Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimo G. J. (toliau – G. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už šių veiksmų atlikimą skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu G. J. buvo paskirta 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų bauda.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje ginčo dėl G. J. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik išlaidų priteisimo klausimas, todėl apygardos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu G. J. buvo pripažinta kalta už tai, jog ji bendrosios pagalbos telefonu 112 melagingai pranešė ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad ją sumušė vyras. Sutinkamai su analizuojama administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvykio dieną, 22.53 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patruliai D. K. ir L. Č. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, namų duris atidarė G. J., paaiškinusi, kad pareigūnų ji nekvietė, o policijos pagalba jai nereikalinga. Pareigūnų teigimu, moteris atrodė smarkiai neblaivi, ji sunkiai kalbėjo (b. l. 6). Nustačius, jog pranešimas policijos pareigūnams dėl smurto artimoje aplinkoje buvo melagingas, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 186 str. (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas) buvo perduota Kauno apylinkės teismui.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad turtinių nuostolių atlyginimo institutas yra įtvirtintas ATPK 37 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl, sprendžiant klausimą dėl ATPK 37 str. nuostatų taikymo, įvertintinos ir kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normos. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.249 str. 1 d., pagal kurią, žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šiuo aspektu analizuojant Institucijos apeliacinio skundo turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirta turtine žala Institucija laiko išlaidas, atsiradusias dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, o pareigūnams išmokėtas darbo užmokestis. Vertinant tokius apelianto argumentus vis tik pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami tiesiogines savo pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo panaudotas, be to, darbo užmokestis pareigūnams būtų buvęs išmokėtas nepriklausomai nuo to ar būtų buvęs gautas šis pranešimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo G. J. pranešimo į iškvietimą reagavusi Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 str. prasme.

Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su ATPK 37 str. nuostatomis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, priešingai nei tai suvokia Institucija, turi teisę, bet ne pareigą, kartu spręsti klausimą ir dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Atsižvelgiant į komentuojamo straipsnio formuluotę, akivaizdu, kad turtinio nuostolio priteisimo klausimas administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procese priskiriamas išskirtinai teismo (organo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencijai, todėl vien tai, kad skundžiamu nutarimu teismas šio klausimo nesprendė, nelaikytina esminiu ATPK pažeidimu. Kartu akcentuotina, kad pagal ATPK 280 str. 5 p., ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (šiuo atveju apylinkės teismas) be kitų klausimų, išsprendžia ir klausimus dėl teismui pateiktų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašyme išdėstyti klausimai administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo sprendžiami, byloje nėra, kas aukštesniojo teismo vertinimu vis tik laikytina formaliu ATPK pažeidimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas esminės reikšmės skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi, nutarimo esmės jis nekeičia, naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą vien tik šiuo aspektu, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.