Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-1091-186/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
e2-1091-186/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
HR PROTRANS O
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“, R. Ž.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės HR PROTRANS O? atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-851-538/2016, pagal ieškovės HR PROTRANS O? ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“ ir R. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė HR PROTRANS O? 2015 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Luna Capital Group“ ir R. Ž. 2 266 873,77 JAV dolerių (2 062 669,49 Eur) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas ir turtines teises. Nurodė, kad yra grėsmė, jog atsakovai gali sumažinti turto vertę ir galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali tapti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams UAB „Luna Capital Group“ ir R. Ž. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 2 266 873,77 JAV dolerių (2 062 669,49 Eur) sumos.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Eglitana“ 2016 m. vasario 26 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas UAB „Luna Capital Group“ turtinės (nuomos) teisei į valstybinio žemės sklypo, esančio Vilniuje, Savičiaus g. 5, kadastrinis Nr. 0101/0058:173 dalį, sudarančią 444 kv. m. Nurodė, kad UAB „Luna Capital Group“ jau nebeturi turtinės (nuomos) teisės į šią valstybinės žemės sklypo dalį, nes Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir visas UAB „Luna Capital Group“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas buvo perleistas kreditoriui Petrade LTD. Atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinė teisė į valstybinės žemės sklypo dalį taikos sutarties tvirtinimo metu nebuvo perleista dėl to, kad ji nebuvo įregistruota viešame registre. UAB „Eglitana“ įgijusi ir įregistravusi savo nuosavybės teisę į butą, esantį Savičiaus g. 51, Vilniuje, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai priėmus atitinkamus sprendimus, buvo sudaryta nuomos sutartis. Tačiau UAB „Eglitana“ negali įregistruoti sudarytos nuomos sutarties viešajame registre dėl UAB „Luna Capital Group“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

Ieškovė HR PROTRANS O? atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė UAB „Eglitana“ prašymą atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis UAB „Eglitana“ teisių nepažeidžia. UAB „Luna Capital Group“ turi galiojančią 2009 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 352, sudarytą 50 metų terminui. UAB „Eglitana“ neįrodė ir savo suinteresuotumo paduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinių (nuomos) teisių į valstybinio žemės sklypo, esančio Vilniuje, Savičiaus g. 5, kadastrinis Nr. 0101/0058:173, dalį, kuri sudaro 444 kv. m., areštą.

Teismas nustatė, kad įmonė UAB „Eglitana“ yra įregistravusi nuosavybės teisę į butą, (Savičiaus g. 5, Vilniuje) ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai priėmus atitinkamus sprendimus, 2015 m. gruodžio 18 d. buvo sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatyta, kad valstybinės žemės, esančios 444 kv. m ploto žemės sklype Vilniaus m., Savičiaus g. 5, nuomininkas pagal sutartį yra UAB „Eglitana“. VĮ Registrų centro 2016 m. sausio 13 d. sprendimas patvirtina, kad pareiškėja negali įregistruoti sudarytos nuomos sutarties viešajame registre dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Luna Capital Group“ turtinės (nuomos) teisės į valstybinio žemės sklypo, esančio Vilniuje, Savičiaus g. 5, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 444 kv. m., areštą. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad UAB „Eglitana“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė HR PROTRANS O? atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nesirėmė Nekilnojamojo turto registro duomenimis, spręsdamas dėl ginčijamos turtinės teisės priklausymo (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).2015 m. gruodžio 18 d., kuomet šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos atsakovės turtinės teisės, ginčo turtinė teisė į konkretų žemės sklypą dar priklausė atsakovei. Teismas nepagrįstai naikino areštą, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu (susitarimu), sudarytu turtinės teisės arešto laikotarpiu. Susitarimai, sudaryti po to, kai buvo pritaikytas areštas atsakovės turimam turtui ir turtinėms teisėms yra niekiniai.Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovės turtui ir turtinėms teisėms, o tretiesiems byloje nedalyvaujantiems asmenims (pareiškėjai) priklausančios turtinės teisės ar turtas šioje byloje teismo nutartimis nebuvo areštuotos. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinai atsakovės turtui, pareiškėjos UAB „Eglitana“ teisių nepažeidžia.UAB „Eglitana“ prašymas panaikinti konkretaus nekilnojamojo turto arba konkrečios turtinės teisės į konkretų daiktą pirmiausia turėjo būti sprendžiamas antstolio, kuris aprašė konkretų turtą (turtinę teisę), o ne teismo, kuris taikė areštą. Tik antstoliui priėmus konkretų patvarkymą, klausimo sprendimas galėjo persikelti į teismą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja UAB „Eglitana“ viešajame registre negali įregistruoti nuomos sutarčių neva dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Iš VĮ Registrų centro 2016 m. sausio 16 d. rašto matyti, kad pareiškėja UAB „Eglitana“ nesumokėjo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatyto mokesčio, todėl jos prašymai įregistruoti turtines teises ir negalėjo būti tenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėja UAB „Eglitana“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį visas atsakovės UAB „Lima Capital Group“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas buvo perleistas kreditoriui Petrade LTD. Atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinė teisė į valstybinės žemės sklypo dalį taikos sutarties tvirtinimo metu nebuvo perleista dėl to, kad ji nebuvo įregistruota viešame registre. Įrašas viešame registre išviešintas nuo 2015 m. sausio 23 d. UAB „Eglitana“, įregistravusi savo nuosavybės teisę į kavinės patalpą, esančią Savičiaus g. 5-1, Vilniuje, dar 2015 m. rugsėjo 28 d. (iki Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties), kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo dienos, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomos teisės perleidimo, nes nuomos sutartis sudaroma tik su žemės sklype esančių pastatų patalpų savininku. Vien tik įrašas Nekilnojamojo turto registre apie su UAB „Luna Capital Group“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nepakeičia fakto, jog šiuo metu nuomininkas pagal sutartį yra ne UAB „Luna Capital Group“, o UAB „Eglitana“.Antstolis negali teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti savo sprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „Luna Capital Group“ atžvilgiu, įskaitant jos turtinių teisių areštą, buvo taikytos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms dalyje dėl UAB „Luna Capital Group“ turtinės (nuomos) teisės į valstybinio žemės sklypo, esančio Vilniuje, Savičiaus g. 5, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri sudaro 0,0444 kv. m., arešto, pareiškėja UAB „Eglitana“ negali sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties (jos pakeitimų) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Remiantis 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimo Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.) 6 punktu ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 38.15 punktu, valstybinės žemės nuomininkui, t. y. būtent UAB „Eglitana“, tenka pareiga per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo savo lėšomis įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. VILRS-68 patvirtina, kad nesumokėtas registro tvarkytojo nustatytas mokestis buvo tik viena iš priežasčių atsisakyti pakeisti duomenis. Pagrindinė priežastinis yra ta atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinei teisei taikomas apribojimas (areštas).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovės turtinei teisei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

CPK 144 straipsnyje įtvirtinti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o CPK 149 straipsnyje šių priemonių panaikinimas. CPK 149 straipsnio 3 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, kai laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, todėl šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje tarp šalių apeliantės (ieškovės) HR PROTRANS O? ir atsakovų UAB „Luna Capital Group“ ir R. Ž. kilęs ginčas dėl skolos priteisimo jau yra išspręstas įsitesėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių, kuriuo pareikštas ieškinys patenkintas. HR PROTRANS O? ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams UAB „Luna Capital Group“ ir R. Ž. priklausančio turto ir turtinių teisių areštas, o jų neradus ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, neviršijant 2 062 669,49 Eur sumos areštas. Kaip matyti, antstolė V. D., vykdydama 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį, 2015 m. gruodžio 30 d. turto aprašu aprašė atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą – areštavo UAB „Luna Capital Group“ nuomos teisę į 0,0444 ha žemės sklypą, esantį Savičiaus g. 5, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ši atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinė (nuomos) teisė, suteikta 2009 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos Nr. 352 sutartimi (kurios terminas 50 m.), viešame registre įregistruota nuo 2015 m. sausio 23 d. Byloje nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014) patvirtina ieškovės PETRADE LTD ir atsakovės UAB „Luna Capital Group“ taikos sutartis, pagal kurią atsakovės UAB „Luna Capital Group“ nekilnojamasis turtas (negyvenamoji rūsio patalpa, pastogė, maitinimo patalpa, butas), esantis adresu Savičiaus g. 5, Vilniuje buvo perleistas įmonei PETRADE LTD, o pastaroji 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi maitinimo paskirties patalpą, esančią Savičiaus g. 5-1, Vilniuje, perleido pareiškėjai UAB „Eglitana“ (Nekilnojamojo turto registro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismui 2015 m. gruodžio 18 d. priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, maitinimo paskirties patalpa, esanti Savičiaus g. 5-1, Vilniuje, nuosavybės teise jau priklausė pareiškėjais UAB „Eglitana“, kuri dar 2015 m. rugsėjo 28 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu, buvo patenkintas UAB „Eglitana“ 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymas ir pakeista 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 352. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir UAB „Eglitana“ 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimu Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.), pakeisdami 2009 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 352, nustatė, kad 38 kv.m ploto žemės sklypo dalies, esančios 444 kv.m ploto žemės sklype, Savičiaus g. 5, Vilniuje nuomininkas yra UAB „Eglitana“. VĮ Registrų centras 2016 m. sausio 13 d. spendimu atsisakė žemės nuomos sutartį įregistruoti viešame registre, nes nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, esančio Savičiaus g. 5, Vilniuje) registre šiuo metu yra įregistruotas juridinis faktas apie įmonės UAB „Luna Capital Group“ turtinių teisių apribojimą (areštą).

Nors civilinės teisės normos nebesieja turtinės teisės atsiradimo momento su privalomos įregistravimo pareigos įvykdymu, tačiau teisės normų laikymasis ir jų įgyvendinimas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka sukuria teisiškai reikšmingą juridinį faktą ir užtikrina tokių teisių apsaugą.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (2015 m. gruodžio 18 d.) atsakovė UAB „Luna Capital Group“ buvo tik perleidusi nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (patalpas), esantį Savičiaus g. 5, Vilniuje, o nuomos teisė, nuo 2015 m. sausio 23 d. įregistruota viešame registre, pakeista nebuvo, atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinė (nuomos) teisė teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (areštu) formaliu požiūriu suvaržyta buvo pagrįstai. Visgi šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjos UAB „Eglitana“ prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teismui metu turtinė nuomos teisė, nors ir liko įregistruota Registrų centro duomenų bazėje, tačiau esant sudarytam 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimui Nr. 49SŽN-496-(14.49.57.) UAB „Luna Capital Group“ jau nebepriklausė, todėl pirmosios instancijos teismas CPK 149 straipsnio pagrindu pagrįstai sprendė dėl laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su atsakovės UAB „Luna Capital Group“ buvusios turtinės (nuomos) teisės areštu, panaikinimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo (ieškinio patenkinimo atveju) įvykdymą. Aptarta situacija rodo, kad šiuo atveju byloje areštuotas turtinė nuomos teisė į valstybinį žemės sklypą, esantį Savičiaus g. 5, Vilniuje, nebepriklauso atsakovei UAB „Luna Capital Group“, nes nuo 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimo sudarymo ši teisė priklauso pareiškėjai UAB „Eglitana“. Todėl negalint praplėsti subjektų, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, rato, bei nustačius, kad laikinosioms apsaugos priemonėms jau neatitinka realios susiklosčiusios situacijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl tokios laikinųjų apsaugos priemonių dalies panaikinimo tikslingumo. Priešingu atveju, būtų pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai, pagal kuriuos laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis) bei nepaisoma bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Pasisakant dėl apeliantės teiginių, jog susitarimai tarp pareiškėjos UAB „Eglitana“ ir Nacionalinės žemės tarnybos pažeidžia apeliantės, kaip atsakovės kreditorės interesus ir sudaryti, esant 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi pritaikytoms ir galiojančios laikinosioms apsaugos priemonėms – atsakovės turtinių teisių areštui, pripažintini negaliojančiais, pažymėtina, jog šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo, apeliantės argumentai, susijęs su susitarimo dėl nuomininko pakeitimo negaliojimo, nėra apeliacinės instancijos teismo vertinimo dalykas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turtinei prievolinei teisei, kuri yra valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė (CK 1.112 straipsnis, 6.551 straipsnis), būtina atkreipti dėmesį į tai, jog valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialus teisinis reglamentavimas dėl objekto, susijusio su viešuoju interesu.

Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos CK VI knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama iš esmės - išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus - aukciono būdu. Nagrinėjamai bylai aktuali išimtis yra nustatyta šio straipsnio 6 dalies 1 punkte - valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Detalesnė valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – taisyklės).

Iš aptarto reglamentavimo matyti, kad valstybinė žemė nuomininkui be aukciono gali būti nuomojama tik tuo atveju, jei tai susiję su jam priklausančių (ar nuomojamų) statinių ar įrenginių valdymu, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Be to, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose taisyklėse nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) (45 punktas). Vadinasi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja UAB „Eglitana“ maitinimo paskirties patalpą, esančią Savičiaus g. 5-1, Vilniuje, įgijo dar 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bei 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymu realizavo savo teisę išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, reikalingą šio statinio naudojimui (t. y. gerokai anksčiau nei apeliantės reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės). Be to, jau aukščiau minėta, kad pagal teisinį reglamentavimą galimybė tapti valstybinės žemės nuomininku sietina su statinių eksploatavimu, o nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei atsakovė UAB „Luna Capital Group“ šios sąlygos neatitinka, kadangi neturi nuosavybės teise priklausančių statinių valstybinės žemės sklypo dalyje, kurio nuomos teisė suteikta pareiškėjai „Eglitana“. Pareiškėjai UAB „Eglitana“ priklausanti nuomos teisė šiuo atveju nėra ginčo objektas, todėl pareiškėjai nesant ginčo šalimi, nėra teisinio pagrindo apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą garantuoti pareiškėjai priklausančia nuomos teise, juolab kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja ir tai, kad ši turtinė teisė ekonominės vertės, vykdant išieškojimą apeliantės naudai neturi.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad dėl arešto daliai aprašyto turto panaikinimo pirmiausia privalėjo spręsti antstolis. Pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai. Atlikus veiksmus nurodytus tokioje nutartyje (nagrinėjamu atveju areštavus turtą), vykdomasis dokumentas laikomas įvykdytu ir vykdomoji byla užbaigiama (CPK 362 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užbaigus vykdomąją bylą vykdomasis dokumentas grąžinamas teismui ir tolimesnius sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių kompetentingas priimti teismas, bet ne antstolis.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 straipsniuose) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas