Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3116-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
1-3116-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16616-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
R. A.
Nukentėjusysis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji bylos Nr. 1-3116-1058/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16616-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam R. A.,nukentėjusiajai G. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbantis, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2018 m. kovo 10 d. apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė savo sutuoktinei G. A. į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, 2018 m. kovo 11 d. apie 16 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nutraukdamas antklodę nuo sutuoktinės G. A., garsiai šaukė: „tu ką, nori, kad aš tave paštyrinčiau?“, grasino paimti peilį ir papjauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusiąją G. A..

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos dėl gėrimo ir depresijos. G. A. yra jo sutuoktinė, 2018 m. kovo 10 d. ir 2018 m. kovo 11 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Įvykius blogai prisimena, nes iki tol gėrė gal savaitę. 2018 m. kovo 10 d. vakare grįžo namo girtas, su žmona įvyko žodinis konfliktas, turbūt tada jai ir sudavė. Nelabai prisimena, kas įvyko. 2018 m. kovo 11 d. G. A. sakė, kad ją „paštyrins“. Tai reiškia papjauti, taip tą žodį suprato ir žmona. Nežino, ką žmona darė po tokių jo žodžių, nes jis išėjo iš namų. Mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos, nes jei būtų buvęs blaivas tokių dalykų nebūtų. Po šių įvykių užsikodavo ir alkoholio dabar nebevartoja. Su žmona santykiai geri, gyvena kartu. Užsienyje dirba oficialiai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad G. A. yra jo žmona, su ja pastaruoju metu gyveno abiem priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 10 d. iš ryto išgėrė alaus, vėliau dar gėrė pas sutuoktinės tetą Vilniaus rajone. Namo grįžo vakare, buvo labai girtas. G. ruošėsi kažkur išeiti. Gal jis dėl to supyko ir galėjo būti, kad sudavė G.. Kiek kartų sudavė, į kurią vietą sudavė, delnu ar kumščiu sudavė, tikrai nieko neprisimena. 2018 m. kovo 11 d. vėl buvo girtas. G. kažkur buvo paslėpusi raktus nuo buto, matyt, kad jis neišeitų, nes ji taip darydavo dažnai. Tarp jų prasidėjo konfliktas. G. A. pradėjo jį filmuoti. Gal jam, būnant girtam ir nelabai adekvačiam, tai nepatiko ir jis, norėdamas pagąsdinti, prikalbėjo visokių nesąmonių. Ar galėjo G. realiai ką nors padaryti, pakenkti jos sveikatai, negali atsakyti, nes tikrai buvo girtas ir beveik nieko neprisimena. Labai gailisi, kad sudavė G. ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat gailisi dėl to, kad jai grasino (b. l. 23).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji G. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. 2018 m. kovo 10 d. R. A. jos neišleido į svečius. Jis buvo neblaivus, nes jis gėrė visą dieną. R. A. nepatiko, kad ji su juo nekalbėjo ir jis jai sudavė kelis kartus kai ji sėdėjo virtuvėje. Pasakė, kad „tu niekur neisi“ ir sudavė. Kelis kartus delnais trenkė į vieną pusę, kelis kartus į kitą pusę. Buvo apie 5 smūgius. Visi smūgiai buvo į galvos sritį. Tuo metu jai skaudėjo. Neužilgo ji išėjo, o jai grįžus R. A. miegojo. Kitą rytą jis vėl gėrė. Ji pradėjo filmuoti jo elgesį, tai pastebėjęs kaltinamasis pradėjo rėkti, kad „paštyrinsiu“. Žodį „paštyrinsiu“ ji suprato, kad papjaus. Po tokių žodžių jis pradėjo eiti link virtuvės, todėl pagalvojo, kad tikrai gali paimti peilį ir taip padaryti, nes jis jau gėrė nebe pirmą dieną. Ji užsidarė vonioje ir iškvietė policiją, o jis išėjo iš namų. Vonios kambaryje užsidarė, nes išsigando, kai pamatė, kad jis eina link spintelės. Tuo metu pagalvojo, kad jis eina pasiimti peilio. Kai atvyko policija, jo namuose nebuvo. Yra kelis kartus prieš ją smurtavęs anksčiau. Kai būna blaivas, jis būna labai geras žmogus, taip pasielgęs nebūtų. Po šių įvykių jis metė gerti. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. parodė, kad su R. A. santuokoje gyvena 25 metus. Jie abu turi 2 bendrus vaikus, kurie šiuo metu yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Ji su vyru gyvena (duomenys neskelbtini), o 2017 m. sausio mėnesį išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jiems abiems. Prieš 7 metus sutuoktinis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tapo agresyvus. Ne kartą gyvenant adresu (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio naudojamo psichologinio, fizinio smurto bei konfliktų buvo kviečiama policija, tačiau ji jo gailėdavo ir pareiškimų nerašydavo. 2018 m. kovo 10 d. apie 18.30 val. jai ruošiantis išeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo girtas sutuoktinis ir pradėjo kabinėtis prie jos. Kambaryje, sujungtame su virtuve, jai sėdint ant kėdės, R. priėjo ir ranka apie 5 kartus trenkė jai į galvos sritį, pataikė į abi ausis. Jai skaudėjo. Tada jis pradėjo ją varyti iš namų ir ji išėjo. Jos sutuoktinis jau gėrė trečią parą. 2018 m. kovo 11 d. sutuoktinis visą dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. vėl pradėjo kabinėtis, konfliktuoti, ji į tai nekreipė dėmesio ir nekalbėjo. Jai gulint lovoje, jis nuo jos nutraukė antklodę ir padėjo kitoje lovos pusėje. Jai paėmus antklodę ir bandant užsikloti, jis dar kartą nutempė antklodę nuo jos. Pakartotinai jai pasiėmus antklodę, jis pradėjo grasinti šaukdamas: „tu ką, nori, kad aš tave paštyrinčiau“, grasino, kad paims peilį ir papjaus. Sutuoktinis pradėjo eiti link virtuvėje esančios spintelės. Ji išsigando, kad jis gali ją papjauti ar sužaloti. Ji nubėgo į vonios kambarį ir užsirakino. Girdėjo, kaip vyras toliau šūkavo, tačiau ką šaukė neatsimena, kadangi buvo labai išsigandusi. Su savimi ji turėjo telefoną ir paskambino į policiją. Tai išgirdęs, vyras iš karto išėjo iš namų. Dėl 2018 m. kovo 10 d. patirtų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips, nes ant jos kūno sužalojimų nesimatė, tačiau jai skaudėjo (b. l. 12).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad G. A. kreipėsi dėl nuolatinio fizinio bei psichologinio smurto iš savo sutuoktinio R. A.. Nurodė, kad policija daug kartų kviesta. Įvykio data ir laikas pažymėtas – 2018 m. kovo 10 d. (b. l. 2).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad G. A. 2018 m. kovo 11 d. 16.27 val. pranešė, jog neblaivus sutuoktinis muša, grasina papjauti, ji užsirakinusi tualete. 2018 m. kovo 12 d. vyresn. tyrėja M. D. pabendravus su G. A. nurodė, kad pastarosios sutuoktinis dvi dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to įvyko konfliktas. Konflikto metu žodžiu grasino. Smurto nenaudojo (b. l. 3-4).

Iš 2018 m. liepos 27 d. apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, matyti, kad garso įrašas stenografuotas, užfiksuota, jog 2018 m. kovo 11 d. 16:25:32 val. į bendrąjį pagalbos centrą skambino G. A., kvietė policiją (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vyras prisigėręs antrą parą, smurtas namuose, muša ir grasina papjauti, ji tualete; 16:28:25 val. G. A. atšaukė policiją, nes sutuoktinis išėjo iš namų; 17:01:55 val. G. A. vėl kvietė policiją, nurodė, kad grįžo sutuoktinis, daužo duris, ji jo neįleidžia (b. l. 17-18).

Nukentėjusiosios G. A. 2018 m. balandžio 10 d. pareiškime nurodyta, kad su sutuoktiniu gyvena dvidešimt penktus metus. Per paskutinius septynis metus vyras R. A. dažnai vartojo alkoholį ir smurtavo, dažnai gąsdindavo ir imdavo peilį, ne kartą jų namuose lankėsi policijos pareigūnai, dažni konfliktai būdavo matant nepilnamečiui tuo metu vaikui. Policijos pareigūnai lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie su vyru gyvena jų bendram įsigytam bute adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur paskutinį kartą buvo atvykę policijos pareigūnai. 2018 m. kovo 10 d. vyras kelis kartus sudavė jai antausį ir trankė per galvą, o 2018 m. kovo 11 d. tęsdamas vartoti alkoholį, grasino ją nužudyti ir griebėsi peilio. Ji spėjo pasislėpti vonios kambaryje ir iškviesti policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, vyro jau nebuvo namuose. Šiuo metu ji paliko vyrą, nes jis ją išvarė iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ji nesijaučia saugi (b. l. 1).

2018 m. balandžio 10 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad G. A. galimai nukentėjo nuo sutuoktinio R. A.. Laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 11 d., adresu (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, grasino. G. A. yra anksčiau patyrusi smurtą (b. l. 10).

Dėl veikų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi R. A. smurtą naudojo savo sutuoktinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek apklaustas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad galėjo suduoti G. A. ir bet ką pasakyti, tačiau teigė, kad įvykių detalių neprisimena, nes abejais atvejais buvo labai neblaivas. G. A. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad kaltinamasis 2018 m. kovo 10 d. apie 18.30 val. prieš ją naudojo fizinį smurtą – nenorėdamas išleisti jos iš namų, kelis kartus delnais trenkė į vieną galvos pusę ir į kitą. Iš viso buvo apie 5 smūgius, jie visi buvo į galvos sritį. Tuo metu jai skaudėjo. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos 2018 m. balandžio 10 d. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. kovo 10 d. R. A. kelis kartus sudavė antausį ir trenkė per galvą, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės pranešimas apie 2018 m. kovo 10 d. įvykį – fizinį psichologinį smurtą G. A. atžvilgiu, 2018 m. balandžio 10 d. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad R. A. 2018 m. kovo 10 d. apie 18.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip 5 kartus sudavė G. A. į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nurodyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, jog R. A. grasino savo sutuoktinei ją nužudyti. BK 145 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Nors kaltinamasis negalėjo prisiminti, kaip grasino savo sutuoktinei, tačiau G. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad 2018 m. kovo 11 d. apie 16 val. R. A., būdamas itin girtas, grasino ją „paštyrinti“, tokius žodžius ji suprato kaip grasinimą papjauti. Kaltinamasis iš esmės neneigė, kad galėjo pagrasinti savo sutuoktinei, tačiau nurodė, kad nežino, ar galėjo jai ką nors padaryti, nes buvo labai girtas. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų tai, kad 2018 m. kovo 11 d. kaltinamasis grasino papjauti G. A., patvirtina tiek nukentėjusiosios skambučiai bendrajam pagalbos centrui, kur ji nurodo, kad vyras jai grasina papjauti, tiek nukentėjusiosios 2018 m. balandžio 10 d. pareiškimas, kur nurodoma, kad R. A. 2018 m. kovo 11 d. grasino ją nužudyti ir griebėsi peilio, tiek pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo stenograma. Tai, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmus vertino kaip realius ir keliančius jai tikrą grėsmę, patvirtina jos veiksmai – vos pamačiusi, kad R. A. eina prie virtuvės spintelės, kur laikomi peiliai, ji pabėgo ir užsirakino tualete. Nukentėjusioji ir pats kaltinamasis patvirtino, kad tuomet, kai R. A. vartoja alkoholį, tampa labai agresyvus, todėl tai, kad kaltinamasis jau buvo intensyviai girtavęs kelias prieš įvykį dienas, bei tai, kad, pasak nukentėjusiosios, R. A. jau ne pirmą kartą prieš pastarąją vartoja smurtą, galėjo sustiprinti G. A. baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, tikėjimą pareikšto grasinimo realumu. Teismo įsitikinimu, tai, jog G. A. R. A. grasinimą papjauti suvokė, kaip jai realiai iškilusią grėsmę, akivaizdžiai patvirtina ir jos veiksmai – slėpimasis, užsirakinant vonios kambaryje, ir pranešimas policijai, t. y. nukentėjusioji buvo įbauginta ir tokiu būdu siekė išvengti kaltinamojo grasinimų realizavimo.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusioji G. A. turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo išsakytas grasinimas yra realus ir jis gali būti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia prieš tą pačią nukentėjusiąją G. A.. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. Nors R. A. teigė savo kaltę pripažįstantis, tačiau tuo pačiu tvirtino neatsimenantis įvykio aplinkybių ir jų teismui nenurodė, todėl toks kaltinamojo kaltės pripažinimas nelaikytinas visišku. Kaltinamojo atsakomybę abiejų nusikalstamų veikų atveju sunkina tai, kad jie padaryti R. A. esant apsvaigusiam nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors R. A. neblaivumo faktą patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau tiek nukentėjusiosios, tiek paties kaltinamojo parodymai, jog jis dėl girtumo nieko neprisimena, gėrė jau ne vieną dieną ir stiprų alkoholį, akivaizdžiai rodo, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neblaivus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neblaivumas nebūtinai turi būti patvirtintas tik remiantis alkotesterio parodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. A. neteistas (b. l. 161-165), iš jo žodžių, periodiškai dirba užsienyje, gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje dėl girtavimo sukeltų pasekmių, kitose gydymo įstaigose dėl psichinės sveikatos sutrikimų negydytas. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 3 d. specialisto išvadą (b. l. 29), R. A. 2017 m. gegužės 8 d.–2017 m. gegužės 11 d. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, girtumas, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas, tačiau išvadoje konstatuota, kad teismo psichiatrijos ekspertizę R. A. skirti nėra pagrindo (b. l. 29). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų veikų paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis už kiekvieną nusikaltimą nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu kaltinamajam paskirtos bausmės tikslus padės pasiekti paskirti įpareigojimai ir draudimai. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai, kad pasak kaltinamojo, būtent alkoholio vartojimas buvo esminė nusikaltimų prieš sutuoktinę priežastis, teismo vertinimu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, tikslinga bausmės atlikimo laikotarpiu R. A. uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Be to, kadangi nusikalstamos veikos padarytos šeimos nario atžvilgiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. A. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas įpareigojimas kaltinamajam nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose šiuo atveju yra netikslingas, kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos dienos metu, be to, R. A. paaiškino, kad turi galimybę periodiniam darbui išvykti į užsienį, todėl nurodyto įpareigojimo taikymas viso bausmės vykdymo metu būtų pernelyg varžantis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis R. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos viršelio prisegtame voke saugomi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašo kopija, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, 7 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme R. A. paskirti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos viršelio prisegtame voke saugomus kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašo kopiją, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė