- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- 1-644-831/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05858-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- R. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, santuokoje, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2010-09-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 285 str. 1 d., - 30 parų arešto, 2) 2011-10-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., subendrinta, - 3 m. laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 2 m. ir 4 mėn. laikotarpiui; 3) 2012-07-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. subendrinta, - 3 m. ir 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme; 4) 2019-09-27 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 1 d., - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui; 5) 2020-10-06 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 253 str. 1 d., - 30 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 6 mėn. laikotarpiui (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024-02-08 apie 04.00 val. (duomenys neskelbtini). be jokios pateisinamos priežasties, mušė J. M., t.y. tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių J. M. į rankos bei krūtinės sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvas abiejų žastų ir kairio šono srityse, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad buvo vakaras, nukentėjusysis visą naktį neleido miegoti nei vienam gyventojui. Globėja jo gražiai prašė eiti miegoti, jis nėjo. Nukentėjusysis buvo prišlapinęs visą koridorių, R. B. eidamas rūkyti paslydo ne kartą. Jis nukentėjusiajam sakė, kad eitų išsiplauti koridorių ir eitų gulti. Aišku jam pagrasino, pagąsdino, kad gaus lupt, bet jo nemušė. Nukentėjusysis pasiėmė kibirus ir išsiplovė viską, R. B. nuėjo parūkyti ir girdėjau kaip kažkas krito. Naktinė globėja irgi matė ir girdėjo, kad R. B. nukentėjusiojo nemušė, jis krito su tais visais kibirais paslydęs prausykloje.
Viskas vyko ketvirtą valandą, buvo žiema, dienos nepamena.
Neturi jokių pareigų, bet kai visus nervuoja ir neleidžia miegoti tai žodžiu galima pasakyti, kad nors apsiramintų, susitvarkytų. Ir darbuotoja šalia stovėjo, vakarinė skyriaus globėja. Jis nukentėjusiajam sakė, kad gaus lupt, bet jis nukentėjusiojo nelupo, buvo globėja ir matė, kad jis nukentėjusiojo nemušė. Globėjos vardo ir pagardės neatsimena. Dabar ji jau išėjusi į pensiją ar kur, bet ji jau nedirba pas juos. Kitos globėjos yra pastoviai, naktinės ir dieninės.
Gauna invalidumo pašalpą, ją moka 11-12 dieną. Ta dieną nebuvo gavęs pašalpos, nebuvo išgėręs.
Ten yra nukentėjusiojo kambarys, prausykla, kitas kambarys ir šone jo kambarys. Koridoriuje keli kambariai. Nukentėjusysis su visais konfliktuoja. Buvę su juo konfliktų anksčiau, nukentėjusysis brovėsi pas jo žmoną į dušą, ji buvo nuoga, o jis brovėsi pas ją į dušą. R. B. jį drausmino, aprėkė, bet nemušė, jis konfliktiškas. Jis aprėkė ir pagrasino, kad duos, bet nesudavė. (b.l. 133)
Kaltinimą R. B. pagrindžia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:
Nukentėjusysis J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jį miegantį lovoje suspardė kaip gyvulį, dar dabar rankos nevaldo. Jis sumušęs ne vieną žmogų, jis melagis.
Jis kambaryje gyveno ne vienas. K. P. su juo gyveno. Jis ne tik vyrų bet ir moterų sudaužęs, meluoja akyse. Jis pats 89 kambaryje gyvena. Pas K. P. reikia paklausti kuris kambarys buvo, jį miegantį lovoje sumušė. Jis ne vieną sudaužęs.
Kitoje patalpoje nemušė, lovoje tik. Po to nuėjo į tualetą ir ten sakė ką darai. O jis ne gyvulys, rankos dabar dar nepakelia. (b.l. 133-134)
Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad J. M. pažįsta, jie kai gyveno butuose tai buvo draugais, gyveno kartu. Tikrai nematė, kad jį kas būtų mušęs. Niekas jo neprašė sakyti, kad nematė. Jo niekas neklausinėjo, tyrėja neklausinėjo.
Į pagarsintus parodymus nurodė, kad neprisimena ar matė, kaip J. M. mušė. Jis tik perskaitė, kas buvo parašyta, teisingai buvo parašyta.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3punktu pagarsintas liudytojo K. P. apklausos protokolas (b.l. 60), kuriame užfiksuota, kad jis su R. B. nebendrauja, nes šis yra pavojingas visuomenei. Jis matė, kaip R. B. sumušė - sudaužė J. M.. Jis nežino kokia tai buvo diena, tačiau tai vyko tarp 24 ir 2 val. R. B. daužydamas J. M. šaukė „tu man čia neslampinėsi“. R. B. J. M. daužė kumščiais. Jis sudavė tikrai ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu. Matė ant J. M. kairio peties mėlynę. Jis klausė J. M. ar kviesti pagalbą, tačiau jis atsisakė sakydamas, jog „tuom kart nereikia“. R. B. yra pavojingas visuomenei, todėl jis pastarojo bijo.
Toliau tęsiant liudytojo K. P. apklausą šis patvirtino, kad teismo pagarsinti parodymai yra teisingi. (b.l. 134)
Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad J. M. sakė, kad jį sumušė R. B..
Tuo momentu ji buvo socialinė darbuotoja, (duomenys neskelbtini). Atėjo į darbą vasario 8 dieną, buvo pirmadienis ir J. M. pasiskundė, kad jį sumušė R. B.. Pasižiūrėjo ir ant peties buvo mėlynė. Pasikalbėjo ir su R. B. ir jo darbuotoja, jis neigė mušęs, taip pat ir naktį dirbusi darbuotoja sakė, kad nematė, kad R. B. ką būtų mušęs. Ta darbuotoja R. B., individualios priežiūros darbuotoja. Ji tą naktį dirbo ir sakė, kad nieko nematė, J. M. jai nesiskundė. Pasikalbėjo su abiem gyventojais, jie susitaikė. Kitą dieną J. M. nuėjo į mišias, grįžęs po mišių buvo piktas, sakė „nedovanosiu, neatleisiu nes mane R. mušė“. Tada buvo priimtas sprendimas nuvežti į ekspertizę, palydėjo pas ekspertus ir buvo nustatytas sumušimo lygis. Kitą dieną pranešė policijai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kada pateko pas ekspertus tiksliai nepasakys, galėjo būti vasario 13 diena, o 14 dieną turbūt pradėtas ikiteisminis.
Naktinė darbuotoja dirbo tame skyriuje, bet negirdėjo kažkokių muštynių garsų. Sakė, kad nematė ir negirdėjo šaukiant ar panašiai. Kalbėjo su J. M. kambarioku, jis kalbėjo nerišliai ir nėjo suprasti ką jis nori pasakyti. J. M. sakė vieną laiką ir kitą, o K. P. irgi sakė kad mušė.
R. B. kartais vartoja alkoholio. Kitą dieną po įvykio jai atrodo, kad nebuvo vartojęs. Ji pati nedirbo tą naktį, bet jai atrodo, kad tikrai nebuvo vartojęs.
J. M. jai rodė petį, apžiūrėjo ir kitur sumušimų nesimatė, tik ant vieno peties.
Gyventojai gyvena trijuose aukštuose. Naktinė darbuotoja dirba ne per visus aukštus, šis įvykis vyko pirmame aukšte. Darbuotoja neturi savo kabineto, ji dirba, būna kambariuose, yra poilsio kampelis ir dar yra svetainė, o kabineto neturi.
Kiek ji matė jie su kunigu pasikalbėjo, ji negirdėjo, ką jie kalbėjo, bet būtent po mišių pasakė, kad nedovanoja.
Po mišių kunigas buvo atėjęs, bet ji pati nematė, tik girdėjau, jai R. B. sakė. (b.l. 134)
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo rašyti pasiaiškinimą, kaip viskas buvo. Jai sekantį kartą atvykus į darbą sužinojo, kad toks įvykis buvo jos paroje. Jai pasakė socialinė darbuotoja.
Ji tuo laiku dirbo (duomenys neskelbtini), anksčiau vadinosi socialinio darbuotojo padėjėja, dabar individualios priežiūros darbuotojo padėjėja. Ji nežinojo nieko, tik kai atėjo į darbą jai pasakė, bet girdėti nieko negirdėjo. Jai apie įvykį pasakė R. Z.. Ten yra trys skyriai ir jos po vieną dirba. Kada įvykis buvo nežino, gal naktį. Ji jai pasakė, kad sumuštas žmogus, paklausė kas ką sumušė. R. Z. jai viską pasakė, ji pati nieko nematė ir negirdėjo, kad būtų rėkę, stumdęsi kas nors. R. Z. nurodė J. M. ir R. B.. Pati nematė tikrai, net nežinojo, kad taip įvyko. Prieš tą naktį J. M. ir R. B. matė, bet kada paskutinį kartą negali prisiminti, gal vakare, gal naktį. Dauguma miegojo, vyrai vienas po kito eidavo rūkyti, J. M. irgi eidavo. Pavaikščioja ir pareina. Nieko neįprasto nematė. Laiko tikrai nepamena, neatsimena visiškai, net koks metų laikas buvo nežino.
Tarp J. M. ir R. B. tikrai nebuvę konfliktų anksčiau. J. M. ramus žmogus, jie ligoniai visi. Iš R. Z. sužinojo viską kai atėjo į kitą pamainą. Ji sakė, kad primuštas žmogus ir R. B. paklausė kas ką sumušė. Jokių aplinkybių R. Z. jai neaiškino, ji po to nuėjo pažiūrėti, kaip J. M. atrodo, sutiko jį koridoriuje. Jam ant veido buvo mėlynės, patinimas. Jis jai nesiskundė tą naktį ir negirdėjo jokių garsų, gal buvo išėjusi į kitą skyrių. Jos per pamainą kelis kartus apeina visus. Tikrai nieko nesigirdėjo, nesimatė, gal buvo kitame skyriuje, ten yra sunkesnių ligonių, reikia pažiūrėti, kad iš lovos neiškristų.
Ji nematė kas ką mušė. Konkrečiai R. Z. nesakė, kas ką mušė, tik sakė, kad J. M. susimušė su R. B.. J. M. neklausė kas jam įvyko, socialinė jai pasakė kas buvo.
Tuo laiku D. buvo išdirbusi 17-18 metų. J. M. pažinojo seniai, dirbo kitame skyriuje, kurį reikėjo prižiūrėti. Po to jį perkėlė į kitą skyrių. R. B. pažinojo gal metai laiko. R. B., būdavo, kad net tuos, kurie skriaudžia kitus, pabardavo. Ir buvo tokia moteris prižiūrima ir jis ateidavo pasakydavo, kad jie giminės, kad paduotų jai valgyti, nepamirštų jos. Jai atrodo, kad negalėjo jis kažkaip griežčiau pasielgti. J. M. nekonfliktinis, labai dėkingas žmogus. Kai jis labai sirgo ir ji jam patalynę keitė, rengė jį, tai jis jai kelis metus dėkojo. (b.l. 147-148).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra D. socialinės globos namų, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpos. (b.l. 113-114, 116-118)
Savanorišku dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. Z. pateikė specialisto išvadą Nr. G 61/2024(09) (b.l. 17-18).
Specialisto išvada Nr. Nr. G 61/2024(09) (tyrimas pradėtas 2024-02-09) nustatyta, kad J. M. konstatuotas kairio kaktikaulio gumburio projekcijoje 0,5x1 cm nubrozdinimas, padengtas šviesiai rausvu šašu, esančiu aukščiau aplinkinės odos; kairio žasto išorinio paviršiaus viršutiniam trečdalyje 9x5 cm, tarpe tarp kairiųjų užpakalinės pažastinės ir mentinės linijų ties šonkaulių apatiniu lanku 6x3 cm, dešinio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 6x5 cm dydžio melsvai violetinės su gelsvai žaliu atspalviu kraujosruvos buvo padarytos 3-4 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (b. 19-20).
Ekspertizės aktu Nr. 83TPK-233/204 nustatyta, kad R. B. nusikalstamos veikos darymo ir šiuo metu gali ir galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje bei būti apklausiamas (b.l. 93-97).
Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šio byloje esančių rašytinių dokumentų (duomenų) leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Kaltinamasis R. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., teigdamas, kad nukentėjusiojo nemušė, jis krito su tais visais kibirais paslydęs prausykloje, nors tvirtina, kad pats šio įvykio nematė, tik girdėjo garsą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia, tek paties nukentėjusiojo tiek ir liudytojo K. P. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Tiek nukentėjusysis J. M. tiek ir įvykio metu su juo kartu kambaryje gyvenęs liudytojas K. P. tvirtina, kad smurtą J. M. atžvilgiu vartojo ir jį nežymia sužalojo būtent R. B.. Be to Specialisto išvada Nr. Nr. G 61/2024(09) nustatyta, kad objektyviai J. M. konstatuota – kairio kaktikaulio gumburio projekcijoje 0,5x1 cm nubrozdinimas, padengtas šviesiai rausvu šašu, esančiu aukščiau aplinkinės odos; kairio žasto išorinio paviršiaus viršutiniam trečdalyje 9x5 cm, tarpe tarp kairiųjų užpakalinės pažastinės ir mentinės linijų ties šonkaulių apatiniu lanku 6x3 cm, dešinio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 6x5 cm dydžio melsvai violetinės su gelsvai žaliu atspalviu kraujosruvos, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo konstatuoti atlikus specialųjį tyrimą. Be to liudytoja R. Z. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusysis visą laiką nuosekliai teigė, kad jį sužalojo būtent R. B., buvo kalbėta su abiem įvykio dalyviais ir pradžioje jie susitaikė, tačiau vėliau nukentėjusysis savo poziciją pakeitė, dėl ko buvo kreiptasi tiek į teismo medicinos ekspertą, tiek ir į policiją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta teismas sprendžia, kad R. B. savo kaltę neigia siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamojo parodymais nesivadovauja.
Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis R. B., jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas, pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nelikę. Kaltinamasis teistas, administracinėmis nuobaudomis per metus nebaustas. Įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, R. B. pagal BK 140 str. 1 d. skirtina arešto bausmė artima vidurkiui.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jo gyvenimo būdą ir elgesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,
nusprendžia:
R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant jam intensyvios priežiūros.
Skirti R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skirti R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.
Išaiškinti R. B., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris numato, kad, jeigu asmuo probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.