- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- 1-236-1206/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kaltinamasis
- N. B.
- Kategorijos
nukentėjusiosios D. Š. įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, atstovei pagal įstatymą S. V.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku – apdailininku, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnį – galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 7 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 7 punktą, atidėtas 3 metams, įpareigojant iki 2009 m. vasario 1 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 268,45 Eur bauda, taip pat kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 52 MGL (2600 Eur) dydžio bauda, ją sumokant iki 2024 m. vasario 7 d.,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. B. 2023 m. spalio 28 d. apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę, tai yra prieš kartu gyvenančios ir bendrą ūkį vedančios S. V. mažametę dukrą D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, tai yra neadekvačiai drausmino mažametę šauksmais demonstruodamas priešiškumą, niekindamas mažametę taip emociškai trikdydamas mažametę. Po to, manydamas, kad mažametė nusipelnė nepagarbaus elgesio griežtai reikalaudamas atiduoti mažametės naudotą mobiliojo ryšio įrenginį perėjo prie smurto – suėmė jo elgesio išgąsdintai ir pagrindo bijoti dėl neigiamų pasekmių turėjusiai mažametei D. Š. rankomis už galvos uždengdamas burną ir taip laikydamas jėga pakelė nukentėjusiąją nuo kėdės, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą D. Š..
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2. N. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad S. paprašė D. telefoną parodyti, ji neparodė ir jis pasakė vieną kartą, kad parodytų mamai telefoną. Po kiek laiko, D. mama vėl paprašė jos parodyti telefoną, ji vėl nedavė, tada jis priėjo ir uždengė jos burną delnu, nes ji labai rėkti pradėjo, tada ji atsistojo nuo kedės ir po užpakaliu buvo telefonas padėtas, tada jos mama paėmė telefoną ir viskas tuo baigta buvo. T. D. apsiverkė ir pasakė, kad eina šunį pavedžioti. Nežino, ar ji vedžiojo tą šunį, ar ne, bet ji išvažiavo pas močiutę į (duomenys neskelbtini) ir vėliau grįžo su policijos pareigūnais. Č. D. yra pasakiusi, kad jis ją pakėlė. Jis jai nieko nedarė, nei mušė, nei nieko. Su D. viskas buvo gerai, kol jos tėvas su močiute nenupirko telefono Iphone. Nupirko jai tą telefoną ir viskas, su mama nebesusišneka, nuolatos su telefonu kažką daro ir nieko nepadeda. Nežino, ar D. yra pagrindas jo bijoti, jis jos nemušė, nelietė niekada. Su D. būna, kad pasipyksta, bet toks incidentas įvyko pirmą kartą. Buvo anksčiau smurto atvejis irgi, bet labai seniai, už tai yra baudą gavęs. Netyčia metė šlepetę ir pataikė D. į dantį, daugiau smurto nėra buvę. Prirašė žinučių jai, bet dėl jų vėliau gailėjosi. Žino, kad žinučių turinys yra negeras. Gal jų turinys ir kelia vaikui baimę ir stresą. Mano, kad D. su juo gyventi yra saugu. Po įvykio D. tai pas močiutę būna, tai namuose. Pas močiutę pernakvoja ir kitą dieną grįžta namo. Ateityje jis planuoja gyventi su S. V.. Nebus jokių incidentų daugiau, čia pirmas ir paskutinis kartas. Jis dirba, išvažiuoja ir Lietuvoje būna, dirba ir užsienyje. Bauda nesumokėta dar, nes reikia susimokėti už pragyvenimą, tai taip ir išsileidžia pinigai, bet baudą sumokės. Įvykius pripažįsta, žino, kad tą dieną buvo kaltas, galėjo pakelti D. už galvos, sukelti jai skausmą ir išgąstį. Niekur nėjo, į jokias šeimos mediacijas ar konferencijas, nereikėjo jokių mediacijų ar pagalbos, negavo jokių paskaitų ir pats neieškojo jokių sprendimo būdų. Žino, kad jam buvo skirta atvejo vadyba, žino, ką turėjo padaryti ten, buvo posėdis, buvo nuvažiavę. Jam rekomenduojama pas psichologą kreiptis, pas psichologą dar nesikreipė. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.
3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
4. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
4.1. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. spalio 28 d. apie 19.00 val. namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , N. B. fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią savo mažametę podukrą D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tai yra suėmęs abejomis rankomis podukrai už burnos ir galvos, pakėlė nuo žemės, tokiais savo veiksmais sukeldamas D. Š. fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-7);
4.2. nukentėjusiosios D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais apie tai, kad viskas vyko spalio mėnesį. Ji buvo su sese „Babilone“ filme. Jai telefone nerodė, kad skambina patėvis N. B., nes patėvį buvo užblokavusi dėl prieš tai rašytų negražių žinučių. Tada jai paskambino mama ir ji iš karto atsiliepė. Patėvis ją su sese parvežė namo. Grįžusi į namus, ji nuėjo į kambarį valgyti. Mama paprašė jos telefono, tačiau ji nenorėjo duoti, nes galvojo, kad kažką padarys, gal atims. Tada greitai atbėgo N. B. ir pradėjo ant jos rėkti, kad mamai duotų telefoną. Ji nenorėjo patėviui duoti telefono, nes jai telefoną buvo nupirkęs tikras tėtis ir buvo jai sakęs neduoti telefono. N. B. rėkė ir liepė jai staigiai duoti mamai telefoną, sakė, tik pabandyk neduoti. Tuo metu ji sėdėjo ant kėdės. Ji pradėjo rėkti, kad kaimynai išgirstų ir jai padėtų. Patėvis su ranka paėmė ją už burnos, kad nerėktų, ir pakėlė. Tuo metu jai skaudėjo burną ir kaklą. Tas skausmas truko neilgai. Ji jautėsi labai blogai, buvo labai negera. Pasakiusi, ką tu čia darai, mama nuo jos nustūmė N. B.. Tada patėvis paėmė telefoną. Ji verkė, bijojo, kad patėvis sudaužys telefoną, jai trenks arba paklupdys į kampą. Pasiėmusi šunį, ji norėjo išeiti į lauką, tačiau patėvis jos neleido, liepė pavalgyti. Valgydama iš sesers telefono močiutei parašė, kad ją „N“ muša ir kad kviestų policiją. Rašydama „muša“, ji turėjo omenyje, kad pakėlė, nes neturėjo daug laiko parašyti. Pavalgiusi ji apsirengė, pasiėmė šunį ir išbėgo iš namų. Išėjusi į lauką ji autobusu nuvyko pas močiutę ir viską šiai papasakojo, sakė, kad nori kreiptis į policiją. Iš močiutės telefono ji paskambino policijai ir viską pasakė. Ji labai bijo, kad N. B. gali mušti jos mamą, ją ar šunį. Anksčiau patėvis irgi yra ją mušęs. Be mušimo patėvis ant jos rėkia, laiko ją kaip tarną, liepdamas šiam viską paduoti, taip pat sako ant jos negražius žodžius: (duomenys neskelbtini), parašius žinutę, kad turi guzą, grasina, kad: „kai grįš, dar ne tokių bus tau“ (1 t., b. l. 108-111);
4.3. nukentėjusiosios D. Š. atstovės pagal įstatymą S. V. parodymais apie tai, kad 2023 m. spalio 28 d. dukra D. Š. buvo prekybos centre „Babilonas“. Buvo sutarę, kad dukra jai paskambins ir jos sugyventinis N. B. parveš į namus. Apie 18.30 val. N. B. nuvažiavo iki prekybos centro ir paskambinęs jai pasakė, kad D. Š. neatsiliepia. Tuomet ji pati paskambino D. Š. ir dukra jai telefonu atliepė. Apie 19 val. sugyventinis kartu su jos dukra grįžo į namus. Grįžusi į namus D. Š. pavalgė. Tuomet ji dukros paprašė parodyti savo telefoną, nes jai kilo įtarimas, kodėl N. B. negali prisiskambinti. Tuo metu D. Š. buvo vaikų kambaryje, sėdėjo prie rašomojo stalo. Priėjusi prie dukros, ji keletą kartų prašė parodyti telefoną, tačiau D. Š. telefono nedavė, telefoną pasidėjo po šlaunimi ir užspaudė. Išgirdęs jos reikalavimą parodyti telefoną, į kambarį įėjo N. B. ir priėjęs prie D. Š. kelis kartus pasakė: „duok mamai telefoną“. Tuo metu dukra G. B. išėjo pas kitame kambaryje buvusią seserį E. B.. D. Š. telefono nedavė ir pradėjo garsiai šaukti: „neduosiu telefono, telefonas mano, nupirko tetė“. Tuomet N. B. delnu uždengė D. Š. burną ir pasakė: „nebešauk, duok telefoną“. Nemano, kad tuo veiksmu D. Š. buvo sukeltas skausmas, tačiau dukra pradėjo verkti. Pas dukrą jokių sužalojimų ji nematė. Dukra jai nesakė, kad kažkur skauda, tik verkė, buvo išsigandusi. Kažkokių kitų veiksmų sugyventinis D. Š. nedarė. Tuomet ji abejų rankų plaštakomis stumtelėjo N. B. į krūtinę, dėl ko sugyventinis atsisėdo ant spintelės, ir pasakė: „nelįsk prie D., negalima taip elgtis“. Tada D. Š. padavė jai savo telefoną. N. B. nuėjo valgyti ir pakvietė kartu D. Š.. Pavalgiusi, D. Š. pasakė, kad eis pavedžioti šuns, ir išėjo. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė N. B.. Greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą kviesta nebuvo, pas jokius gydytojus D. Š. nevedė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykę. Prieš keletą metų tarp dukros D. Š. ir N. B. yra buvę nesutarimų, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Daugiau jokio smurto D. Š. nėra patyrusi (1 t., b. l. 173-176, 177-179);
4.4. liudytojos G. Š. parodymais apie tai, kad 2023 m. spalio 28 d. apie 19.30 val. pas ją į namus atėjo anūkė D. Š., kuri buvo labai išsigandusi, visą laiką verkė, nieko negalėjo paaiškinti. Po kiek laiko D. Š. nurimo ir pradėjo pasakoti, kas nutiko. D. Š. pasakojo, kad tarp jos ir patėvio N. B. kilo žodinis konfliktas dėl telefono. N. B. norėjo paimti iš D. Š. telefoną, tačiau anūkė telefono nedavė. Tada patėvis, anūkei sėdint kambaryje ant savo lovos, abejomis rankomis suėmė D. Š. už burnos ir galvos, bei pakėlė nuo grindų. Anūkė skundėsi, kad skauda kaklą. Sakė, kad mama bandė ginti nuo patėvio ir N. B. pastūmė. Iš jos telefono D. Š. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kiek žino, tokie konfliktai tarp N. B. ir jos anūkės D. Š. vyksta ne pirmą kartą. Patėvis naudoja ir psichologinį smurtą, tai yra D. Š. atžvilgiu vartoja įvairius keiksmažodžius (1 t., b. l. 158-161);
4.5. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje esančio 2023m. spalio 28 d. 20.59 val. pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūra. Įraše užfiksuota, kaip skambinusioji, prisistačiusi D. Š., pranešė, kad reikalinga policijos pagalba, kadangi ją šiandien mušė ir prieš ją psichologinį smurtą naudojo patėvis N. B.. Pokalbio metu pranešėja D. Š. patikslina, kad patėvis: „šiandien vos ne smaugė“. Pranešėja išbėgo iš namų ir autobusu išvažiavo pas močiutę. D. Š. teigimu, už psichologinio ir fizinio smurto vartojimą N. B. jau yra gavęs 2 500 eurų baudą (1 t., b. l. 20-22, 23-25);
4.6. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra nepilnametė D. Š., kuri buvo susijaudinusi, įsibaiminusi. G. Š. paaiškino, kad pas ją į namus atėjo apsiverkusi ir labai susijaudinusi anūkė D. Š., kuri jai pasakė, kad įvykus žodiniam konfliktui dėl telefono kartu gyvenantis patėvis N. B., abejomis rankomis suėmęs jai už burnos ir galvos, pakelė ją nuo grindų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Matomų sužalojimų ant D. Š. kūno neužfiksuota. G. Š. teigimu, D. Š. jai dažnai skundžiasi, kad N. B. negražiai su ja elgiasi ir vadina negražiais žodžiais, dėl ko anūkė N. B. labai bijo (1 t., b. l. 17-19);
4.7. liudytojos G. P. parodymais apie tai, kad 2023 m. spalio 28 d. apie 21 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur (duomenys neskelbtini) metų pranešėjos teigimu, šiandien ją sumušė patėvis. Kartu su tyrėju V. M. nuvykus nurodytu adresu, namo kieme pasitiko mergaitė D. Š. ir pastarosios močiutė G. Š.. G. Š. paaiškino, kad į namus atėjo apsiverkusi anūkė D. Š. ir pasakė, kad nedavus mobilaus ryšio telefono patėvis ant jos labai supyko ir, suėmęs abejomis rankomis mergaitei už burnos ir galvos, pakelė nuo grindų, dėl ko D. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Paklausus, ar tikrai taip viskas buvo, D. Š. patvirtino močiutės žodžius, pasakė, kad patėvio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Jokių akivaizdžių, matomų smurto žymių ant D. Š. nesimatė. D. Š. buvo susijaudinusi, išsigandusi, buvo matyti, kad mergaitė bijo patėvio. Į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių skyriaus darbuotojas. N. B. neigė smurtavęs, paaiškindamas, kad konfliktas dėl telefono buvo žodinis, prieš podukrą nesmurtavo. N. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 182-185);
4.8. Į pranešimą reagavusių policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. Š. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškina, kad pas ją į namus atbėgo verkdama ir išsigandusi anūkė. Paprašius papasakoti, kas nutiko, D. Š. paaiškina, kad patėvis prašė jos tikro tėčio jai nupirkto telefono, tačiau ji telefono patėviui nedavė. Bijojo, kad patėvis jai kažką padarys, nes labai pyko dėl jos telefono. D. Š. teigimu, va taip va (rodo) paėmė už burnos, stipriai ir pradėjo ją kelti. Po to pradėjo ją stumdyti, kad paimtų telefoną. Paėmęs telefoną vėl rėkė. Tada ji pradėjo verkti, rėkti, kad išgirstų kaimynai ir iškviestų policiją. Po to ji norėjo su šunimi išeiti į kiemą ir paskambinti į policiją, tačiau patėvis buvo paėmęs telefoną ir jos neišleido, liepė eiti pavalgyti. Pavalgiusi ji greitai išbėgo iš namų ir autobusu atvažiavo pas močiutę. G. Š. teigimu, anūkės patėvis nuolatos naudoja psichologinį smurtą, veja iš namų. D. Š. paaiškina, kad už psichologinio ir fizinio smurto vartojimą patėviui jau yra skirta 2 500 eurų bauda. Pokalbio metu D. Š. patikslina, kad jai sėdint ant kėdės patėvis rankomis stipriai sugriebė už galvos ir pradėjo kelti į viršų, dėl ko jai skaudėjo. Po to paleido, stumdė va taip va (rodo) už kojų ir tada va taip darė (rodo), trenkti norėjo. Tai matė motina, kuri, G. Š. teigimu, nelabai gina. Policijos pareigūnui pasiteiravus, ar patėvis vartoja alkoholį, D. Š. atsako: „taip. Labai daug“, tačiau paaiškina, kad nežino, ar šiandien yra neblaivus. Įrašo trukmė 7 min. 27 sek. (1 t., b. l. 26-30);
4.9. liudytojos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės V. I. parodymais apie tai, kad su nepilnamete D. Š. bendrauta mergaitės kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaiko atstovas pagal įstatymą sudarė sąlygas su nepilnamete pabendrauti atskirai, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, pokalbiui neprieštaravo. Nepilnametei prisistatyta, nurodytas pokalbio tikslas, teirautasi, ar ši sutinka išreikšti savo nuomonę dėl įvykio ir nebijo pasakoti įvykio aplinkybes. Nepilnametė pokalbio metu truputį jaudinosi, akyse kaupėsi ašaros. D. Š. papasakojo, kad tą dieną ji su sese prekybos centre susitiko su draugais, puikiai leido laiką. Apie 19 val. patėvis abi parvežė namo. Patėvis D. Š. priekaištavo, kad negalėjo prisiskambinti telefonu. Mergaitė paaiškino, kad dėl anksčiau rašytų negražių žinučių patėvį telefone buvo užblokavusi. Namuose mama paprašė D. Š. telefono, tačiau mergaitė telefono nedavė. Nedavus mamai telefono, mergaitės teigimu, prie jos priėjo patėvis, kuris su ranka paėmė jai už burnos bei galvos ir visu kūnu pakėlė. D. Š. teigimu, ji labai išsigando ir garsiai rėkė, kad išgirstų kaimynai ir pakviestų pagalbą. Mama patėvį nuo jos nustūmė. D. Š. sakė, kad jai labai skaudėjo kaklą. Nutaikęs momentą, patėvis paėmė jos telefoną. Mergaitės teigimu, tai ne pirmas kartas, kai patėvis smurtauja. Pasak D. Š., patėvis už blogą elgesį rėkia arba muša. Kartais lieka ant kūno žymės, nes patėvis yra stiprus ir stipriai trenkia. Dėl kitų dviejų mergaičių, tai yra G. ir E. B., buvo įsitikinta, kad mergaitės gyvena saugioje aplinkoje, kadangi smurto iš tėvo N. B. nepatiria (1 t., b. l. 152-155);
4.10. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 7VSV-3549, kurioje užfiksuota, kad 2023 m. spalio 28 d. 21.54 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis D. Š. paaiškino, kad tuo metu ji sėdėjo ant kėdės prie stalo, kai nedavus mamai telefono prie jos priėjo patėvis. Patėvis su ranka paėmė jai už burnos bei galvos ir visu kūnu pakėlė. Ji labai išsigando ir garsiai rėkė, kad išgirstų kaimynai ir pakviestų pagalbą. Mama patėvį nuo jos nustūmė. Jai labai skaudėjo kaklą (1 t., b. l. 31-51);
4.11. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 7VSV-3564, kurioje užfiksuota, kad 2023 m. spalio 28 d. 22.40 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis E. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) papasakojo, kad D. susipyko su tėčiu, nes nedavė telefono. E. B. paaiškino, kad tėtis garsiai rėkė ant D. Mergaitė ant savęs parodė, kaip tėtis rankos delnu uždengė D. burną. Vaikas sakė: „Tada verkė D., D. nedavė alio“. Paklausus, ar tėtis jos neskriaudžia, E. B. atsakė: „Mane ne“ (1 t., b. l. 56-69);
4.12. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 7VSV-3563, kurioje užfiksuota, kad 2023 m. spalio 28 d. 22.40 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis G. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) papasakojo, kad: „D. su tėčiu susipyko, todėl, kad nedavė telefono. Tėtis garsiai rėkė ant D. ir uždengė jai burną. Aš labai išsigandau ir D. verkė. Atėjo mama ir gynė D. Vis tiek tėtis iš D. atėmė telefoną.“ (1 t., b. l. 73-87);
4.13. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas koridorius, virtuvė, kambarys Nr. 1 bei kambarys Nr. 2, kuriame be kitų baldų stovi rašomasis stalas su kėde. Apžiūros metu jokių daiktų, galinčių turėti įtakos tyrimui, nepaimta (1 t., b. l. 8-16).
5. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
6. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Byloje įrodyta, kad N. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. spalio 28 d. apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę, tai yra prieš kartu gyvenančios ir bendrą ūkį vedančios S. V. mažametę dukrą D. Š. ir panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, tai yra neadekvačiai drausmino mažametę šauksmais demonstruodamas priešiškumą, niekindamas mažametę taip emociškai trikdydamas mažametę, po to, manydamas, kad mažametė nusipelnė nepagarbaus elgesio griežtai reikalaudamas atiduoti mažametės naudotą mobiliojo ryšio įrenginį perėjo prie smurto – suėmė jo elgesio išgąsdintai ir pagrindo bijoti dėl neigiamų pasekmių turėjusiai mažametei D. Š. rankomis už galvos uždengdamas burną ir taip laikydamas jėga pakelė nukentėjusiąją nuo kėdės. Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, kad rėkė ant nukentėjusiosios, išsigandusią mergaitę suėmė už galvos ir pakėlė, kad galėjo sukelti skausmą nukentėjusiajai. Taip pat nukentėjusiosios D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose ji išsamiai papasakojo įvykio ir N. B. panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu aplinkybes, kokius veiksmus pastarasis atliko (pradėjo ant jos rėkti, liepė jai staigiai duoti mamai telefoną, sakė, tik pabandyk neduoti, su ranka paėmė ją už burnos, kad nerėktų, ir pakėlė, tuo metu jai skaudėjo burną ir kaklą, ji jautėsi labai blogai, verkė, bijojo, kad patėvis sudaužys telefoną, jai trenks arba paklupdys į kampą). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas skambutis BPC, VTAT vaiko situacijos vertinimo anketos. Bylos faktinės aplinkybės aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad N. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.
Bausmės skyrimas
7. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau teisme kaltę pripažino ir, teismo vertinimu, gailėjosi, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
8. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes bei kt. Kaltinamasis padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai (sukėlė fizinį skausmą mažametei podukrai D. Š.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, pastarąjį kartą teistas už tokią pačią veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, paskirtos baudos nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis LITEKO duomenimis nedirba, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jos pavojingumą, taip pat į ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtų bausmių neefektyvumą bei neveiksmingumą jo elgesiui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą paskiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas artimas vidurkiui (numatytas laisvės atėmimo terminas iki 2 metų) – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
9. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda taikant visišką bausmių sudėjimą ir N. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda.
11. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam N. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 28 d. 22.00 val. iki 2023 m. spalio 30 d. 18.01 val. (2 paros).
12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, į tai, kad kaltinamasis be D. Š. augina ir išlaiko dar dvi mažametes dukras, sprendžia, jog yra pagrindas kaltinamojo N. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet kaltinamajam paskiriant pareigas, kurios darytų įtaką jo elgesiui: įpareigojant N. B. atsiprašyti nukentėjusiosios; dalyvauti elgesio programoje; kreiptis kompleksinės pagalbos į įstaigą, vykdančią kompleksinę pagalbą šeimai.
13. Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas advokatas K. G. D. Š. vardu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jai iš kaltinamojo N. B. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
15. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl N. B. nusikalstamų veiksmų jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinę baimę. Teismo posėdyje N. B. ieškinį visiškai pripažino, sutiko su nurodytu neturtinės žalos dydžiu, pasižadėjo žalą atlyginti. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reiškiamo civilinio ieškinio dydis dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo.
16. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad N. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, o nukentėjusioji yra mažametė, tam, kad mažametės nukentėjusiosios teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek ir teisme dalyvavo jos įgaliotasis atstovas – advokatas – ir dėl to valstybė patyrė išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš N. B. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis: 209,58 Eur už nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimą. Nagrinėjamu atveju pati mažametė nukentėjusioji atstovavimo išlaidų nepatyrė, nes advokatas jai buvo skirtas atsižvelgus į bylos aplinkybes ir dėl to išlaidas patyrė valstybė. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį ir jo nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą iš N. B. nepriteistinos.
17. Kaltinamajam N. B. taikoma kardomoji priemonė – 2024 m. vasario 28 d. nutartimi pratęstas įpareigojimas gyventi skyrium nuo D. Š., jos atstovės pagal įstatymą S. V., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesiartinti prie D. Š. arčiau nei per 200 metrų, nesilankyti (duomenys neskelbtini). Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę, todėl kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
18. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – CD laikmena su vaizdo įrašu, saugoma byloje (1 t., b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti N. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 52 MGL (2 600 Eur) (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kaltinamajam N. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 28 d. 22.00 val. iki 2023 m. spalio 30 d. 18.01 val. (2 paros).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 6 punktais, 6 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant N. B.: 1) atsiprašyti nukentėjusiosios; 2) dalyvauti elgesio programoje; 3) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kreiptis kompleksinės pagalbos į įstaigą, vykdančią kompleksinę pagalbą šeimai.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš N. B. D. Š. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. D. Š. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą S. V..
Nepriteisti iš N. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
N. B. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo D. Š., jos atstovės pagal įstatymą S. V., gyvenančių adresu BPK 139 straipsnio 3 dalies, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesiartinti prie D. Š. arčiau nei per 200 metrų, nesilankyti BPK 139 straipsnio 3 dalies, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.