Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
1A-277-530/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
L. K.
Advokatai
Rasa Kalkausk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-530/2020Proceso Nr. 1-06-0-00248-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S) 1.2.23.1.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei (vaizdo konferencijos būdu),nuteistajam L. K.,nuteistojo L. K. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,teismo informatikui Šarūnui Dargužiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. K. paskirtą 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė rudos spalvos augalinę medžiagą - tabaką su nedideliu kiekiu, ne daugiau kaip 0,005 g. psichotropinės medžiagos -sintetinio kanabinoido MDMB-FUBICA, iki kol 2019 spalio 21 d. apie 20.50 val., prie Kontrolės paleidimo punkto Nr. 3 įstaigos pareigūnai atliko L. K. dalinę kratą, kurios metu kairės pusės kelnių kišenėje minėtas medžiagas rado ir paėmė.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu L. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę, skiriant 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą, ją išdėstant šešių mėnesių laikotarpiui arba paskirti viešuosius darbus.

2.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pilnai neįsigilino į jo bausmės vietoje turimą charakterizuojančią medžiagą ir ją skundžiamame nuosprendyje pateikė/interpretavo savaip. Apeliantas teigia, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko pilnai, bausmės atlikimo vietoje turėjo 5 paskatinimus už gerą darbą, nes atlikdamas bausmę nesilaikė subkultūros, o dirbo (duomenys neskelbtini) staliumi ir metalo dažytoju. Tokiais atvejais arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimas be tinkamų teisinių argumentų ir netinkamų motyvų, neva L. K. bausmės atlikimo vietoje buvo charakterizuojamas neigiamai, teismų praktikoje pripažįstamas baudžiamojo įstatymo pažeidimu.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad L. K. prašymas skirti jam baudą už padarytą baudžiamąjį nusižengimą teismo skundžiamame nuosprendyje nebuvo aptartas ir aprašytas. L. K. apeliaciniame skunde pažymi, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose (pridedama 2020 m. sausio 28 d. darbo sutarties ir darbo pažymėjimo kopijos).

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. K. ir jo gynėja pritarė jo apeliaciniame skunde nurodytiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas L. K. skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašant ją sušvelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

6. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl L. K. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino L. K. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis ne kartą teistas, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas L. K. skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 2 d. numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatydamas tik šiek tiek didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės, galimos skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkis. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisinio pagrindo nėra.

8. Nors L. K. priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo atlikęs visą paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau praeityje už įvairių nusikalstamų veikų padarymą jau buvo teistas ne kartą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis du kartus buvo teistas už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą, o tai jį apibūdina kaip linkusį nusižengti ir iš to nedarantį išvadų, asmenį. Teismai siekdami koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu taikė tiek švelnesnio pobūdžio bausmes (viešuosius darbus, pinigines baudas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kuris, bylos duomenimis, dėl paskirtų įpareigojimų ir pareigų nevykdymo buvo panaikintas, pasiunčiant nuteistąjį į pataisos namus atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymą, darytina išvada, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto, be kita ko, pakartotinai nusikalsdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pataisos namuose metu. Šių aplinkybių visuma L. K. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai jis iš esmės nedėjo nei būdamas laisvėje, nei atlikdamas jam paskirtą laisvės bausmę pataisos namuose. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad pataisos namuose, kurių pagrindinis tikslas koreguoti nuteisto asmens elgesį taip, kad išėjęs į laisvę jis daugiau nebenusikalstų ir savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, L. K. elgesys, nepasižymėjo pavyzdingumu. Priešingai, bylos duomenimis, pataisos namuose bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytos tvarkos, už netinkamą savo elgesį drausmine tvarka buvo baustas 12 (dvylika) kartų, skatintas 4 (keturis) kartus, iš kurių paskutinį kartą 2017 metais, 3 (tris) kartus svarstytas drausmės komisijos (1 t., b. l. 84-85). Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus kaltę pripažįsta, tačiau siekia save pateisinti kaltindamas netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Geba įvardinti priežastis galimai paskatinusias nusikalsti, tačiau atlikdamas bausmę pataisos namuose pakartotinai nusižengė, padarydamas tą pačią nusikalstamą veiką už kurią 2018 m. lapkričio 13 d. buvo nuteistas arešto bausme. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines L. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų L. K. nededa. Apelianto teiginiai, kad apylinkės teismas neįsigilino į jo bausmės vietoje turimą charakterizuojančią medžiagą ir ją skundžiamame nuosprendyje interpretavo savaip yra nepagrįsti. L. K. buvo gavęs paskatinimus dar iki šio nusižengimo padarymo, o po paskatinimų, jis nekartą buvo baustas drausmine tvarka, todėl apylinkės teismas parinkdamas pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį- areštą teisės taikymo klaidos nepadarė.

9. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, tuo tarpu L. K. nuosprendžiu paskirta nežymiai didesnė nei arešto bausmės vidurkis- 27 paros. Be to įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka buvo taikytas BK 64¹straipsnis ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė – 18 parų areštas už baudžiamojo nusižengimo padarymą nėra aiškiai per griežta bausmė, kurią apeliacinės instancijos teismas galėtų dar labiau švelninti. Ta aplinkybė, kad L. K. po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose taip pat nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį turėjo nurodyti motyvus kodėl neskiria kitų bausmių rūšių, teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti, nes apylinkės teismas parinkdamas arešto bausmę nurodė, kas lėmė tokios bausmės parinkimą, tai yra ankstesni teistumai, išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad piniginė bauda būtų dar labiau padidinusi apeliantui įsipareigojimų naštą, nes bylos duomenimis pagal vykdomuosius raštus apeliantas privalo išmokėti 11558,49 eurų, iš kurių tik apie 550 eurų yra apmokėjęs atlikdamas bausmę.

10. Kaip jau minėta, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti L. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad L. K. anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės - viešieji darbai, piniginė bauda bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nesulaikė nuo vėlesnių teisės pažeidimų darymo, tai rodo jog bausmės tikslai nebuvo pasiekti.Paminėtos aplinkybės, aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nėra teisinio pagrindo L. K. paskirtą arešto bausmę naikinti, paskiriant švelnesnę įstatyme numatytą bausmę.

11. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį L. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė