Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, neteistas, baustas administracine tvarka,

S. S. (a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, nebausta administracine tvarka,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., 140 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji S. S. privataus kaltinimo skundu kaltina I. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140str. 1 d. tuo, kad jis nesunkiai ją sužalojo, o būtent:

Teismo posėdžio metu S. S. paaiškino, kad 2013-02-20 jos sugyventinis K. važiavo iš darbo ir apie 15 val. užstrigo prie I. S. namo. Pamačiusi išbėgo su plastikiniu kastuvu, pradėjo kasti sniegą. Triukšmas buvo, buksavo mašina. Tada I. S. išėjo iš namo su didžiuliu sniego kastuvu. K. pamanė, kad ateina padėti, tačiau I. S. pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, klausė „gal man pradėti mašiną daužyti?“. Ji matė pro langą I. S., tačiau nesuprato ką rėkė, nes labai girti buvo abu su F.. Nesuprato ką rėkė, nes benzinas labai brangus, neturėjo laiko klausyt nesąmonių. Ji buvo su didele kepure, taisėsi ją nuolat, kad nekristų, gal jis dėl to pagalvojo, kad jam rodo nepadorius gestus. I. S. pribėgo prie jos ir ėmė mušti su kastuvu, daugybę kartų trenkė. Kepurė iškart nukrito, po to pataikė į ausį, dar trenkė per galvą du kartus. Tuomet ji išmetė savo kastuvą iš rankų ir ėmė gintis, bandė atstumti jį. Jis jai pataikė į rankas, į pirštus abiejų rankų. Kairėje rankoje buvo mėlynės, ji labai išsigando. K. jai negalėjo išlipti padėti, nes buvo užstrigęs sniege, negalėjo durų atidaryti. Po to, kai jam pavyko atidaryti duris, jis pribėgo prie S., paguldė jį ant nugaros. Ji iškvietė policiją, kreipėsi į medikus. Kai peršvietė pirštą, nesakė, kad lūžęs. Po įvykio labai blogai miega, vartojo nuo nervų vaistus. Pažymi, kad dėl I. S. veiksmų jai padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Turtinė žala sudaro 451 Lt – išlaidos už keliones į polikliniką, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, į Valstybinė mokesčių inspekciją, už vaistus, už tyrimą. Už benziną čekių nėra, bet palaiko visą nurodytą sumą. Be to, dėl sumušimo patyrė didelį fizinį skausmą, buvo sunku judėti, jaučiasi be jokio pagrindo pažeminta, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos (b.l. 59-60).

2013-06-20, taikinamojo posėdžio metu S. S. ir I. S. nesusitaikė.

Teismo posėdyje I. S. paaiškino, kad 2013-02-20 pro langą pamatė, kad su automobiliu atvažiavo jo sesers vyras K. ir užbuksavo tiesiai priešais jo langus. Jo sesuo S. S., kuri gyvena gretimame name, atėjo iš namų ir metė sniegą su kastuvu tiesiai į jo namo sieną. Jis pro atidarytą langą tris kartus paprašė, kad nemestų sniego. Ji tik perkreipė veidą ir ėmė sakyti jam necenzūrinius žodžius. Špygas jam rodė ir liežuvį. Tada jis išėjo į lauką, paėmė didelį plastikinį kastuvą ir ją pastūmė su kastuvu į petį. Ji jam įspyrė į skaudamą dešinę koją į klubo sąnarį, kurį jam reikia keisti ir jis iškart pargriuvo. Tada, kai jis griuvo, ji jam keturis kartus spyrė į veidą. Kartu su K. jį laikė, kol jis gulėjo, neleido atsikelti. Nežino, kodėl K. jį mušė. Jis prašė iškviesti policiją, rėkė, bet jo sugyventinė F. neišėjo, nes bijojo, kad bus sumušta. Ji tuo metu buvo name ir viską matė. Nuo sumušimų jam skaudėjo smilkinį, guzas buvo. Dėl sumušimo į gydytoją nesikreipė. Prisipažįsta, kad S. S. mušė, tačiau ji truputį ne taip viską pasakoja, jis jai tik per rankas trenkė, kitą dieną matė ją subintuotomis rankomis. Jis su kastuvu pastūmė ją, gal ir per rankas galėjo kliūt, nežino, nes buvo strese, susinervinęs, nes ji neklausė jo, kai jis kelis kartus prašė nustoti mesti sniegą į jo namo pusę. Nepripažįsta ieškinio. Nesutinka, kad savo veiksmais galėjo jai padaryt tokią žalą materialinę, kokią ji nurodo. Sutinka atlyginti 100 Lt už transporto išlaidas. Už vaistus nežino, ar galėjo ji turėt išlaidų, nematė čekio. Jis nepripažįsta neturinės žalos, nes savo veiksmais jis nepadarė jai moralinės žalos (b.l.58-59).

Teisiamojo posėdžio metu S. S. savo skundą palaikė, prašė jos reikalavimus tenkinti. Kaltinimų, kuriuos jai pateikė I. S. savo priešpriešiniame skunde, nepripažįsta. Ginčo metu pastarasis pats prie jos pribėgo ir trenkė kastuvu. Tuo metu ji išmetė savo kastuvą iš rankų ir ėmė gintis, bandė atstumti I. S.. Jo neįžeidinėjo.

Motyvuojamoji dalis

I. S. posėdžio metu kaltinimų nepripažino, patvirtino faktus, aprašytus jo priešpriešiniame skunde teismui, prašė jo reikalavimus tenkinti. Papildomai nurodė, kad dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, gydėsi pats. Jaučiasi įžeistas, nes S. S. jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, rodė špygas, liežuvį, o tai – įžeidimas.

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad S. S. yra jo sugyventinė. 2013-02-20 jis važiavo namo iš darbo, užklimpo automobilis. Tiek buvo sniego, kad jo automobilio durelės neatsidarė. Išbėgo iš namų S. su kastuvu padėti atskasti. Matė, kad sugyventinė kasė, o S. pribėgęs mušė S. S.. Trenkė jai su kastuvu ir ne vieną kartą. Jis išlipo per keleivio dureles, paguldė I. S. ant žemės, nes neturėjo kito būdo jį nuraminti, liepė S. S. bėgti kviesti policiją. Matė kokius tris smūgius per galvą, į rankas mušė, nes ji bandė gintis. Nematė, kad S. S. spirtų I. S.. Jis paguldė jį ant žemės, nes neturėjo kito būdo, jį nuraminti. Vakare atvažiavo policija. Skausmu S. S. pradėjo skųstis vakare, buvo patinę pirštai kairės rankos, pamėlę. Kitą dieną nuvažiavo pas gydytoją. S. S. su gipsu apie tris savaites vaikščiojo. Iki šiol jos psichologinė būklė bloga, nes bijo brolio, nemiega. Po to įvykio dar labiau pradėjo bijot. Vartojo po šio įvykio vaistus, pastovūs galvos skausmai, daktarai nustatė migreną, kad būtent dėl to įvykio, gal kiek ir turėjo įtakos. Jis visur vežiojo S. S. medicinos ir teismo reikalais, dėl to turėjo kelionės išlaidų. Nuo jų namų iki (duomenys neskelbtini) poliklinikos yra apie dvidešimt kilometrų, gali būti net trisdešimt. Įvykio metu I. S. buvo išgėręs, tai matėsi (b.l. 60-61).

Liudytoja D. F. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad I. S. yra jos sugyventinis. 2013-02-20 jie atvažiavo iš miesto ir pietavo su I. S. namuose. V. K., užstrigo tiesiai prieš jų langą. Tada S. S. pradėjo kasti sniegą ir mėtė į jų langą. I. S. jai du kartus pasakė per uždarą langą, kad sustotų, o ji jam špygas rodė. I. S. išėjo į lauką ir jie susistumdė, S. S. trinktelėjo jam per dešinę koją, tarp kelio ir klubo, nuo kuo I. S. pargriuvo. S. S. jam pradėjo kišti su ranka sniegą į veidą, trinti. Ir K. dar jam trenkė jam su ranka į kairę veido pusę. Ji viską matė per langą, iš kur viskas gerai matosi. Kai I. S. grįžo namo, jie iškvietė policiją, tačiau S. S. greičiau iškvietė. Įgaliotinis buvo išvažiavęs. I. S. neturėjo jokio kastuvo. Kastuvą turėjo tik S. S.. I. S. ir ji buvo išgėrę, bet buvo negirti. Buvo išgėrę po bokalą alaus (b.l. 62).

Liudytojas M. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2013-02-20 gavo iškvietimą dėl buitinio konflikto. Kartu su dviem patruliais atvyko maždaug po pusvalandžio į įvykio vietą. Lauke nieko nebuvo. Iš namo išėjo S. S. ir pasakė, kad ją sumušė jos brolis I. S. dėl to, kad automobilis užstrigo prie I. S. namo. Ji kartu su sugyventiniu atkasinėjo sniegą ir atėjęs jos brolis sudavė kelis kartus su kastuvu jai. Išklausė S. S. versiją, ji skundėsi rankos skausmu, išorinių smurto žymių nesimatė. Vėliau ėjo pas I. S., jis išėjo į lauką pasikalbėti. Kiti pareigūnai irgi vietoje buvo. Jis paaiškino, kad atkasinėdami sniegą meta po jo langu, jam tai nepatiko. Jis esą paaiškino, kad bandė atimti kastuvą ir susistumdė, bet jis esą nemušė. Sakė, kad K., išlipęs iš mašinos jį pargriovė. Nesiskundė skausmais. Nesakė, kad K. jį mušė. I. S. buvo stipriai neblaivus. Policijos pareigūnų akyse jis aiškinosi santykius su S. S., keikėsi, dėl to jam buvo surašytas protokolas. S. S. ir jos sugyventinis buvo blaivūs. I. S. sugyventinė irgi buvo neblaivi (kvapas, orientacija, kalba). Tai ne pirmas kartas, kai buvo iškviestas. Ankstesni iškvietimai irgi buvo dėl konflikto. Dažniausiai kviečia S. S.. Kelis kartus S. S. kvietė dėl triukšmo (b.l. 67-68).

Be nukentėjusiųjų – kaltinamųjų asmenų, liudytojų parodymų, teismas taip pat ištyrė baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus:

Valstybinės tesimo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-02-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog S. S. padarytos kraujosruvos abiejų rankų IV-se pirštuose, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Kairės rankos IV piršto pirštakaulio lūžis nėra patvirtintas radiologo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b .l. 4-5).;

Vilniaus apskrities Vyr Policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados 2013-03-16 nutarimu atsisakyta pradėti dėl šio fakto ikiteisminį tyrimą (b .l. 6-7).

Kvitai patvirtina, kad S. S. sumokėjo 74 Lt už specialisto tyrimo atlikimą (b .l. 8-9), 59.32 Lt už vaistus (b. l. 24, 65).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

S. S. ir I. S. kaltina vienas kitą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad konflikto metu įvykį matė tik R. K. – S. S. sugyventinis bei D. F. – I. S. sugyventinė. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. S. S. tvirtina, kad I. S. pribėgo prie jos ir ėmė mušti su kastuvu, trenkė į ausį, dar trenkė per galvą du kartus. Tuomet ji išmetė savo kastuvą iš rankų ir ėmė gintis, bandė atstumti jį. I. S. jai pataikė į rankas, į pirštus abiejų rankų, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. S. S. parodymus patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai, kad jo sugyventinė kasė sniegą, o I. S. pribėgęs mušė S. S.. Trenkė jai su kastuvu ir ne vieną kartą. Šiuos jų parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje S. S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas S. S. užfiksuotas 2013-02-22. Vertinant šiuos įrodymus visumoje pripažintina įrodytu, kad I. S. tyčia sudavė S. S. su kastuvu per rankas, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir šie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.

I. S. neigia tyčia sužalojęs S. S., pripažino, kad S. S. mušė, tačiau ji truputį ne taip viską pasakoja, gal sudavė jai ir per rankas trenkė, su kastuvu pastūmė ją, gal ir per rankas galėjo kliūti, nežino, nes buvo strese, susinervinęs, nes ji neklausė jo, kai jis kelis kartus prašė nustoti mesti sniegą į jo namo pusę. Tvirtina, kad S. S. veiksmai jam suduodant į klubo sąnarį, kurį jam reikia keisti ir smūgius gulinčiam į veidą, sukėlė fizinį skausmą, ant galvos buvo guzas, todėl kaltina S. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šių I. S. parodymų nepatvirtina nei liudytojo R. K., nei M. R. parodymai, kuris iš karto po konflikto matė I. S., tačiau nepastebėjo, kad jis būtų sužalotas, o kalbėdamas su liudytoju M. R., I. S. nesakė, kad jį kas nors būtų mušęs, nesiskundė skausmais. Apie tai, kad I. S. buvo mušamas, nurodė tik liudytoja D. F., kuri yra jo sugyventinė ir kurios parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji įvykio metu buvo neblaivi, ką patvirtino pati, be to, jos parodymai prieštarauja ne tik visų kitų byloje surinktų įrodymų visumai, bet ir paties I. S. parodymams: : D. F. tvirtina, kad I. S. jokio kastuvo neturėjo, o pats I. S. nurodė, kad jis išėjo į lauką ir paėmė didelį plastikinį kastuvą bei tuo kastuvu pastūmė I. S. į petį. Be to, kaip nurodė liudytojas M. R., I. S. ir D. F. buvo apsvaigę nuo alkoholio. I. S. policijos pareigūnų akyse aiškinosi santykius su S. S., keikėsi, dėl to jam buvo surašytas protokolas. Pripažintina, kad S. S. ir I. S. tarpusavio santykiai priešiški. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, pripažintina, kad I. S. parodymų dėl jam S. S. suduoto smūgio nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, išskyrus liudytojos D. F. parodymus, apie kuriuos teismas pasisakė aukščiau, o įstatymui draudžiant prielaidomis grįsti nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje išteisintina, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

I. S. priešpriešiniu skundu kaltino S. S. tuo, kad S. S. jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, rodė špygas, liežuvį, o tai – įžeidimas, t.y. kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, atsako už įžeidimą. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. 2K-385/2005 nurodė, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Teisme ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad S. S. būtų išvadinusi I. S. necenzūriniais žodžiais, rodžiusi liežuvį, špygas kitų asmenų akivaizdoje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus I. S., S. S., liudytojus R. K., D. F., M. R., teismas nenustatė, kad yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. S. viešai žodžiu ar veiksmu įžeidė I. S.. Vienintelė liudytoja D. F. teisiamajame posėdyje minėjo, jog S. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja yra I. S. sugyventinė, įvykio metu buvo neblaivi, kiti jos parodymai prieštarauja net I. S. parodymams, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Kitų įrodymų byloje pateikta nebuvo. I. S. privalėjo pateikti pakankamai S. S. kaltumą įrodančių įrodymų, o pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kurios negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl S. S. išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo I. S.

Skiriant bausmę I. S. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė tyčinį, tačiau nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, neteistas (b .l. 87), neįgalus (b.l. 28,29), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 83-86), nusikalstama veika padaryta spontaniškai, dėl susiklosčiusių priešiškų tarpusavio santykių. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). Įvertinus I. S. asmenybę bei jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

S. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš I. S. prašė priteisti 20 000 litų neturtinės žalos ir 390,80 Lt turtinės žalos.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant S. S. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl I. S. neteisėtų veiksmų S. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, emocinius išgyvenimus, padarytos turtinės žalos dydį, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju S. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį smurtą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, kaltinamasis dėl poelgio nesigaili, nukentėjusiosios neatsiprašė. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertina 1000 Lt.

S. S. prašo priteisti iš I. S. 451 Lt turtinės žalos: 74 Lt už specialisto tyrimo atlikimą (b .l. 8-9), 59,20 Lt už vaistus (b. l. 65) ir 316,80 Lt išlaidų kurui (įrodymų nepateikė). Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo pažymėtina, kad išlaidos teismo medicininei apžiūrai ir už vaistus pagrįstos ir priteistinos, nes šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau ieškinys dalyje dėl išlaidų kurui atmestinas, nes nėra pateiktų įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą bausmės laikotarpį nebendrauti su S. S..

S. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, ir iš I. S. priteisti S. S. 1000 Lt (Vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 133,20 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

S. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.