Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-30-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
2A-30-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
O. A., A. A.
Atsakovas
N., N. L., R. P.
Trečiasis asmuo
AB DnB NORD bankas
Advokatai
Dana Žvingilienė, Jurgita Spaičienė
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-30-260/2011Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovei O. A., ieškovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovėms N. L. ir R. P., atsakovių atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių N. L. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3313-584/2010 pagal ieškovų O. A. ir A. A. ieškinį, pareikštą atsakovėms N. L. ir R. P., dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo – AB DnB NORD bankas, ir atsakovių N. L. ir R. P. priešieškinį ieškovams O. A. ir A. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 48-52, t.1) prašė teismo pripažinti jiems teisę be atsakovių sutikimo rekonstruoti tvorą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, pagal UAB „Arikon“ 2008 m. paruoštą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą; įpareigoti atsakoves netrukdyti ieškovams patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, per bendrą žemė sklypą, pažymėtą raide „A“, valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune; priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovėmis yra bendraturčiai namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune. Kadangi atsakovės nuolat laiko savo automobilius ant bendros žemės sklypo dalies ir taip apsunkina ieškovams galimybę įvažiuoti į savo kiemą ir statyti automobilį savo žemės sklype „B“, būtina atlikti tvoros rekonstrukciją. Prašė atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą, kadangi atsakovės, jau įsigydamos namų valdą (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, žinojo apie viešame registre įregistruotą žemės naudojimosi tvarką, kuri, remiantis CK 4.81 str. 2 d., yra joms privaloma.

Atsakovės N. L. ir R. P. patikslintu priešieškiniu (b.l. 75-77, t.2) prašė pakeisti ieškovų ir A. B. Z. 2006 12 07 susitarimu nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0024-0042, esančio (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Toposfera“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis „A“ 255 kv.m ir „B“ 75 kv.m – ieškovams; žemės sklypo dalimi „C“ 50 kv.m – atsakovėms; žemės sklypo dalimi „D“ 56 kv.m – šalims bendrai, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės neprieštaravo dėl ieškinio reikalavimų, kad ieškovai, rekonstruodami tvorą, įsirengtų atskirus vartus jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje „B“, tačiau nesutiko, kad pagal tvoros projektą būtų griaunamas 3 stulpelis ir vietoj esamų vartų projektuojami nauji, kadangi panaikinus esamus vartus ir ieškovams pagal dabartinę naudojimosi žeme tvarką parkuojant automobilius savo žemės sklype „B“, atsakovės dėl esamo įvažiavimo į garažą – panduso – apskritai neturėtų galimybės pėsčiomis ir patogiai patekti į savo namo dalį. Atsakovės nurodė, kad dėl esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos jos negali tinkamai naudotis joms priklausančia namo dalimi, neturi galimybės nekliudomai į savo namo dalį patekti ar net prie jos prieiti, taip pat neturi galimybės naudotis joms priklausančiomis 59/100 dalimis kiemo įrenginių – lauko tualetu ir šuliniu. Atsakovių siūloma tvarka yra pagrįsta ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, nes liudytojos parodė, kad buvę atsakovėms priklausančios namų valdos savininkai naudojosi ir turėjo apėjimą aplink savo namą, o žemės sklypo dalimi, kuri pagal esamą tvarką priklauso išimtinai ieškovams, bendraturčiai naudojosi bendrai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė (b.l. 121-125, t.2). Teismas pripažino ieškovams O. A. ir A. A. teisę be atsakovių N. L. ir R. P. sutikimo rekonstruoti tvorą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, pagal UAB „Arikon“ 2008 m. paruoštą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą; įpareigojo atsakoves N. L. ir R. P. netrukdyti ieškovams O. A. ir A. A. patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, per bendrą žemė sklypą, pažymėtą raide „A“, valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune; priteisė solidariai iš N. L. ir R. P. ieškovų O. A. ir A. A. naudai 1.770 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 255 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovai ir atsakovės yra namų valdos, kurią sudaro 436 kv. m ploto žemės sklypas, 267,02 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (1A1žp) ir kiemo statiniai, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 30, bendraturčiai: ieškovams priklauso 377/436 dalys žemės sklypo ir 41/100 dalis pastatų, o atsakovėms bendrai sudėjus – 59/436 dalys žemės sklypo ir 59/100 dalys pastatų (b.l. 10-12, 85-86, t.1). 2006 m. gruodžio 7 d. ieškovai ir tuometė minėtos valdos bendraturtė A.B. Z. susitarimu, kuris nuo 2006 12 07 įregistruotas viešame registre, patvirtino žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovai vieni naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ – 302 kv. m., o bendrai visi bendraturčiai turi teisę naudotis žemės sklypu, pažymėtu raide „A“ – 134 kv. m., iš kurių buvusiai bendraturtei priklausė 59 kv. m., o ieškovams – 75 kv. m. (b.l. 14-20, t.1). 2007 m. rugsėjo 14 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovės iš A.B. Z. lygiomis dalimis įgijo žemės sklypo ir gyvenamojo pastato bei kiemo statinių dalis, o taip pat buvo supažindintos su viešame registre įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka (b.l. 98-99, t.1). Ieškovai pateikė UAB „Arikon“ parengtą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą, kuris suderintas su Kauno apskrities VPK ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriumi (b.l. 38, t.1; b.l. 15, t.2).

Teismas, atmesdamas atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad pateiktas atsakovių žemės naudojimo pakeitimo tvarkos projektas neatitinka racionalumo, patogumo bei protingumo kriterijų, kadangi projekte ieškovams paskirta naudotis mažesniu nei jiems faktiškai priklauso žemės plotu, ieškovams priskirta po atsakovių namu esanti žemė, keičiamos bendro naudojimo žemės sklypo ribos, siekiant, kad atsakovės galėtų prieiti prie kiemo statinių – tualeto ir kanalizacijos šulinio, nors pačios atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad tualetas yra seniai nugriautas, o liudytojos J. V. parodymais, prie kanalizacijos šulinio priėjimo būtinybės nėra, kadangi visi reikalingi įrenginiai yra sumontuoti atsakovių name. Atsakovių argumentus, kad pirkdamos namų valdą, tikėjosi, jog jos vienos naudosis kiemeliu ir įvažiavimu pro vartus, nes buvusi savininkė – liudytoja A.B. Z. informavo, kad ieškovai įvažiavimu nesinaudojo ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, be to, buvo nusistovėjusi tvarka, kad tiek įvažiavimas pro esamus vartus, tiek kiemo aikštelė buvo naudojama išimtinai atsakovių namo gyventojų, teismas laikė neturinčius teisinio pagrindo, kadangi pirkdamos namų valdą atsakovės buvo supažindintos su viešame registre įregistruota žemės naudojimosi tvarka, žinojo, kuri žemės dalis yra priskirta naudotis išimtinai ieškovams, o kuri žemė – bendrai.

Tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas nustatė, kad ieškovų užsakymu 2008 m. parengtas tvoros supaprastintas projektas, kuris buvo pateiktas atsakovėms susipažinti, yra suderintas su Kauno apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriumi, t.y. atitinka Statybos techniniame reglamente 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 p. nurodytus reikalavimus. Iš tvoros rekonstrukcijos projekto nustatė, kad naujai projektuojami vartai, kurių rekonstrukciją ginčija atsakovės, yra iš dviejų dalių, vieni varstomi, kaip yra ir šiuo metu, kiti – stumdomi, automatizuoti, jokių įrodymų, kad naujai projektuojami vartai gali būti sunkūs ir todėl atsakovės negalės jų pastumti ar atverti, į bylą nėra pateikta, todėl šiuos atsakovių argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovių argumentus, kad ieškovams atlikus tvoros rekonstrukciją bei savo žemės sklype „B“ parkuojant automobilį pažeidžiant minimalius automobilio parkavimo parametrus, atsakovės dėl esamo įvažiavimo į garažą – panduso – apskritai neturės galimybės pėsčiomis ir patogiai patekti į savo namo dalį, šio ginčo nagrinėjimo kontekste, kai sprendžiamas klausimas dėl atsakovių atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai pagrįstumo, teismas laikė neturinčiais reikšmės ir kitos bylos dalyku. Kitų pagrįstų duomenų, kuriais remdamosi atsakovės atsisako duoti sutikimą tvoros rekonstrukcijai, byloje teismas nenustatė. Teismas taip pat nustatė, kad pagal esamą naudojimosi žeme tvarką ant žemės dalies, kuri ginčo šalims priskirta naudotis bendrai, atsakovės stato automobilius, tokiu būdu užkirsdamos ieškovams pravažiavimą į savo privačią žemę. Aplinkybes, kad parkuoja savo automobilius ant bendrai valdomos žemės, bylos nagrinėjimo metu neginčijo bei pripažino pačios atsakovės, todėl teismas įpareigojo atsakoves pašalinti ieškovų teisių pažeidimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 133-135, t.2) atsakovės N. L. ir R. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovų O. A. ir A. A. ieškinys ir atmestas atsakovių N. L. ir R. P. priešieškinis ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliančių nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovų pateiktas tvoros rekonstrukcijos projektas neatitinka bendraturčių interesų bei yra vienpusiškas. Ieškovų pateiktame tvoros rekonstrukcijos projekte (brėžinyje) aiškiai matyti, jog ieškovai ketina griauti trečiąjį tvoros stulpelį bei panaikinti įėjimo į teritoriją vartelius, esančius prieš atsakovėms priklausančią namo dalį. Vietoj jų pagal projektą planuojama įrengti stumdomus vartus, pro kuriuos ieškovai automobiliais patektų į teritoriją. Po rekonstrukcijos tvoroje išliks tik vieni varteliai, esantys ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, priešais jiems priklausančią namo dalį, taigi akivaizdu, kad šiais varteliais atsakovės galimybės naudotis neturės. Teismas, leisdamas ieškovams rekonstruoti tvorą, neįvertino, jog šie ieškovų veiksmai turės neproporcingas pasekmes, t.y. vieno iš bendraturčių interesai bus nepagrįstai pažeidžiami kitų bendraturčių - ieškovų - naudai. Panaikinus minėtus vartelius bei vietoje jų įrengus stumdomus vartus, atsakovės neturės galimybės saugiai bei nekliudomai patekti į savo gyvenamąsias patalpas, nes bus priverstos naudotis automobiliams skirtais stumdomais kiemo vartais. Sprendimu teismas pažeidė bendraturčių interesų derinimo principą, kurio laikymosi svarba ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ne tik neišsprendė tarp bendraturčių kilusių nesutarimų, bet dar labiau komplikavo situaciją ir dėl jos ateityje konfliktai tarp šalių bus neišvengiami. Rekonstravus tvorą bei pastačius naujus stumdomus vartus, ieškovai jais naudosis tam, kad savo automobiliais galėtų patekti į namo teritoriją bei čia parkuoti automobilius. Ieškovai teigia, jog įrengus šiuos naujus vartus jiems priklausantys automobiliai bus parkuojami ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, plane pažymėta raide „B“. Iš byloje pateiktų teritorijos brėžinių bei foto nuotraukų matyti, jog netgi praplatinus įvažiavimą, t.y. įrengus naujus vartus vietoj esančių ir panaikinus vartelius, automobilių statyti ieškovams priklausančioje sklypo dalyje „B“ fiziškai nėra galimybių. Taigi, darytina išvada, jog automobiliai bus statomi bendro naudojimo sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“, t.y. aikštelėje, esančioje tiesiai priešais vienintelį įėjimą į atsakovėms priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad dalį šios aikštelės užima paaukštinimas (pandusas), skirtas įvažiuoti į atsakovėms priklausantį garažą, o kita aikštelės dalis apribota ieškovų namo sienos, bei į tai, jog ieškovų planuojami įrengti vartai yra būtent tarp šių objektų, tikėtina, kad ieškovai parkuos automobilius minėtoje likusioje laisvoje erdvėje aikštelėje. Tokiu atveju atsakovės visiškai neteks galimybės patekti į joms priklausančias gyvenamąsias patalpas arba bus priverstos ieškoti tarpų praėjimui tarp automobilių. Atsakovių pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtent ir atspindi dabartinę faktinę naudojimosi žemės sklypu situaciją ir ateityje leistų išvengti konfliktų tarp šalių, todėl Kauno miesto apylinkės teismas atsakovių priešieškinį atmetė nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 143-144, t.2) ieškovai O. A. ir A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliantėms, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, puikiai buvo žinoma naudojimosi tvarka šiuo daiktu, kurią patvirtina 2006 12 07 įregistruotas susitarimas. Pirkėjoms apie šį susitarimą ir jo sąlygas buvo žinoma, įsigyjant nekilnojamąjį turtą ginčo valdoje ir jos įsipareigojo šių sąlygų laikytis. Keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką neatsiradus naujų aplinkybių nėra teisinio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovų teisės, kurie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, įsigijo žymiai anksčiau nei apeliantės. Apeliančių motyvai, kad rekonstravus esamą tvorą neturės galimybės patekti į gyvenamąsias patalpas, yra atmestini, kadangi ieškovų pateiktame būsimos tvoros rekonstrukcijos projekte aiškiai ir suprantamai pavaizduota vieta, kurioje bus įrengti stumdomi vartai, kurie turės automatinį valdymą, bei įrengti varstomi vartai. Galimybė vaikščioti bei važinėti bus per abu numatomus įrengti vartus. Projekte (b.l. 38, t.1) tarp stulpelių 5 ir 6 esančiais varteliais apeliantės nesinaudoja, nes jie joms nepriklauso. Apeliantės nepateikė jokių argumentų dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo, nors šiuo motyvu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovės prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovams jų turėtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovės, nurodydamos apeliaciniame skunde motyvus, kodėl yra nepagrįstas apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas jų atmesto pareikšto priešieškinio dalyje, teigia, jog teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, įtvirtinančias bendraturčių teisę nustatyti ar pakeisti 2006 m. gruodžio 7 d. susitarimu nustatytą naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką. Tačiau kodėl reikėtų pripažinti, kad teismas netinkamai taikė apeliančių nurodytą materialinės teisės normą – CK 4.75 str. 1 d., skunde nenurodė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažint, jog toks apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. CK 4.75 str. 1 d. įtvirtina taisyklę, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o kai nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tarp ieškovų ir buvusios namų valdos savininkės A.B. Z. 2006 12 07 buvo sudarytas naudojimosi bendrai valdoma žeme susitarimas, apie jį padarytas įrašas viešame registre (b.l 10-20, t. 1). Toks susitarimas yra privalomas ir atsakovėms, perėmusioms buvusios bendraturtės A.B. Z. teises. Apie tokio susitarimo sudarymą nurodyta ir pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovės įgijo žemės sklypo dalį.

Atsakovės priešieškiniu prašė pakeisti 2006 12 07 susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatyti kitokią tvarką pagal jų į bylą pateiktą UAB „Toposfera“ parengtą planą. Atsakovių priešieškinį teismas priėmė, pripažindamas, kad atsakovės turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos žemės naudojimosi tvarkos pakeitimo, ir jį išnagrinėjo. Teismas sprendimu priešieškinį atmetė, pripažindamas, kad jis nepagrįstas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad teismas šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, nes atsakovių pasiūlyta nauja naudojimosi tvarka, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai pažeistų ieškovų teises. Tokiu ieškovų teisių pažeidimu laikytina tai, kad pagal priešieškiniu prašomą nustatyti tvarką jiems tektų naudotis mažesne nei jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalimi. Taigi, priešieškinis atmestas pagrįstai. Tačiau tai, kad atsakovių priešieškinis buvo atmestas, atsakovėms neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl to paties dalyko kitu pagrindu, t.y. siūlant nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei jie vertina, kad būtina nustatyti jų patekimo prie šulinio, lauko tualeto, aplink jų namą tvarką.

Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai, atsakovės teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovų pateiktas tvoros rekonstrukcijos projektas neatitinka bendraturčių interesų bei yra vienpusiškas, iš jo matyti, kad ieškovai ketina griauti trečiąjį tvoros stulpelį bei panaikinti įėjimo į teritoriją vartelius, esančius prieš atsakovėms priklausančią namo dalį, vietoj jų pagal projektą planuojama įrengti stumdomus vartus, pro kuriuos ieškovai automobiliais patektų į teritoriją.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad tvoros rekonstrukcija pažeistų jų teises. Po rekonstrukcijos atsakovės į jų namų valdą patekti turės galimybę. Kartu patogesnes sąlygas patekti į jiems priklausančią žemės sklypo dalį, plane (b.l. 20, t. 1) pažymėtą raide „B“, esančią šalia bendro naudojimo sklypo dalies, pažymėtos raide „A“, turės ir ieškovai. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atsižvelgta į abiejų šalių interesus, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Atsakovių nurodyta aplinkybė , kad ieškovai sklypo dalyje „B“ laikys automobilį ir tai pažeis atsakovių teises, negali būti pagrindu neduoti sutikimo tvoros rekonstrukcijai. Nurodyta sklypo dalis „B“, pirmiausia, priklauso ieškovams. O be to, ne kiekvieno automobilio pastatymas šioje dalyje būtinai gali pažeisti atsakovių teises.

Atsakovės apeliaciniu skundu, kaip kolegija vertina iš jame suformuluotų reikalavimų, prašo panaikinti ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės įpareigotos netrukdyti ieškovams patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį per bendro naudojimo žemės sklypą. Tačiau atsakovės apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis pripažįsta, jog atsakovių veiksmai pažeidžia ieškovių teises. Atsakovėms nenurodžius argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje teismas priėmė taip pat pagrįstą sprendimą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovių apeliacinį skundą iš jų ieškovams, remiantis CPK 93 ir 96 straipsniais, priteistinos pastarųjų turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, kurių suma yra 1460 Lt (b.l. 162-163, t. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 730 Lt (septynis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovų O. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Izolda Nėnienė Arūnas Rudzinskas