- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1-171-455/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36825-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kaltinamasis
- N. M.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M. 2017-07-21, apie 13.00 val., viešoje vietoje, žaidimų aikštelėje esančioje Utenoje, netoli nuo K. Donelaičio g. 19C namo, matant aplinkiniams asmenims, N. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,46 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ranka sudavė vieną smūgį A. P. mažamečiui sūnui D. P., gimusiam 2005-02-21, į veido sritį, tuo sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-07-21, būdamas neblaivus, parkelyje sudavė praeinančiam vaikui į veidą. Sudavė delnu. Dėl padaryto gailisi.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka) N. M. parodė, kad 2017-07-21, apie 13.00 val., jis ėjo namo "Aukštakalnio parkeliu". Praėjęs pro dviračiams skirtą trasą, smėlio kalniukus, ėjo tolyn link K. Donelaičio gatvės. Eidamas parkeliu iš priešpriešos pamatė ateinančius tris vaikus. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai neatsimena tarp jo ir tų vaikų vykusio konflikto eigos. Gali būti, kad einant pėsčiųjų taku vaikai jam pasimaišė ir jis norėdamas, kad jie pasitrauktų, vieną vaiką bandė dešine ranka pastumti į šalį ir netyčia pataikė jam į galvos sritį. Šio savo poelgio nesureikšmino, nemanė, kad vaiką užgavo, kad būtų kažką tam vaikui ar kitiems vaikams sakęs neatsimena. Tikrai nesiekė tų vaikų, sužaloti ar užgauti. Po šio poelgio toliau ėjo parkeliu Link K. Donelaičio g., neatsimena, kad vaikai būtų jam kažką sakę. Neilgai trukus, jam spėjus nueiti iki Vyžuonų g., jį ten pasivijo policijos pareigūnai ir sulaikė. Atsimena, kad jį sulaikant toje vietoje buvo ir tie vaikai, su kuriais prasilenkė parkelyje, kurie pareigūnams nurodė, kad tai jis trenkė vienam iš vaikų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Kad eidamas parkelyje jam kelyje pasimaišiusiam vienam iš vaikų trenkė į galvos sritį, jis pripažįsta ir savo kaltės neneigia, dėl tokio savo poelgio labai gailisi, norėtų vaikų atsiprašyti už tokį savo poelgį. Nežino kodėl taip pasielgė, dėl tokio poelgio jam tikrai gėda, mano, kad dėl įvykusios situacijos kaltas per didelis alkoholio kiekis. Išgėręs jis nebūna agresyvus, alkoholį vartoja retai. Tikrai nesiekė nei vieno vaiko sužaloti ar užgauti (b.l. 56,64-65).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2017-07-21, apie 13.30 val., policija pranešė, kad jo sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė prie žaidimų aikštelės esančioje Utena, K. Donelaičio g., netoli 19 C, namo. Atvykus jam sūnus nurodė, kad jam būnant kartu su draugais D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), šalia žaidimų aikštelės esančioje, Utena, K. Donelaičio g., netoli 19 C namo, nepažįstamas vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, priėjęs prie vaikų, pasakė "Atsakyk už bazarą" ir iškart po šių žodžių vieną kartą trenkė jo sūnui į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Sūnus nurodė, kad minėtam vyriškiui jokių žodžių nesakė. Vyriškis taip pat bandė smogti kitiems sūnaus draugams, t.y. D. K. ir D. G. į galvos sritis, tačiau jie smūgių išvengė. Vyriškis po šių smūgių nuėjo link žaidimų aikštelės, esančios K. Donelaičio g., netoli 19 C., namo, iš toliau sūnus matė kaip minėtas vyriškis iškeikė, ten buvusius nepilnamečius asmenis ir nuėjo tolyn. Po įvykio sūnaus draugui iškvietus policiją, sūnus su draugais sekė minėtą vyriškį, atvykus policijai jis buvo sulaikytas. Įvykio metu sūnus patyrė didelį stresą ir baimę (b.l. 27-28).
Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, butas (duomenys neskelbtini), Utenos mieste. Jis ir du jo draugai D. K. ir D. G. ėjo namo, bet sustojo. D. G. paskambino savo draugui ir norėjo jį išsikviesti į lauką. Priėjo girtas vyras, svyravo, buvo veidas paraudęs. Surėkė ant jų "atsakyk už bazarą", nelabai suprato ką sakė, nes šveplavo, neaiškiai šnekėjo ir iškarto po to trenkė jam į dešinį skruostą. Trenkė delnu, jis juto fizinį skausmą, trenkė tik vieną kartą. Šis vyras taip pat bandė trenkti D. G., užsimojo, bet šis pasitraukė ir vyras jam nebetrenkė. Daugiau šis vyras nieko nesakęs nuėjo. Viskas vyko parkelyje prie "Maximos", prie smėlio rampų, buvo apie 13 val. Kokia tiksliai buvo savaitės diena pasakyti negali. Jie pasekė tą vyrą, nes norėjo pažiūrėti ką jis toliau darys. Jis pradėjo kabinėtis prie mažesnių vaikų, todėl jie paskambino policijai. Policijai skambino D. K.. Atsiliepė moteris, kuri prašė jų sakyti kur eina tas vyras. Jie tą vyrą sekė kol privažiavo policijos mašina ir tada pareigūnams pirštais parodė, kad tai tas vyras. Policijos pareigūnai išlipo ir pradėjo aiškintis, jų policininkai klausė telefono numerių. Jį policijos pareigūnai pasisodino į automobilį ir išvažiavo, o jo draugai parėjo namo. Jį nusivežė į policiją. Nurodė, kad įvykis buvo rugpjūtį, įvykio metu jis neverkė. Tą įvykį matė du ankščiau jau minėti jo draugai, taip pat buvo priėjęs kažkoks vyras, kuris sakė nekreipti dėmesio, nes tas vyras, kuris prie jų kabinėjosi, yra girtas (b.l. 39-40).
Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis pažada sakyti tiesą. Ėjo trise, jis, D. K. ir D., pavardės neatsimena. Ėjo pro smėlio kalnelius pro "Rimi", Utenoje, netoli "Senukų" prekybos centro. Eidami jie kalbėjosi kai pamatė, kad iš priešingos pusės link jų ateina išgėręs vyras. Jis priėjo prie jų ir pasakė "mažink bazarą vaikas" ir trenkė D. į veidą. Pasakė žodžius ir trenkė. Matė kaip iš delno trenkė prie žandikaulio. Jis pats tuo metu pasitraukė kiek toliau, tada priėjo kažkoks nepažįstamas vyras, kuris tą neblaivų vyrą atgrasino, sakė nelysti prie jų ir eiti šalin. Tas girtas vyras pasakė "gerai" ir nuėjo tolyn. Jie sugalvojo tą vyrą pasekti, kad jis kitiems vaikams nepakenktų. Ten buvusių vaikų paklausė, ar tas vyras prie jų kabinėjosi, jie sakė, kad kabinėjosi žodžiais, jie patys to nematė. Tada jis iškvietė policiją. Policija greitai atvažiavo ir sulaikė tą vyrą. Jie visi buvo netoli tos vietos, priėję policijos pareigūnai jų paklausė kur jie gyvena ir telefono numerių (b.l. 43-44).
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2017-07-21, maždaug apie pietus, jis su draugais ėjo Aukštakalnio parkelyje prie smėlio kalniukų, kurie skirti važinėti dviračiais. Ėjo jis, jo draugas D. ir D. Ėjo namo. Jiems einant prie kalniukų iš priešpriešų atėjo kažkoks vyras. Kiek atsimena jis buvo gan stambus, vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir ant dešinės rankos dilbio turėjo tatuiruotę. Jis praeidamas pro juos pasakė "mažink bazarą", kiek suprato, jis sakė šiuos žodžiu jo draugui D., nes jis ėjo arčiausiai to žmogaus. Tas žmogus nieko nesakęs trenkė D., kuria tiksliai ranka neatsimena, delnu, pataikydamas D. į skruostą, atrodo, kad pataikė į dešinį skruostą. Po to tas vyras dar bandė trenkti ir D., bet nepataikė, jis spėjo pasitraukti. Tada tas vyras labai rimtai į jį pažiūrėjo, bet tuo metu prie jo priėjo kažkoks kitas vyras, kuris jį apgynė. Tas vyras, kuris jį gynė, dar pasakė tam vyrui, kad šis nelystų prie vaikų, o jiems pasakė, kad šitas žmogus yra girtas ir kad jie jo nebijotų ir nekreiptų dėmesio. Tada tas vyras, kuris trenkė D., nuėjo tolyn, jie visi trys sekė tą vyrą ir skambino policijai. Policijai skambino D. Jie tą vyrą sekė, nes žinojo, kad policijai reikės nurodyti tikslų adresą, kur šiuo metu yra D. trenkęs vyras. Sekdamas tą vyrą nematė ar jis kabinėjosi prie kitų parke buvusių vaikų. Jie jį sekė tol kol atvažiavo policija. Atvažiavusiems policininkams jie pirštais parodė į tą vyrą ir policija jį sulaikė ir apžiūrėjo, kiek žino tas vyras buvo su kuprine ir policininkai apžiūrėję rado pas jį peiliuką. Po to policininkas priėjo prie jų ir paprašė pasakyti vardus pavardes, tėvų vardus pavardes, adresus ir telefono numerius. D. išvažiavo kartu su policija, o jis su D. išėjo namo (b.l. 48-49 ).
Iš 2017-08-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 117/2017(08) nurodyta, kad D. P. medicininėje dokumentacijoje sužalojimų nekonstatuota (b.l. 24).
Iš 2017-07-21 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vizualiai apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų, ar kitų bylai reikšmingų daiktų nerasta (b.l. 10-11).
Iš 2017-07-21, 13.36 val., alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad N. M. girtumo tikrinimo rezultatas – 3,46 promilės (b.l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, o liudytojai D. K., D. G. patvirtino, kad kaltinamasis be jokios priežasties sudavė į veidą, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir buvo apramintas, tik kito pro šalį ėjusio vyriškio. Šie įrodymai tarpusavyje esmingai sutampa ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tvarką. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo viešoje vietoje, t.y. miesto parkelio teritorijoje. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jie buvo sukrėsti tokio kaltinamojo elgesio. Tai, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką įrodo, tai, kad pašalinis asmuo vyriškis turėjo įsikišti ir sutramdyti kaltinamąjį. Taip pat dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo iškviesta policija. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. Tais pačiais veiksmais kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, t.y nukentėjusiajam, kuriam buvo 12 metų. Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nukentėjusįjį įvardijo kaip vaiką, t.y. mažametį asmenį. Teismas įvertindamas tai, kad nukentėjusiajam buvo 12 metų, kaltinamasis jį įvardijo kaip vaiką, įrodo, kad kaltinamasis turėjo ir galėjo numatyti, kad naudoja fizinį smurtą prieš mažametį asmenį. Kaltinamojo veiksmai - smūgio sudavimas įrodo, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 3 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkus nusikaltimus tiesiogine tyčia, baustas administracine tvarka (b.l. 74), psichiatrinėje ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (b.l. 69,), Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija charakteristikoje nurodo, kad jokių nusiskundimų dėl N. M. elgesio nėra gavusi (b.l. 68), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė - bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei numatytas šios bausmė vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 (BK 64/1 str.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą.
N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64/1 str. bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti N. M. 10 MGL (376,60 eurų ) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2017-0-21 iki 2017-07-22 ir laikyti N. M. nubaustu 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda.
Nustatyti, kad N. M. šią baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.
Pradėjus bausmės vykdymą N. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.