Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis AB L. p. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su D. S.: BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su D. S.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su D. S.. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su D. S.. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi subendrinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su D. S.;

4) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi subendrintos bausmės dalis, skirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

5) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, ir jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainės kambaryje, įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia, R. M. suėmęs rankomis už galvos ir ją palenkęs, keliu spyrė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau 5 kartus į pilvo ir krūtinės sritį, po to, nugriuvusiam ant grindų, koja spyrė ne mažiau 1 kartą į pilvo ir krūtinės sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl VIII - IX - X šonkaulių lūžių dešinėje krūtinės ląstos pusėje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

2. Kaltinamasis D. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos neprisimena, bet buvo naktis. Mamos draugas gėrė su mama ir jo dukra ir dukros draugu. Jis negėrė, su mama apsipyko. Spontaniškai su R. susirito, jis nenorėjo muštis ir jis netyčia pataikė, bet jis galvojo, kad R. jam sutrenkė. Jis trenkė iš kojos kelio. Galėjo būti kaip kaltinime nurodyta. Kai nukrito, jis bandė patraukti ir galėjo spirdamas pataikyti į šonkaulius. Šonkauliai galėjo lūžti, kai spyrė iš kojos kelio. Kai nugriuvo, netyčia gal pataikė. Mama su jo dukra jam trenkė į veidą ir viskas vyko spontaniškai, jis supyko, bet nenorėjo specialiai žaloti žmogų. Po to, gailėjosi, kad taip padarė. Jį gal buvo užvaldęs pyktis, emocijos. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Jo mama su savo draugo dukra bandė juos išskirti, bet jis pasitraukė pats, suprato, kad sužalojo nukentėjusįjį. Jo atsiprašė, jis jam atleido.

3. Nukentėjusysis R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido. Buvo taip, kaip kaltinamasis papasakojo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Be kaltinamojo D. J. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje esančiais teismo ištirtais įrodymais:

4.1. nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 23 val., į svečius iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo dukra I. N.. Dukra atvažiavo, norėdama su juo pasimatyti ir tuo pačiu atsisveikinti, nes išvyksta dirbti į (duomenys neskelbtini). Ta proga, kad dukra atvažiavo į svečius, nusprendė išgerti alkoholio. Trise, t. y. jis, sugyventinė D. ir dukra I., vartojo alkoholį. Namuose, kartu su jais prie stalo sėdėjo ir D., bet jis alkoholio nevartojo, tik sėdėdamas klausėsi muzikos. Vienu metu, būdamas virtuvėje, išgirdo, kad D. su D. dėl kažko apsižodžiavo ir D. pradėjo žodžiais įžeidinėti D.. Tai išgirdęs, jis, iš virtuvės atėjęs į svetainę, D. pasakė, kad netriukšmautų ne savo namuose. Kai taip pasakė, D. pašoko nuo fotelio, ant kurio sėdėjo ir priėjęs prie jo, abiem rankomis suėmęs galvą ir ją palenkęs į apačią, kojos keliu pradėjo jam smūgiuoti į kairės pusės šonkaulių sritį. Kiek kartų taip įspyrė, tiksliai pasakyti negali, nes jau po pirmojo spyrio jis, pajutęs labai stiprų skausmą, susirietė. Pats galvoja, kad D. jam galėjo įspirti ne mažiau 5 kartus. Kai D. jį taip spardė, jis iš jaučiamo skausmo nugriuvo ant grindų ir griūdamas susitrenkė ir nusibrozdino dešinės rankos dilbį. Kai nugriuvo ant grindų, kaip jam atrodo, iš skausmo prarado sąmonę, nes po to prisimena jau tik, kad buvo greitojoje. Ar D. jam dar ką nors darė, kai nugriuvo ant grindų, nežino, nieko neprisimena. Jaustą skausmą dėl spyrių į šonkaulius įvertintų 8 balais, nes skausmas buvo tikrai didelis, iš skausmo net suriko. Kai griūdamas susitrenkė ir nusibrozdino dešinės rankos dilbį, taip pat skaudėjo, bet dėl to šio sužalojimo jausto skausmo atskirai įvertinti negali, nes tuo metu labiausia jautė skausmą šonkaulių srityje. GMP medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur , apžiūrėję, nustatė šonkaulių lūžius. Po apžiūros, iš ligoninės buvo išleistas. Jam buvo įteikta užduotis nuvykti apžiūrai pas medicinos ekspertus, bet pas juos nevyko ir prašė tyrimą atlikti iš medicininių dokumentų, dėl jaučiamo stipraus skausmo nenorėjo kažkur važinėti. Kai D. jį užsipuolė, viską matė dukra I. ir sugyventinė D., nes jos buvo tuo metu svetainės kambaryje, kur viskas ir įvyko. Daugiau namuose jokių kitų žmonių nebuvo. Nors D. J. jį sumušdamas padarė tiek fizinę, tiek moralinę žalą, bet pinigine išraiška šios žalos nevertina ir civilinio ieškinio nereiškia. D. atsiprašė, dėl to, kad sumušė ir sulaužė šonkaulius, todėl ant D. nebepyksta, dovanoja ir jokių pretenzijų nebeturi (b. l. 39-42, 45-47);

4.2. liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 23 val., atvažiavo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, pas savo tėvą R. M.. Pas tėvą atvažiavo, kad su juo atsisveikintų, nes išvyksta dirbti į (duomenys neskelbtini) 6 mėnesiams. Atvažiuodama pas tėvą, nusipirko 1 butelį brendžio ir jį tėvo namuose gėrė su tėvu ir jo sugyventine D. Ž.. Kai trise vartojo alkoholį, namuose dar buvo D. sūnus D.. Jis kartu alkoholio negėrė, bet visą laiką sėdėjo kartu prie stalo svetainės kambaryje. Nežino kiek buvo valandų, kai su tėvu atėjo į virtuvę parūkyti ir išgirdo, kad svetainėje, kur vartojo alkoholį, tarp D. ir D. kilo žodinis konfliktas. D. pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais D., priekaištauti, kad D. jo neaugino. Kai tėvas išgirdo, kad D. įžeidinėja D., jis norėjo D. užstoti. Ateidamas iš virtuvės į svetainės kambarį ir kreipdamasis į D., tėvas jam sakė, kad jis neįžeidinėtų D. ir ramintųsi, nes yra ne savo namuose. Po tėvo žodžių D. jam atsakė, kad neaiškintų ir pradėjo tėvą keikti visokiais keiksmažodžiais. Po to, labai greitai išgirdo grumtynių garsą ir iškart puolė žiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad D. muša tėvą. Viskas vyko labai greitai, pati buvo išgėrusi, dėl to nespėjo susigaudyti ir visko nuosekliai kaip kas buvo papasakoti tikrai negali, bet matė, kad D. kojos keliu spyrė tėvui į pilvą, vieną kartą tikrai, o tėvas lyg mosikavo rankomis, bandė nuo jo gintis, o po to, tėvas nugriuvo ant grindų. Kai tėvas nugriuvo ant grindų, matė, kad 1 kartą D. dar įspyrė nugriuvusiam tėvui į pilvo ir krūtinės sritį, bet kur pataikė, tikrai nepasakys. Ar spyrė daugiau kartų, nepasakys. Matydama kas vyksta, ji, suėmusi D. už drabužių, tempė jį nuo tėvo. D. taip pat traukė D. ir D. nuo tėvo atsitraukė. Kai tėvas gulėjo ant grindų, pradėjo labai aimanuoti, prašė kviesti greitąją ir D. iškvietė greitąją. Kai atvyko greitoji, ji kartu su tėvu, kad jį palydėtų, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje tėvui nustatė šonkaulio lūžius. Dar būnant ligoninėje, atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo klausinėti kas atsitiko ir ji su tėvu pasakė, kad tėvą sumušė D.. Pareigūnai D. sulaikė. Dar kartą pasikartos, kad dėl buvusio girtumo negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių ir kur tėvui sudavė D.. Gerai prisimena tik matytus 2 smūgius, t. y., 1 suduotą kojos keliu į pilvą ir 1 smūgį, kai D. spyrė tėvui jau nugriuvusiam ant grindų į pilvo ir krūtinės sritį (b. l. 72-75);

4.3. 2021 m. rugsėjo 15 d. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad D. J. įvykio metu buvo blaivus, jam nustatyta 0.00 promilių blaivumas (b. l. 31);

4.4. 2021 m. rugsėjo 15 d. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad R. M. buvo nustatytas 1,26 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 29);

4.5. 2021 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad R. M. nustatyti sužalojimai: VIII- IX-X šonkaulių lūžiai dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021 m. rugsėjo 15 d. abdominalinės chirurgijos gydytojo diagnozuoti kairiųjų VI ir VII šonkaulių lūžiai kaip sužalojimai nevertinami, nes diagnozė nepatvirtinta objektyvaus radiologinio tyrimo duomenimis. R. M. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021 m. rugsėjo 15 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. R. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi. Sužalojimų padarymas gali būti paaiškinamas ir 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu(-ais) metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir/ar paviršių. R. M. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 69);

4.6. 2021 m. rugsėjo 15 d. policijos registruojamų įvykio registro duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d., 02.20 val.. gautas I. N. pranešimas, kad ką tik namuose susimušė sūnus su patėviu, kuriam 62 metai, sumuštas į pilvą. Vėliau gautas pranešimo papildymas iš VšĮ Radviliškio ligoninės, kad GMP pristatė R. M., kuriam diagnozė - dauginiai šonkaulių lūžiai, girtumas, susimušė, gydomas ambulatoriškai (b. l. 23-26);

4.7. 2021 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje medinis gyvenamasis namas. Patekus į gyvenamojo namo vidų, patenkama į koridorių, kurio gale matoma virtuvė. Koridoriaus kairėje matomas praėjimas į kambarį. Kambarys apstatytas baldais. Apžiūrint įvykio vietą, reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptinkama. Įvykio vietos apžiūros metu, niekas nepaimta (b. l. 13-15).

2. BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

3. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

4. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertina savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

5. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo D. J. prisipažinimas, nukentėjusiojo R. M., liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, specialisto išvada, neginčijamai patvirtina, jog D. J. padarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo nusikalstamą veiką, t. y., 2021 m. rugsėjo 15 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainės kambaryje, įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia, R. M. suėmęs rankomis už galvos ir ją palenkęs, keliu spyrė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau 5 kartus į pilvo ir krūtinės sritį, po to, nugriuvusiam ant grindų, koja spyrė ne mažiau 1 kartą į pilvo ir krūtinės sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl VIII - IX - X šonkaulių lūžių dešinėje krūtinės ląstos pusėje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

7. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

8. Kaltinamasis D. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta. Kaltinamasis teistas šešis kartus (b. l. 114-147), teistumas neišnykęs, tik 2021 m. liepos 5 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 148-158), yra dirbantis (b. l. 160).

9. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad nors D. J. ir yra jauno amžiaus, tačiau teistas šešis kartus (teistas ir už smurtinio nusikaltimo padarymą), už ankstesnius padarytus nusikaltimus skirtos kitų rūšių bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, praėjus labai trumpam laikui po bausmės atlikimo (tik 2021 m. liepos 5 d., paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę), vėl padarė nusikalstamą veiką. Teismo manymu, kaltinamajam neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

10. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

11. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. 02.48 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 13.25 val., t. y. 2 paros (b. l. 81, 108).

12. Kaltinamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109), dokumentų paėmimas (b. l. 111) – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1, 6, 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. J. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. J. faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. 02.48 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 13.25 val., t. y. 2 (dvi) paras ir laikyti, kad yra atliktos dvi laisvės atėmimo dienos.

D. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.