Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo B. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1160 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. nubausta už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.20 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus, Viršuliškių g. 85, Vilniuje, vairuodama automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,94 prom. girtumas, važiuodama nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Taip ji padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių, jog dėl jos kaltės buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, o teismo padaryta išvada paremta tik prielaida.

Iš eismo įvykio schemos (b.l. 7) matyti, jog automobilis Nissan stovi šalia lengvojo automobilio Toyota, tačiau jie nėra susiglaudę, t.y. tarp automobilių nėra fizinio kontakto, tarp jų yra atstumas. Apie kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą taip pat nieko nėra nurodyta ir Vilniaus VPK KVP KPR 3-o būrio specialistės Marijos Sobolevskajos tarnybiniame pranešime. Ji 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog neužtraukus rankinio stabdžio jos automobilis pririedėjo prie stovinčio kito automobilio ir sustojo, tačiau į jį neatsitrenkė ir jo nepažeidė. 2016 m. rugsėjo 26 d. t.y. po 46 kalendorinių dienų nuo nagrinėjamo įvykio dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas elektroniniu paštu VPK persiuntė automobilio fotonuotrauką (b.l. 31) ir nurodė, jog buvo padaryta materialinė žala, t.y. įbrėžtas automobilio galinis buferis, nors iš pridėtos nuotraukos jokių apgadinimų nematyti. Ji 2016 m. spalio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat pateikė savo automobilio nuotraukas, patvirtinančias jos teiginius, jog jokia žala jos automobiliui nebuvo padaryta. 2016 m. spalio 11 d. draudimo bendrovė pateikė teismui raštą nurodydama, jog iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bendrovei pateikusi automobilio apžiūros dokumentų, todėl jokia žala nėra apskaičiuota ir atlyginta. 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuris nurodė, jog buvo nestipriai apgadintas galinis bamperis. Sugadinimai buvo ant plastikinių detalių, buvo keli įbrėžimai ir plastikas buvo vienoje vietoje šiek tiek įskilęs, apgadinimai buvo maždaug apie bamperio centrą ir pateikė teismui dar keletą naujų nuotraukų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas turto sugadinimo faktą, negalėjo remtis UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktomis nuotraukomis, nes jose nėra matyti sugadinimai. UAB „(duomenys neskelbtini)” vieną nuotrauką pateikė praėjus 45 dienoms nuo įvykio, papildomos keturios nuotraukos buvo pateiktos praėjus dar beveik trims mėnesiams. Byloje nėra nustatytas nei nuotraukų atlikimo laikas, nei vieta. Teismas negalėjo vadovautis prielaida, jog nuotraukos darytos po nagrinėjamo įvykio. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” niekada nesikreipė į ją dėl žalos atlyginimo, taip pat nebuvo kreiptasi ir į draudimo bendrovę.

Taip pat neįvertinti ir byloje esantys įrodymų prieštaravimai. Iš prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtos eismo įvykio schemos matyti, jog fizinis automobilių kontaktas galėjo būtų jos automobilio priekinio bamperio kaire puse prisilietus prie kito automobilio galinio bamperio kairės pusės (schemoje nubrėžtos rodyklės). Kyla pagrįstas klausimas, kaip tuomet sugadinimai galėjo atsirasti ant UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio automobilio galinio bamperio vidurio (UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo parodymai teismo posėdžio metu).

Be to, 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” rašytame el. laiške yra nurodyta, jog sugadinimas pasireiškė – „galinio bamperio įbrėžimu“. 2016 m. lapkričio 28 d. duodamas parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas nurodė, jog bamperis ne tik įbrėžtas, tačiau ir įskilęs. UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas pažeidimo metu nedalyvavo ir įvykio nematė. Po įvykio pareigūnai jo neieškojo, o paliko raštelį ant automobilio stiklo. Tik po kurio laiko UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui atėjus prie automobilio jis pamatė raštelį. Iš šių aplinkybių negalima daryti išvados, jog būtent jos automobilio kontakto metu atsirado tariamas įbrėžimas.

Skunde pažymima, jog, net ir nustačius, kad turto sugadinimo (apgadinimo) faktas egzistuoja, jį reikia sieti su jos padarytu KET pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog lengvasis automobilis Toyota, stovėjo neleistinoje vietoje. Pagal KET 150.8 str. nuostatas, sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklą. Iš schemos matyti, jog automobilis Toyota stovėjo arčiau kaip 5 m atstumu nuo sankryžos. Kyla pagrįstas klausimas, ar šiam automobiliui stovint neleistinoje vietoje, būtent tai ir nesukėlė kontakto, kurio metu, pasak teismo, atsirado automobilio sugadinimai.

Nenustačius vienos iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies sudėties požymių, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kitų asmenų turto sugadinimą (apgadinimą), negalima jos padaryto pažeidimo kvalifikuoti pagal šią teisės normą. Teismas privalėjo perkvalifikuoti jos padarytą pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Padarytą pažeidimą perkvalifikavus keistina ir nuobauda. Sutinkant su pirmosios instancijos argumentais, jai skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Tuo atveju, jei apygardos teismas nustatytų, jog jos padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, turėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, nes dėl tariamai padaryto turto sugadinimo mažareikšmiškumo, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos minimalios sankcijos taikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Minėtus principus atitiktų nuobauda, numatyta už vairavimą neblaiviam, t.y. 579 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas dvejiems metams. Ji neturi galiojančių nuobaudų, dėl vairavimo esant neblaiviai gailėjosi, kaltę pripažino, jos darbo užmokestis yra 400 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

B. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Visų pirma pažymėtina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017-01-01.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ar sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų. Taigi, šio straipsnio dispozicijoje aprašytos veikos padarinių, tai yra kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas) ar kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat priežastinio ryšio tarp veikos ir minėtų padarinių nustatymas yra būtini norint veiką kvalifikuoti pagal minėtą teisės normą.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantė apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino, jog vairavo neblaivi, tačiau neigė atsitrenkusi ir apgadinusi automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak jos, ji neužtraukė rankinio stabdžio, dėl ko jos automobilis pririedėjo prie stovinčio automobilio Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie jos tik prisilietęs. Ant jos automobilio jokių apgadinimų nėra (b.l. 16-17). Tokios pozicijos B. B. laikosi ir apeliaciniame skunde. Taigi, apeliantė neigia jai inkriminuotos veikos padarius, o tuo pačiu ir pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties buvimą.

Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiuoju automobilio Toyota Camry naudotojas A. V. nurodė, kad įvykio dieną atėjęs prie palikto minėto automobilio pastebėjo, kad jo galinis bamperis, apie jo vidurį, nestipriai sugadintas, buvo keli įbrėžimai, įskilęs plastikas. Apgadinimus nufotografavo. Tačiau tiek 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo elektroniniu paštu atsiųstoje automobilio Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukoje (b.l. 30), tiek 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio pateiktose šio automobilio nuotraukose (b.l. 54-58) automobilio apgadinimų nesimato. Nuotraukos yra perspausdintos, nekokybiškos. Tuo tarpu iš prie eismo įvykio vietos schemos pridėtų papildomų policijos pareigūnų fiksuotų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog automobiliui Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – užpakalinis bamperis. Automobilių nuotraukos nebuvo darytos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog šie automobiliai galimai kontaktavo kairėmis bamperių pusėmis, nors apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas nurodė, kad apgadinimai padaryti maždaug bamperio centre.

Skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju, esant minėtiems prieštaringiems duomenims, turėjo būti atliktas detalesnis tyrimas, išnaudojant visas galimybes, kad gauti duomenys būtų patikrinti, nustatyti prieštaravimai pašalinti arba įvertinti. Teismo vertinimu yra tikslinga teismo posėdyje apklausti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, betarpiškai mačiusius automobilius po eismo įvykio. Jei ir apklausus pareigūnus minėtų prieštaravimų nepavyktų pašalinti, tikslinga atlikti automobilių apžiūrą, sugretinimą, vertinant gautus duomenis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nepašalino šių neaiškumų, tokiu būdu pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, t.y. nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai neišanalizavo visų aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar B. B. veiksmuose yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.