Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-582-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
1A-552-582-2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00075-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Gytis Večerskas, Regina Majauskienė
Nuteistasis
A. K., D. G.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Marytė Vietaitė, Vaclovas Kaminskis, Artūras Kuzma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-582/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00075-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.;

2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6. Pranešėjas D. Korsakovas

Teisėjas J. Malinauskas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistajam D. G., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam R. M., jo atstovui advokatui Artūrui Kuzmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Nuteistasis įpareigotas per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. M. padarytą turtinę žalą, tai yra 6 500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) litų, sumokant ją kas mėnesį lygiomis dalimis. Taip pat nuteistasis įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis;

D. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nuteistasis įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis.

R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo A. K. priteista 6 500 (šeši tūkstančiai penki šimtai) litų R. M. turtinės žalos atlyginimui.

Iš nuteistųjų A. K. ir D. G. priteista solidariai 6 000 (šeši tūkstančiai) litų R. M. neturtinei žalai atlyginti bei 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) litų R. M. turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir D. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteisti už tai kad 2011 m. birželio25 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), prie kaltinamojo R. M. namų esančio vandens tvenkinio, kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamųjų A. K. ir R. M., kaltinamieji A. K. ir D. G., būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą kaltinamojo R. M. atžvilgiu, o būtent A. K. sudavė R. M. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, vėliau kaltinamajam D. G. rankomis laikant R. M. ir taip atimant galimybę jam gintis, A. K. vėl sudavė jam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas padarant R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų pakaušio dešinėje, už dešinės ausies, dešinio antakio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, krūtinkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, kairio peties sąnario srityje, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinės mentės srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, dantų sumušimo apatiniame žandikaulyje.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikinti dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį, nes neįrodytas jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, iš jo priteistą civilinį ieškinį atmesti. Nuteistasis teigia, kad teismas buvo šališkas ir rėmėsi tik R. M. parodymais, be pagrindo atmetė jo prašymą apklausti liudytoją A. G., kuris išvežė iš įvykio vietos, matė suplėšytas kelnes. Teisme nebuvo ištirta aplinkybė dėl R. M. dantų išmušimo, nors nuosprendyje nurodyta, kad dantis išmušęs jis. Niekas nepatvirtino, kad R. M. išlipęs iš tvenkinio išsiėmė išmuštus dantis į saują ir visiems rodė. Specialisto išvada Nr. G454/11-06 parodo, kad yra dantų sumušimas apatiniame žandikaulyje. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad dantys yra pažeisti parodontoze ir ištraukti, nes neatlieka kramtymo funkcijos. Apeliantas teigia, kad yra nekaltas, nusikaltime nedalyvavo. R. M. pirmas jį užpuolė, ir jis smurtą prieš R. M. vartojo tik todėl, kad turėjo gintis nuo R. M. smurtinių veiksmų. Skundo autorius nurodo, kad tarp jo ir neblaivaus R. M. įvyko konfliktas, kurio metu abu susikibo ir grumdamiesi nugriuvo ant žemės į balą. R. M. medicinos specialisto išvadoje Nr. G454/11-06 nustatyti sužalojimai padaryti dėl jo veikos, o jam (apeliantui) sužalojimai atsirado, kad jis susižalojo pats. Kreipdamasis pas specialistą, nenurodė, kad jį sužalojo kitas asmuo dėl to, kad nesugebėjo tinkamai sutvarkyti dokumento. D. G. įvykio metu prie jo ir R. M. nebuvo, todėl jis negalėjo matyti, kas ir kiek kam sudavė.

Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį, nes neįrodytas jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, ir priteistą civilinį ieškinį atmesti. Apeliantas teigia, kad yra nekaltas, nusikaltime nedalyvavo, smurto prieš R. M. nevartojo. Teismas rėmėsi tik R. M. parodymais. Konfliktas įvyko tarp neblaivaus R. M. ir A. K., kurie abu susikibo ir grūmėsi kol nugriuvo ant žemės ir į balą. Jis grumtynėse nedalyvavo, nes dar iki konflikto pradžios buvo išėjęs žvejoti. Matė grumtynių atskirus momentus, o priartėti prie besigrumiančiųjų sutrukdė atbėgantys šunys. Todėl jis bėgdamas nuo šunų nematė, kas ir kiek sudavė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. K. ir D. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, bausmė A. K. ir D. G. paskirta teisingai. Civilinio ieškinio klausimai išspręsti tinkamai.

Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šie apeliacinių skundų argumentai atmestini, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., procesinis dokumentas yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais, įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistieji, buvo išanalizuoti ne tik juos kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje procesas pradėtas privataus kaltinimo tvarka pagal kaltintojo (nukentėjusio asmens) R. M. skundą dėl A. K. ir D. G. veiksmų (b.l. 1-2).

Priešpriešiniu skundu A. K. prašė pradėti apkaltinamąjį procesą R. M. atžvilgiu, kaltinant jį BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu (b.l. 34-35).

Pirmosios instancijos teisme R. M. parodė, kad 2011 m. birželio 25 d. skambino A. K. ir kvietė atvykti su traktoriumi išlyginti žemę prie vandens tvenkinio. A. K. kartu su D. G. atvyko automobiliu, buvo išgėrę, liepė nešti užkandą ir degtinės. D. G. nuėjo žvejoti. A. K. iš karto pradėjo reikšti pretenzijas dėl žemės ir tvenkinio, šūkavo ir barėsi. Kilo konfliktas. A. K. sudavė jam per rankas, nuo smūgio iškrito telefonas ir tuomet A. K. pradėjo jį mušti rankomis į veidą ir kitas kūno vietas. Jis gynėsi. Abu susikibo ir įkrito į tvenkinį. Tvenkinyje pajuto, kad jam išmušti dantys. Juos išsiėmė į saują. Išlipus iš tvenkinio, vėl gavo smūgius nuo A. K., o D. G. tuo tarpu jį laikė, kad A. K. patogiau būtų smūgiuoti. Einantį link namų A. K. dar jį mušė. Po to A. K. ir D. G. išvyko, o jis išsikvietė policijos darbuotojus. Jokie šunys iš jo kiemo įvykio metu paleisti nebuvo ir nei vieno kaltinamojo nepuolė.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą A. K. neprisipažino ir paaiškino, kad R. M. prie tvenkinio jį pirmas užpuolė. Griebė už atlapų ir stūmė į vandenį, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į krūtinę, rankas, kojas. Viską matė D. G., kuris artinosi prie jų, tuomet iš R. M. sodybos prie jų atbėgo du šunys ir juos pamatęs D. G. pabėgo. Jie abu su R. M. įkrito į tvenkinį. Išlipęs iš tvenkinio, R. M. nusivedė šunis į namus, tuomet iš tvenkinio išlipo ir jis. Atėjus D. G., jie išvyko į namus. Priešpriešinį skundą taip vėlai pateikė todėl, kad bandė taikytis su R. M.. Pripažįsta, kad jis pats, R. M. ir D. G. buvo neblaivūs.

D. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad būnant prie tvenkinio jis, A. K. ir R. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis nuėjo žvejoti. Žvejodamas išgirdo triukšmą. Matė, kaip R. M. ir A. K. susikibo ir pradėjo grumtis. Abu įkrito į vandenį. Jis ėjo jų skirti, bet pamatė atbėgančius šunis ir nubėgo slėptis. Muštynių metu R. M. jisai nelaikė. Kad A. K. ir R. M. vienas kitam suduotų smūgius, nematė.

Liudytojas A. T. - Alytaus rajono Simno policijos nuovados pareigūnas parodė, kad kartu su kolega R. A. buvo įvykio vietoje. Juos pasitiko sodybos savininkas R. M. ir paaiškino, kad jį sumušė A. K.. Rankoje jis laikė dantų protezus ir sakė, kad juos išmušė A. K..

Liudytojas – policijos pareigūnas R. A. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl muštynių ir jis su kolega A. T. buvo nuvykę į įvykio vietą. Muštynės jau buvo pasibaigę. Juos pasitikęs sodybos savininkas R. M. paaiškino, kad jį sumušė.

Nors apeliantai neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, tačiau jų kaltė įrodyta jų pačių paaiškinimais, R. M., liudytojų M. K., A. T., R. A. parodymais, rašytiniais bylos dokumentais.

Byloje neginčijamai nustatyta, tai pripažino ir nuteistieji, kad tarp A. K. ir R. M. įvyko konfliktas dėl žemės, vyrai susimušė.

A. K. sudavė R. M. rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas. Į konfliktą įsitraukė ir D. G., kuris laikė R. M., o A. K. vėl sudavė rankomis ir spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. A. K. ir D. G. apeliacinių skundų argumentai, kad A. K. R. M. užpuolė pirmas ir A. K. nuo jo gynėsi, o D. G. grumtynėse nedalyvavo, yra atmestini. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas M. K. patvirtino, kad matė, kaip prie tvenkinio atvyko A. K. su D. G., jie abu buvo išgėrę, A. K. labiau. A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, kibo ir prie jo dėl žvejybos, sakydamas, kad pusė tvenkinio yra jo ir kodėl čia žvejojama. Prie baudžiamosios bylos yra pridėta medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir proceso dalyviai su ja susipažino. Medžiagoje yra M. K. paaiškinimas apie tai, kad girtas A. K. su kitu vyriškiu atvažiavo į R. M. sodybą ir pradėjo konfliktuoti su R. M. dėl žemės prie balos. R. M. buvo blaivus, vyko žodinis konfliktas (medžiaga Nr. 52-At-01114-11, b. l. 6). Liudytojas M. K. patvirtino ir tai, kad konfliktinę situaciją kėlė pats A. K.. Tokie liudytojo M. K. parodymai duoda pagrindą teigti, kad konflikto iniciatoriumi buvo A. K., kuris atvyko su D. G., todėl teismas pagrįstai nukentėjusiojo R. M. parodymus vertino kaip patikimus, o kaltinamųjų A. K. ir D. G. parodymus vertino kritiškai.

Byloje esanti specialisto išvada (b. l. 3-4) patvirtina, kad R. M., 2011 m. birželio 27 d. nuvykęs pas specialistą, nurodė įvykio aplinkybes ir jam buvo nustatyta poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje, už dešinės ausies, dešinio antakio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, krūtinkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, kairio peties sąnario srityje, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinės mentės srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, dantų sumušimas apatiniame žandikaulyje padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Medicininių dokumentų išrašas (b. l. 51) patvirtina, kad R. M. 2011 m. birželio 27 d. konstatuotas apatinio žandikaulio plokštelės lūžimas ir apatinio žandikaulio ir dantų, už kurių laikėsi plokštelė, sumušimas. Apatinio žandikaulio ketvirtas ir penktas klibantys dantys jam buvo ištraukti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje bei medicininių dokumentų išraše nurodytų R. M. konstatuotų sužalojimų pobūdžiu bei jų padarymo laiku. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kad galima būtų vertinti, jog R. M. dantis išmušė ne A. K.. Liudytojas A. T. patvirtino, kad R. M. rankoje laikė išmuštus dantų protezus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad R. M. dantys nebuvo išmušti, yra atmestini, kaip nepagrįsti, nes būtent dėl A. K. smūgių R. M. ir skilo pusiau apatinio žandikaulio plokštelė, ką patvirtina ir medicininių dokumentų išrašas.

Pirmosios instancijos teismas apeliantų pateiktas versijas, kad A. K. nukentėjusiojo nemušė, o D. G. R. M. nelaikė, tinkamai įvertino gynybinėmis. Nustatyta, kad A. K. ir D. G. sieja artimi ryšiai, jų žmonos yra seserys, jie bendrauja šeimomis ir yra suinteresuoti išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl įvykio aplinkybes aiškina sau naudinga linkme. Priešingai, nukentėjusiojo R. M. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys apklaustų liudytojų parodymams ir atitinkantys byloje nustatytoms įvykio aplinkybėms. Duomenų, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą ar pirmasis ėmė muštis, byloje nenustatyta. O tai, kad R. M. pakvietė susitikti ir atvykusius A. K. ir D. G. vaišino alkoholiu, žuvimi, tik patvirtina, kad nukentėjusysis jų atžvilgiu priešiškai nusiteikęs nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. ir D. G. atvyko prie R. M. namų esančio vandens tvenkinio būdami neblaivūs, A. K. sudavė R. M. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o D. G. laikant R. M. ir taip atimant jam galimybę priešintis, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. ir D. G. gynėjas prašė apklausti teismo posėdyje liudytoją A. G.. Teismas protokoline nutartimi prašymą atmetė (b. l. 86). Byloje nustatyta, kad A. G. įvykio nematė. Be to, minėtas asmuo 2011-07-12 davė paaiškinimą policijos nuovados tyrėjui (medžiaga Nr. 52-At-01114-11, b. l. 5), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismui atmetus prašymą apklausti liudytoją A. G., buvo suvaržytos nuteistųjų teisės, yra nepagrįsti.

Byloje R. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 6 500 litų už dantų sutvarkymą ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad vietoje dviejų išmuštų dantų apatiniame žandikaulyje jam buvo įdėti du implantai, kurie kainavo 4 400 litų, ir prie jų bus pritvirtintos dantų plokštelės, kurių kaina 2 100 litų. Už advokato darbą byloje yra sumokėjęs 1 200 litų. Kadangi buvo sumuštas, patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, skausmą. Išmušus dantis, turėjo problemų bendraujant darbe, negalėjo tinkamai maitintis, negalėjo dalyvauti anūko krikštynose, mamos 70-metyje, turėjo ilgai lankytis pas odontologus. Visa tai, kaip neturtinę žalą, jis vertina 20 000 litų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas R. M. civilinį ieškinį tenkino iš dalies pagrįstai.

Iš A. K. priteisė 6 500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) litų R. M. turtinės žalos. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos realus, pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Specialisto konstatuotus kūno sužalojimus R. M., išskyrus dantų išmušimą, A. K. padarė D. G. laikant R. M., o A. K. jį spardė ir smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis būtent dėl nuteistųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, neigiamus išgyvenimus. Solidariai priteistas neturtinės žalos dydis 6 000 litų aiškiai nėra per didelis, yra pagrįstas, ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinių skundų motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. K. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Regina Majauskienė Gytis Večerskas