- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- I-569-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02398-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. buvo gydomas LAVL Psichiatrijos skyriuje, kur nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Jis buvo laikomas perpildytoje palatoje, t. y. joje ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Palatoje trūko oro, buvo išimti langai, įrengtos grotos, dėl esančios drėgmės nedžiūvo išskalbti drabužiai, čiužiniai buvo šlapi. Taip pat teigia, kad buvo vedamas praustis į dušą su tuberkulioze sergančiais ligoniais. Dėl netinkamų gydymo sąlygų stipriai sutriko psichika, tapo irzlus.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad buvo gydomas baisiomis sąlygomis, dėl to stipriai sutriko psichika.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Psichiatrijos skyriaus 7 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 3 lovos).
LAVL nurodo, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.
Vasarą vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrintas vėdinimas per jį ir nebūtų karšta, žiemą lango rėmas įdedamas, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinti (atidarant ir uždarant langą), ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.
Pažymi, kad LAVL kamerų tipo palatose bei palatose ant visų langų įrengtos apsauginės grotos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.9 punktu, kuriame nurodyta, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.
Visose kamerų tipo palatose bei palatose santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.
LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Atkreipia dėmesį, kad LAVL privalo ir imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, todėl visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes ir kt. Ligoninėje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus bei LAVL darbuotojus. Pacientai, sergantys tuberkulioze, į dušą vedami atskirai nuo kitų suimtųjų / nuteistųjų.
LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (700 Eur) atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo jo gydymo LAVL laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Pareiškėjas buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Psichiatrijos skyriaus 7 kamerų tipo palatoje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šios palatos plotas yra 15,51 m² (b. l. 24). Iš pateiktų palatos nuotraukų matyti, kad joje yra 3 dviaukštės lovos, tai patvirtina ir byloje pateikta pažyma (b. l. 17, 18, 37, 43).
LAVL nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu 7 palatoje buvo asmenų. Pareiškėjas pirminiame teismui pateiktame skunde nurodo, kad buvo gydomas kartu su dviem asmenims, o patikslintame skunde – su keturiais asmenimis (b. l. 1, 36). Pareiškėjo patikslinto skundo teiginys dėl asmenų skaičiaus vertintinas kritiškai, nes patikslinimas yra pateiktas po pusės metų nuo pradinio skundo pateikimo. Kadangi pareiškėjo parodymai yra prieštaringi, teismas remiasi pirminiu jo skundu, kuriame nurodyta, kad 7 palatoje buvo gydomi 3 asmenys, ir konstatuoja, kad pareiškėjui tenkantis plotas gydymosi laikotarpiu palatoje atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad palata neatitiko higienos normų reikalavimų.
Iš byloje esančių palatos nuotraukų matyti, kad joje buvo atsilupę sienų dažai (b. l. 17), o tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012), 114 punkto, kuriame nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi / dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms, reikalavimų.
Pareiškėjas teigia, kad palatoje buvo išimti langai, trūko oro.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
LAVL išimdama palatoje langą pažeidimo nepadarė, kadangi tai – palatos vėdinimo būdas, kurį leidžia higienos normos. Taigi nėra pagrindo teigti, kad palatoje trūko oro, kadangi, kaip ir minėta, palata buvo vėdinama.
Pareiškėjas nurodo, kad ant langų buvo įrengtos grotos.
Eksploatavimo taisyklių 16.9 punktas nustato, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Grotų įrengimas yra privalomas, todėl šiuo atveju pažeidimas taip pat nebuvo padarytas, nes LAVL laikėsi taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Pareiškėjas teigia, kad buvo verčiamas praustis kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pareiškėjas pateiktame skunde patvirtina, kad LAVL nepažeidė savo pareigos užtikrinti, kad nuteistasis / suimtasis turėtų galimybę nusiprausti duše, o teiginys, kad buvo verčiamas praustis kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis, atmestinas, kadangi yra abstraktus ir nepagrįstas jokiais duomenimis.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl palatoje buvusios drėgmės nedžiūvo drabužiai, buvo šlapias čiužinys.
Šis teiginys taip pat atmestinas, kadangi yra abstraktus ir nekonkretus, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl nurodytų nepatogumų kreipėsi į atsakovės administraciją.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo gydomas sąlygomis, kurios galėjo sukelti diskomfortą ir emocines kančias. Nustatytas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 114 punkto pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, sukėlusiu trumpalaikius išgyvenimus ir nesudarančiu pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo L. A. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.