Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė E. K. savo ieškinį (b. l. 1) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti, kad atsakovas A. M. yra vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas pagal kilmę; priteisti iš atsakovo išlaikymą jo dukteriai K. K. periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti K. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu A. M. susipažino Škotijoje 2011 m. Draugystė tęsėsi, persikraustė į atsakovo kambarį, gyveno kaip šeima, turėjo lytinių santykių, vedė bendrą ūkį, dirbo. Kartu persikraustė gyventi kitu adresu Škotijoje. Užsidirbę pinigų, nusprendė abu grįžti į Lietuvą, nes jai iki gimdymo buvo likę 3-4 mėnesiai. Grįžę, Šiauliuose nuomojo butą. Atsakovui reikėjo grįžti į darbą Škotijoje, ji pasiliko Lietuvoje. Atsakovas žadėjo grįžti prieš gimdymą, bet nebegrįžo. Sakė, kad dirba, neturi laiko. Kartu dirbęs jos brolis pasakė, kad atsakovas turi kitą moterį. Santykiai su atsakovu nutrūko. Gimė dukra. Atsakovas pripažino, kad yra K. tėvas, nes siūlydavo nupirkti drabužių, vaistų. Apie tris mėnesius siuntė sauskelnes. Iš pradžių siuntė po 200-300 Lt nereguliariai, daugiausia yra atsiuntęs 600 Lt. Paskutinį kartą pinigų gavo daugiau, nei prieš tris metus. Dirba pardavėja, gauna atlyginimą apie 400 Eur per mėnesį. Gyvena pas draugo tėvus. K. eina į darželį, darželis kainuoja 40 Eur per mėn. Daugiau vaikų neturi. Mergaitė specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų neturi. Duomenų apie atsakovo pajamas neturi. K. išleidžia apie 200 Eur per mėnesį. Atsakovas siųsdavo savo sūnui drabužius, žaislus, pinigus. Sutinka sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, atsakovas taip pat neturi. Mergaitės gyvenimo sąlygos geros. Yra didelis kambarys, kuriame gyvena tryse. Jos draugas su K. sutaria gerai.

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 65), procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b. l. 65), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Iš atsakovo teismui atsiųsto elektroninio laiško matyti, kad jis nesutinka tik su prašoma priteisti vaikui išlaikymo bei nurodė savo gyvenamosios vietos adresą užsienyje (b. l. 45). Teismas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą, įpareigodamas jį pateikti duomenis apie gaunamas pajamas ir mokamą išlaikymą sūnui (b. l. 64, 65), tačiau atsakovas jokių duomenų teismui nepateikė. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi visų procesinių priemonių atsakovo būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, tačiau atsakovas, žinodamas apie procesą, elgiasi nesąžiningai, todėl teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui A. M. – spėjamam vaiko tėvui – nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina nepilnamečio vaiko interesais.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, sutikdamas su ieškovės reikalavimų tenkinimu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko teises ir interesus (b. l. 38-39). Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Abu tėvai turi rūpintis vaiku, atsakovas šios pareigos nevykdo. Su ieškovės reikalavimais sutinka, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – vaiko gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašu nustatyta, kad vaiko K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė E. K., vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 2).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovės paaiškinimais, nuotraukomis, išrašais iš susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ (b. l. 48, 49-57) nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino Škotijoje 2011 m., šalys pradėjo kartu gyventi kaip šeima, vedė bendrą ūkį, turėjo intymius santykius, ko rezultate ieškovė pastojo. Atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi ir neneigė savo tėvystės. Ieškovei iki gimdymo likus 3-4 mėnesiams šalys grįžo į Lietuvą, Šiauliuose nuomojosi butą. Atsakovas grįžo į darbą Škotijoje, ieškovė pasiliko Lietuvoje. Teismas daro išvadą, kad tokių santykių su atsakovu išdavoje (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra K. K. Lytinių santykių buvimą tarp šalių, artimą ir atvirą, aplinkiniams matomą šalių bendravimą iki ieškovės vaiko gimimo, teismas laiko pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės reikalavimo dėl tėvystės pripažinimo pagrįstumą. Iš šalių susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ po vaiko gimimo matyti, kad atsakovas domėjosi vaiku, ieškovė nurodė, kad atsakovas siūlydavo nupirkti vaikui drabužių, vaistų, apie tris mėnesius siuntė sauskelnes, nereguliariai siuntė pinigus. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas neginčija esantis vaiko K. K. tėvas, tik nesutinka su išlaikymo dydžiu. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. K. biologinis tėvas yra atsakovas A. M., todėl galima nustatyti atsakovo A. M. tėvystę vaikui (CK 3.294 straipsnis), ir tai atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus žinoti savo tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintinas vaiko K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, tačiau sutiko sumažinti išlaikymo dydį iki 150,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2017-06-09 nedirba, duomenų apie kitas ieškovės pajamas bei turtą byloje nėra (b. l. 72, 73, 74, 75). Nustatyta, kad ieškovė be atsakovo paramos augina vaiką, išlaiko ir juo rūpinasi, o atsakovas gera valia vaiko neišlaiko. Nors byloje nėra nustatyta, kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Škotijoje, taip pat atsižvelgtina, kad jis turi dar vieną išlaikytinį (b. l. 19, 66-68, 75, 76, 77). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Ieškovė prašo priteisti mažesnį, nei pusė minimalios mėnesinės algos išlaikymą. Dėl to, teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui K. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos. Teismas mano, kad toks išlaikymo dydis nebūtų per didelis ir nepažeistų atsakovo teisių, atsižvelgiant į jo amžių ir darbingumą, ir tokio dydžio išlaikymas dabartiniu metu galėtų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymą vaikui gali teikti tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Tenkintinas ir reikalavimas nustatyti vaiko K. K. gyvenamąją vietą su ieškove, nes nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė jį prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai. To reikalauja ir vaiko interesų apsauga, kadangi K. K. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovė, suteikus jai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą teisinę pagalbą, nuo visų bylinėjimosi išlaidų yra atleista (b. l. 8-9). Iš atsakovo valstybei priteistinas 95,00 Eur žyminis mokestis, 127,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 8,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 83, 85, 96 straipsniai).

Sprendimas išlaikymo vaikui priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas K. K. yra A. M. duktė.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo dukteriai K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki vaiko K. K. pilnametystės.

Vaikui K. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę E. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 103,82 Eur (vieną šimtą tris eurus 82 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 127,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 38 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.