavimas ir nuobaudų neturėjimas. Skundo teikimo metu, nuteistasis turi keturis paskatinimus, rėžimo pažeidimų nepadarė, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek bausmės atlikimo metu kaltę pripažino, dėl nusikaltimo gailisi, savo veiksmų neteisina. Komisijos nutarime nėra nurodyti duomenys, kurie leistų daryti išvadą apie nuteistojo propaguojamą antisocialinį gyvenimo būdą ar, kad nuteistasis išsakytų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Už gerą elgesį ir probacijos sąlygų laikymąsi probacijos vykdymo metu nuteistajam anksčiau termino probacija buvo nutraukta. Šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo deklaruojamą poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes bei poreikį keisti savo elgesį pozityvia linkme. Objektyviais duomenimis (faktais) nėra pagrįsti skundžiamame komisijos nutarime nurodyti kriminogeniniai veiksniai – probacijos /bausmės vykdymo atidėjimas/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, asocialios grupės įtaka, pagrindinė veikla – narkotikų vartojimas ir įsigijimas, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, lėšų valdymo sunkumai, menkos galimybės skolų ieškinių/piniginių baudų, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nuteistasis sutinka, kad taikius jam lygtinį paleidimą būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau komisija tokios galimybės nesvarstė ir tokio savo sprendimo skundžiamojoje nutartyje nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, rizika išlieka vidutinė. Konstatavo, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, maža darbinė patirtis, skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamą elgesį, aplinkybė, jog buvo įtakojamas asocialios grupės, narkotikų vartojimas ir įsigijimas, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Komisija pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės nusikaltimai buvo pasirinkto jo gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimas socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymėjo, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Komisija pažymėjo, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės normų, nesilaikyti visuotinai priimtinų taisyklių, teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.
Anksčiau teistas: 1) 2010 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ( 8 epizodai) laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams; 2) Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 7 metams ir 6 mėnesiams. Nuosprendžiai subendrinti nutartimi ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams. 3) 2014 m. birželio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės subendrintos su prieš tai priimto nuosprendžio neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė bausmė 3 metai 10 mėnesių ir 24 dienos laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 3 metų 4 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 11 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. sausio 6 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimu netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2022 m. sausio 6 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, taip pat nuteistojo gynėjos pateiktais duomenimis, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam E. B. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, t. y. už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje, nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, tačiau ankstesnis teistumas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, E. B. kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų) yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nepažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų. Už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą du kartus skatintas. Atvykęs į pataisos įstaigą parašė sutinkantis dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuteistasis siekia vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja tikslinėse prevencinėse priemonėse, skirtose alkoholio/narkotikų vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų keitimą. Nuteistasis elgiesi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo – laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą.
Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomi ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – maža darbo patirtis, skolų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, aplinkybė, jog nuteistasis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, jog remiantis 2021 m. gruodžio 9 d. pažyma apie vykdomuosius dokumentus E. B. privalo išmokėti 2 664,27 Eur, išmokėta – 49,74 Eur. Minėti įsipareigojimai yra kilę iš ankstesnių teistumų, tačiau iki pat šios dienos, per visą laikotarpį nuo ankstesnio teistumo (daugiau nei 6 metai) nuteistasis įsipareigojimų dengti nesistengė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad probleminės sritys susijusios su lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka išlieka aktuali bei reikalauja nuteistojo tikslingų veiksmų.
Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. B. nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog asmuo įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs giliau analizuoti probleminių sričių, teigia, kad kaltos susiklosčiusios aplinkybės, kriminalinio pasaulio draugai, susidūręs su kliūtimis jis pasidavė kitų neigiamai įtakai ir nesugebėjo atsisakyti bei ieškoti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe, susitelkė į trumpalaikius tikslus. Nuteistajam neformalios nuteistųjų bendrijos tradicijos nėra svarbios, tačiau sako, jog „paniatkės vis tiek yra, kaip ir visur pasaulyje“. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad asmuo anksčiau buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų (2012 m. atlikdamas bausmę „prasisuko“ ir gavo dar 6 mėn. už sukčiavimą), kas taip pat, rodo, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, kad nors pastebima neigiama pakartotinio nusikalstamo elgesio dinamika, t. y. rizika yra mažėjanti, tačiau vis dar išlieka vidutinė. Taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis ne tik gali eliminuoti, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. B. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 1 metai 11 mėnesių 23 dienos, (bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 29 d.) ir įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo E. B. gynėjos Singridos Samoškienės skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. B. gynėjos Singridos Samoškienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.