- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 1-239-166/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Pareiškėjas
- M. K.
susipažinęs su pareiškėjo M. K. skundu, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą prieš N. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimui privataus kaltinimo tvarka gautas M. K. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. ir 155 str. numatytas baudžiamasias veikas.
Iš skundo turinio matyti, kad M. K. kaltina N. V. per internetinius portalus „Laisvas laikraštis“, „Respublika“, taip pat tų pačių pavadinimų laikraščiuose paskleidusi apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką ir įžeidžiančią informaciją, o būtent:
2010-12-14 internetiniame portale www.laisvaslaikrastis.lt buvo išspausdintas autoriaus J. I. straipsnis pavadinimu: „Kodėl teisėja N. V. priversta atsiriboti nuo kai kurių „gynėjų“?, internetinė nuoroda http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/317/59/d,detalus/, taip pat šis straipsnis buvo išspausdintas laikraštyje „Laisvas laikraštis“. Straipsnio autorius šiame straipsnyje samprotaudamas, kodėl N. V. atsiriboja nuo M. K. pacituoja N. V. žinutę, kurią rado internetiniame portale „Karštas komentaras“, kuri skamba: „O kas dėl M. – tai gal dar ne visi žino – kodėl M. išsivežė a.a. D. drabužius į Vilnių po gegužės įvykių, susidėjęs kaip savo? Ar jums keltų pasitikėjimą toks žmogus, kuris mirusio mylimo brolio drabužius sugeba pasisavinti? Kas vagia mirusiųjų daiktus – gal dar nepamiršote, kaip vadinami tokie žmonės?..“.
2011-11-16 internetiniame portale www.respublika.lt buvo išspausdintas žurnalisto S. A. straipsnis pavadinimu „N. V. jau pasirengusi blogiausiam“ internetinė nuoroda http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ ir_ nelaimes/nvenckiene_ jau_ pasirengusi _blogiausiam/,offset.200, coments.1).
Šis straipsnis taip pat buvo spausdintas ir laikraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. Straipsnyje yra spausdinamas interviu su N. V.. Atsakydama į vieną iš žurnalisto užduodamų klausimų („O kokiu būdu iš namų dingę jūsų brolio drabužiai galėjo vėliau atsidurti policijos informatoriumi prisistačiusio asmens rankose?“), N. V. mini M. K. vardą bei aiškiai ir nedviprasmiškai atsako: Vieša paslaptis, kad brolio drabužius buvo išsivežęs M. K. Aš ir pati esu mačiusi nuotrauką, kurioje užfiksuotas M. K., stovintis Klonio gatvėje, su ryškiai geltonu mano brolio megztuku. Mes nesame tikrinę, kas dingo, o kas – ne.“
2012-03-15 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas M. K. privataus kaltinimo skundo patikslinimas, kuriame nurodyta, jog M. K. palaiko ankstesnį skundą ir jame nurodytas aplinkybes, tačiau atsisakoma N. V. kaltinti dėl įžeidimo, kadangi manoma, kad N. V. veikloje yra LR BK 154 str. 2 d. numatytų požymių.
Šalies argumentai
Privataus kaltinimo skundu M. K. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. V. pagal LR BK 154 str. 2 d.; įpareigoti N. V. viešai pareiškėjo atsisakyti; atlyginti patirtą neturtinę žalą bei priteisti iš N. V. 88 000 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslūs paskaičiavimai bus pateikti vėliau.
Teisėjas išnagrinėjęs M. K. skundą ir pridėtus dokumentus, privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsisako pradėti.
Šmeižimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str., pagal kurį M. K. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn N. V., objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties požymiai yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti, pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, tyčinis paskleidimas per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005). Žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus ir įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Ir jeigu žiniai taikomas tiesos kriterijus, tai jis netaikomas nuomonei. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai ir pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai ir netaikomas tiesos kriterijus.
Pareiškėjas skunde mini straipsnį, kurio autorius yra J. I. ir kuriame cituojama N. V. žinutė rasta internetiniame portale „Karštas komentaras“. Kaip matyti iš žinutės turinio, dėl ko M. K. prašo N. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižimo, ji yra klausiamosios formos, kuria samprotaujama, dėstoma nuomonė, o ne kategoriškai konstatuojamas faktas. Pažymėtina, šią žinutę surado ir įdėjo straipsnio autorius J. I., o ne žinutės autorė N. V.. Nėra duomenų, kad N. V. šią žinutę butų įdėjusi savo iniciatyva ir taip sąmoningai ketinusi apšmeižti pareiškėją. Kad žinutė buvo įdėta į N. V. giminės valdomą internetinę svetainę, nesudaro pagrindo teigti, kad žinutė pateikta jos vardu, o informacija, tiesiogine tyčia, nukreipta siekiant M. K. pažeminti visuomenės akyse bei sumenkinti jo autoritetą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. V. mintys, išsakytos atsakant į žurnalisto klausimą, teismo vertinamas ne kaip tiesioginis kaltinimas pareiškėjo atžvilgiu. N. V. išsakė savo nuomonę, kurią pagrindė nuotrauka, kurioje buvo užfiksuotas M. K., stovintis Klonio gatvėje, su ryškiai geltonu brolio megztuku. Pažymėtina, kad šio fakto neneigia ir pats pareiškėjas, kuris skunde nurodė, kad 2010 metų gegužės mėnesį buvo apsivilkęs D. K. geltonos spalvos megztuku, o fotografijų, kuriose jis yra užfiksuotas D. K. geltonos spalvos megztuku, viešoje erdvėje yra nemažai. Taigi pats faktas dėl N. V. brolio megztuko nėra melaginga, šmeižikiška informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad N. V., atsakė į žurnalisto klausimą su tam tikra abejone, įterpdama frazę „mes nesame tikrinę, kad dingo, o kas – ne“.
Šalies argumentai
M. K. skunde nurodo, kad geltonos spalvos megztuką jam patikėjo D. K. giminaičiai, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kokie tai buvo giminaičiai. Pažymėtina, kad taip pat nėra duomenų, kurie įrodytų, kad N. V. žinojo faktą, kad megztuką davė kas iš giminių, o ne M. K. pats pasiėmė. N. V. savo samprotavimus grindė iš fotonuotraukų matoma objektyvia informacija. Būtent nuotraukų pagrindu N. V. galėjo atlikti jai svarbius, įdomius ar aktualius jos požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, galėjo analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad N. V. savo atsakyme žurnalistui jokių faktų ar kategoriškų pareiškimų nepareiškė, tiesiogiai nekaltino M. K., o tik subjektyviai vertino jai žinomus faktus ir aplinkybes. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (LR Konstitucijos 25 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str.1 ir 2 d.; Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 412¹ str. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jei skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Faktiškai N. V. šmeižikiškai M. K. dėl brolio drabužių neapkaltino, o tik išsakė savo nuomonę dėl to fakto, jog pareiškėjęs, be jos žinios buvo apsivilkęs brolio megztuku ir tuo išsakė savo nepasitenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad N. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios žinutės forma ar atsakant į žurnalisto klausimą, paskleisti šmeižikiškos informacijos apie M. K.. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo M. K. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.