Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Eglei Valikonienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-04-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos epizodai) 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 8 d., apie 23.00 val., savo motinos V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė delnais septynis smūgius į abi ausis nukentėjusiajam G. G., padarydamas abiejų ausų ir užausio bei sprando srities paviršinius epidermio defektus, ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, 2018 m. balandžio 9 d., apie 17.00 val., namuose - buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – motina V. V. metu, tyčia metė žaislinį plastikinį automobilį jai gulinčiai lovoje į galvą ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 9 d., apie 17.05 val., savo motinos V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į nugarą bei sugriebė už kaklo nukentėjusiajam G. G. ir jį pastūmė, tokiais smurtiniais veiksmais padarydamas jam sumušimus nugaros dešinėje palei apatinius šonkaulius ir krūtinės priekyje kairėje palei apatinius šonkaulius su minkštųjų audinių patinimais, dešinio dilbio viršutinio trečdalio sumušimą su audinių patinimu ir poodine kraujosruva, ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 23.00 val., jo motinos V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko ginčas su G. G., kuris buvo išgėręs. Apsižodžiavo, apsistumdė, sudavė G. G. smūgius į abi ausis ir į nugaros pusę. Buvo išgėręs bokalą alaus. 2018 m. balandžio 9 d., kilo konfliktas su mama dėl G. G.. Apsižodžiavo su mama jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir metė į ją žaislinį plastikinį automobilį. Tuo metu mama gulėjo lovoje ir su žaisliuku pataikė jai į galvą. Pripažįsta, kad mamai skaudėjo ir ji jautė fizinį skausmą. Mamos atsiprašė. Pasmurtavęs prieš mamą, pasmurtavo ir prieš G. G., sudavė smūgį kumščiu jam į nugarą bei sugriebęs už kaklo jį pastūmė. Su G. G. jokių giminystės ryšių nėra. Atsiprašė nukentėjusiųjų, su mama susitaikė, gailisi. Šias nusikalstamas veikas atliko būdamas išgėręs alkoholio - alaus ir galbūt tai turėjo tam įtakos. Būdamas visiškai blaivus nesmurtauja. Nuo vasaros nedirba, ieško darbo, neturi pajamų, jam padeda mama. Alkoholio nevartoja ir jam nebūtina gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

2018 m. balandžio 8 d. ir 2018 m. balandžio 9 d.

nežymus sveikatos sutrikdymas G. G.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 8 d., apie 23.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), A. V. konflikto metu G. G., sudavė septynis kartus delnais į abi ausis. Taip pat 2018 m. balandžio 9 d., apie 17.00 val., tuo pačiu adresu A. V. G. G. ranka sudavė vieną smūgį į nugaros sritį, bei sugriebė ranka už kaklo dėl ko jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 22-23).

G. G. protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2018-04-08, apie 23 val., V. V. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. V.sudavė 7 smūgius delnu į abi ausis, vieną kartą kumščiu į nugaros kairę pusę, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Jų abiejų konfliktą matė V. V. (1 tomas, b. l. 83-85).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 86-93).

Policijos suvestiniu išrašu, iš kurio matyti, jog BPC buvo gautas pranešimas, jog A. V. sudavė smūgius G. G. (1 tomas, b. l. 94-98).

Nukentėjusysis G. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jo močiutės G. G. draugė, todėl V. paprašė močiutės, kad jis kurį laiką pagyventų pas ją (duomenys neskelbtini), kur dažnai lankosi jos sūnus A. V., kurio ji labai bijo, nes jis nuolat prieš ją smurtauja. 2018-04-08, apie 23 val. į namus A. grįžo neblaivus, todėl tarp jo ir A. kilo konfliktas, kurio metu A. V. jam sudavė delnais 7 smūgius į abi ausis, dėl ko pajuto fizinį skausmą ir dar dabar spengia ausyse. Jų konfliktą matė V. V. (1 tomas, b. l. 107-109).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. G. konstatuota sumušimo žymės abiejų ausų ir užausio bei sprando srityje su paviršiniais epidermio defektais; sumušimai nugaros dešinėje palei apatinius šonkaulius ir krūtinės priekyje kairėje palei apatinius šonkaulius su minkštųjų audinių patinimais; dešinio dilbio viršutinio trečdalio sumušimas su audinių patinimu ir poodine kraujosruva, kurie galėjo būti padaryti ranka ar koja ar kokiu kietu buku įrankiu, sužalojimai atspindi mažiausiai 6 atskirus smūgius ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 127-128).

Liudytoja V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-08, apie 23 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos sūnaus A. V. ir G. G. kilo žodinis konfliktas. A. užsipuolė G. be jokios priežasties ir jiems stovint kambaryje A., būdamas neblaivus, delnais sudavė septynis smūgius G. į abi ausis. G. tuo momentu tylėjo ir nieko nesakė, kadangi G. bijo A., dėl to nebandė nei priešintis, nei ką sakyti. Iškart po to A. G. pakvietė išeiti į lauką parūkyti ir jie abu išėjo į lauką. Neilgai trukus, gal po 10 min., jie abu, G. ir A. parėjo namo. Daugiau tą naktį ji su G. nekalbėjo, jis nuėjo miegoti, matėsi, kad G. abi ausys yra raudonos, o A. kažkur išėjo iš namų, bet nakties metu vėl pasiprašė į namus ir ji A. įleido (1 tomas, b. l. 60-63).

Liudytoja R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jos mama, kuri be galo myli jos brolį A. V., visuomet juo rūpinosi, padėdavo ir išlaikydavo. 2018-04-16 jai paskambino mama ir pasakojo, kad su A. vėl buvo konfliktas, kad A. vėl ją mušė ir mušė G., bet kada tiksliai viskas vyko, ji nepasakė, smulkmenų nepasakoja, sakė, kad vyksta tyrimas. Ji pasakė, kad jau nebegali kentėti tokio A. elgesio. A. nuolat vartoja alkoholį, kas galbūt ir paveikia jo elgesį (1 tomas, b. l. 131-134).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja jokie giminystės ryšiai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvados. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Jis kaltas ir baustinas.

2018 m. balandžio 9 d. fizinio skausmo sukėlimas V. V.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018-04-09 apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. V., kilus žodiniui konfliktui, tyčia metė žaislinį automobilį savo motinai V. V., į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 13-14);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pranešime (1 tomas, b. l. 35);

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Miegamajame yra dvigulė lova, ant jos patalynė ir ant lovos galo yra pilkas plastikinis žaislinis automobilis, kurio ilgis 28 cm, plotis 10 cm, aukštis 10 cm, jo galas aplūžęs. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 37-43).

Policijos suvestiniu išrašu, iš kurio matyti, jog BPC pagalbos kreipėsi G. G. (1 tomas, b. l. 44-47).

2018-04-09 Kauno AVPK Kėdainių r. PK tyrėjos A. M. –E. tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2018-04-09, apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. V., kilus žodiniam konfliktui, tyčia metė žaislinį automobilį savo motinai V. V., į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. V. V. medikų pagalbos atsisakė. A. V. buvo pasišalinęs (1 tomas, b. l. 49).

Nukentėjusioji V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-09 apie 17 val., namuose, (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. V., jai gulint lovoje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia metė jai į galvą žaislinį plastikinį automobilį iš visų jėgų. Automobilis pataikė į galvos dešinę pusę ir ji pajuto tuo metu didelį fizinį skausmą, pradėjo verkti. Sūnus ją vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Iškoliojęs sūnus vėl norėjo ant jos pulti, bet G. atsistojo prie jos ir išskėtęs rankas ją užstojo. Sūnus A. G. pastūmė ir pasak G. buvo sugriebęs už gerklės (1 tomas, b. l. 55-61, 64).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad v. V. kūno paviršiuose sužalojimai, nenustatyti (1 tomas, b. l. 75).

Liudytojas G. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 6-8 dienomis A. smurtavo prieš V., kelis kartus ją pastūmė, keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jos, todėl jis neapsikentęs iškvietė policijos pareigūnus, tai A. supratęs, pabėgo iš namų. 2018-04-09 A. nuo ryto buvo namuose, apie 17.00 val., jis išgirdo, kad kitame kambaryje pradėjo šaukti V., o A. ją visokiais žodžiais įžeidinėjo, šaukė ant jos. V. skundėsi, kad labai skauda pakaušį, nes A. metė į ją žaislinį, plastmasinį automobilį, kuriuo pataikė V. į pakaušį (1 tomas, b. l. 78-80).

Kauno AVPK Kėdainių r. PK alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išraše nurodyta, kad 2018-04-10 00.02 val. A. V. nustatytas 0,26 promilių neblaivumas (2 tomas, b. l. 1-3).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, A. V. tyčia metė žaislinį plastikinį automobilį savo motinai V. V. gulinčiai lovoje į galvą ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, be jokios priežasties. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – motiną (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (2 tomas, b. l. 88-98, 100-101), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, vykdo individualią veiklą (2 tomas, b. l. 105, 106). Registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra (2 tomas, b. l. 112). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nukentėjusioji V. V. teismo posėdyje parodė, jog sūnus A. V. po atliktos bausmės pasikeitė. Dabar jis elgiasi gerai, pretenzijų jam neturi, jam atleido. Kai grįžo iš Marijampolės PN nebuvo jokių konfliktų ir alkoholio jis nevartoja. Prašo neskirti jam griežtos bausmės. Mano, kad jam tai didelė pamoka, nes kai grįžo iš pataisos namų elgiasi gerai, labai gailisi. Jis pasitaisė jos atžvilgiu. Dabar jis visai nevartoja alkoholio. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su griežtais įpareigojimais bei draudimais, taip pat bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, tačiau pastarasis atsisakė gydytis nuo alkoholizmo, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinio ieškinio nėra, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo, pridedant minimalias bausmių dalis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sūnaus galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-04-10 iki 2018-04-30 (2 tomas, b. l. 5-6, 56-57, 64-65), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kitų procesinių klausimų

Civilinio ieškinio –nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Kaltinamajam 2018-06-27 teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. V. ir G. G., prie jų nesiartinti arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti (2 tomas, b. l. 72-73), nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. (2 tomas, b. l. 77-78)

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų, iš kaltinamojo nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2018-04-08 nežymus sveikatos sutrikdymas) nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2018-04-09 fizinio skausmo sukėlimas) nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2018-04-09 nežymus sveikatos sutrikdymas) nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. V.: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-04-10 iki 2018-04-30, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. V. ir G. G., prie jų nesiartinti arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).