Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys nesklebtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, paskutinį kartą 2018-12-07 Nyderlanduose už vagystę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U. 2022 m. kovo 7 d., apie 21 val. 52 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu J. U. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis iš savo draugo E. P. prieš savaitę paėmė jam priklausantį automobilį. E. P. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo teisių, jis jam pamelavo sakydamas, kad turi, E. P. juo pasitikėjo. Taigi E. P. paskolino jam savo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet jie 2022 m. kovo 7 d., vakare apie 21.52 val., susitiko, jis jau buvo išgėręs alkoholinių gėrimų ir E. P. jo paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis sutiko ir jam E. P. nesakė, kad yra pavartojęs alkoholinių gėrimų bei kad neturi vairuotojo teisių. Tuomet minėtoje gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis padarė autoįvykį atsitrenkęs į kitą stovinčią transporto priemonę, kiek pamena „Audi“, valstybinių numerių šiuo meta nepamena, stovėjo prie namo pastatytoje aikštelėje. Jis tuo metu važiavo priekiu ir netyčia sukdamas atsitrenkė į kito automobilio galą. Tuomet kaltinamasis J. U. išlipo iš automobilio ir pasižiūrėjo ar stipriai apgadino minėtą „Audi“, jis atsitrenkė į automobilio galinį bamperį. Pamatė, kad ateina iš laiptinės vyras kuris paaiškino, kad jis atsitrenkė į jo „Audi“ automobilį savo vairuojamu „Volkswagen“. Jis neneigė ir šiuo meta neneigia, kad pats vairavo minėtą automobilį ir kad įvyko autoįvykis. Taip pat atvykusiems pareigūnams jis prisipažino, kad neturi vairuotojo teisių ir kad tuo metu buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Jo vairuotą automobilį išvežė į saugomą aikštelę, o jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl savo veiksmų labai gailėjosi (b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad jis pažįstamam savo J. U. buvo paskolinęs savo draugės V. automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis važinėjo, prieš savaitę tikslios datos nurodyti negali nepamina. Minėtas automobilis yra jo draugės V. M. tėčio V. M.. Jis pats kadangi yra vairuojantis ir turi vairuotojo teises, pasikliovė savo pažįstamu J., nes jis jam žodžiu minėjo, kad jis turi vairuotojo teises. Taigi jiems būnant kartu 2022-03-07 vakare, apie 20.00 val., jis vartojo alkoholinius gėrimus alų, bet jo pažįstamas J. U. nevartojo prie jo alkoholinių gėrimų ir jis nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Jis nepamena, kur norėjo nuvažiuoti. Bet J. U.bevairuojant minėtą automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis pamatė, kad J. U. neišsuko posūkio kur tiksliai tuo meta tai buvo nepamena, tikslaus adreso nurodyti jis negali, tik pats matė, kad atsitrenkė į kitą automobilį Audi, koks tiksliai modelis ir valstybinis numeris nurodyti negali, nepamena. Jis tada pasakė J. niekur daugiau nevažiuojam, laukiam policijos. Tuomet iš laiptinės išėjo to „Audi“ automobilio savininkas, vyras. Iškarto atvyko policijos pareigūnai. Po šio įvykio jam J. U. pats prisipažino, kad jis neturėjo vairuotojo teisių ir kad buvo išgėręs. Jis tikrai niekam neduoda savo automobilio vairuoti be vairuotojo teisių ir kas yra vartojęs alkoholinių gėrimų ar kitų psichotropinių medžiagų (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A., parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos, Kelių patrulių rinktinėje, jo pareigos yra vyriausiasis patrulis. 2022-03-07 pamainą pradėjo nuo 18 val. 30 min. kartu su kolega G. T. tarnybiniu automobiliu V1841. Patruliuojant Vilniaus mieste, apie 21 val. 10 min., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme VW automobilis kliudė kitą kieme stovėjusį automobilį. Atvykus į nurodytą vietą, kieme pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW automobilyje sėdėjo du asmenys. Priėjus prie vairuotojo pusėje sėdinčio asmens, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai J. U., gim. (duomenys neskelbtini). Jis jiems paaiškino, kad važiuodamas automobiliu buvo neatidus, ko pasėkoje atsitrenkė į stovintį automobilį. Jis pats jiems pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Bendraujant su juo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. J. U. buvo paklausta, ar jis nėra išgėręs alkoholinių gėrimų. Jis atsakęs, kad gėrė alkoholinį prieš 3 valandas. Jam buvo paaiškinta, kad su alkoholio kiekiu matuokliu bus patikrintas jo blaivumas. Vyras sutiko. Apie 21 val. 52 min. jam buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas. Antru bandymu apie 22 val. 15 min. jam buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas. Vyras su parodymais sutiko. Bendraujant su VW automobilio vairuotoju, prie jų praėjo kito automobilio savininkas T. Ž., kuris paaiškino, kad grįžęs savo automobiliu „Audinamo, jį pastatė (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo išgirdo smūgį ir savo automobilio signalizacijos garsą. Išėjus į lauką, pastebėjo į jo automobilį atsitrenkusį minėtą VW automobilį, prie kurio stovėjo 2 asmenys. Priėjus jam prie jų, jie pasakė kuris vairavo (tas su kuriu jie bendravo ir kuris sėdėjo vairuotojo pusėje). T. Ž. šie asmenys sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivūs, todėl į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jam priklauso automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jo dukra V. M., jai (duomenys neskelbtini) metai. Šią savaitę, o būtent šį pirmadienį, dukra su savo sugyventiniu E. P. susikeitė, dėl ko jie susikeitė automobiliais jis nežino gal jis norėjo pasižiūrėti ar po remonto gerai važiuoja minėta mašina. Kiek jis žino turi vairuotojo teises. Kad jam priklausančiu automobiliu 2022-03-07 vakare važiuos J. U. jis nežinojo. M. J. jis pažįsta tik iš matymo, nes jis gyvena jų kaime. Apie tai, kad jo automobilis yra nuvežtas į saugojimo aikštelę jis sužinojo, iš savo dukters V., kuri jam paskambino ir pasakė, kad areštavo mašiną ir jam turi paskambinti iš policijos ir po poros minučių jam paskambino tyrėja D. R. ir pakvietė atvykti į apklausą. Jam niekas nesakė, kad buvo autoįvykis ir kad iš matymo matytas J. sėdo už jo automobilio vairo, tai sužinojo tik iš E. Prašo prokurorės gražinti jam priklausantį automobilį, nes jis tikrai nežinojo, kad su juo kažkas važiavo išgėręs. Jis pasižada, kad tikrai savo automobilio niekam neduos išgėrusiam ir be vairuotojo teisių (b. l. 26-27).

2022 m. kovo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo D. A. patrulio tarnybiniame pranešime teigiama, kad pranešė, kad 2022 m. kovo 7 d. dirbant kartu su vyr. patruliu G. T., apie 21.10 val., gavo pranešimą, kad Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) eismo įvykis. Atvykus rado „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. U. ir „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. Ž. J. U. paaiškino jog buvo neatidus dėl to atsitrenkė į stovėjusį audi ir apgadino abu automobilius. Nuo J. U. sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo ir paaiškino jog yra gėręs alaus ir nėra įgijęs teisės vairuoti. Patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatytas 1.61 promilių, girtumas, antru pūtimu 1.60 promilių, girtumas. Dėl eismo įvykio aplinkybių vairuotojai sutarė. Eismo įvykis įregistruotas nustatyta tvarka, vairuotojui dėl eismo įvykio neturint teisės vairuoti surašytas AN protokolas. Dėl vairavimo neblaiviam įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę (b. l. 10).

2022 m. kovo 6 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame yra užfiksuota, kad J. U. pirmo tikrinimo metu, 21.52 val., nustatytas 1.61 promilių girtumas. Antru tikrinimo metu, 22.15 val., 1,60 promilių girtumas (b. l. 4 -5).

„Emprekis“ duomenimis automobilio „VW Passat“ 1.9 TD, 1998 metų laidos, vertė su PVM 1050 eurų (b. l. 41).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. U. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis J. U. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad jis vairavo būdamas neblaivus kai jo iškvėptame ore buvo 1,60 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. J. U. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme (b. l. 70).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibudinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bei prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vakare, vietoje, kur nuolat daug žmonių. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijos numatytą vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo teisės nėra įgijęs, šis draudimas apima teisės ją įgyti draudimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, V. M. (b. l. 17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. U. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM 1050 eurų vertė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti J. U. paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. U., gim.(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimties penkių) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. U. galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2, 3 dalimis ir 68 straipsniu, paskirti J. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. U. ieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Volkswagen“ vertę atitinkančią pinigų sumą 1050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) eurų, valstybės naudai.

Paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. U. palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.