Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui J. Š., jo atstovui advokatui Valdui Raudoniui‚

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Š., VĮ Turto bankui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė pareiškimo reikalavimo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po E. N. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jam 1995 m. gruodžio 14 d. testamentu paliktą turtą bei prašė tenkinti pareiškimo reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. po tėvo E. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai valdydamas. Pateikė teismui 2001 m. lapkričio 15 d. notarės paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad E. N., mirusios, (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra E. Š..

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens G. Š. įgaliota atstovė D. Š. prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad yra G. ir J. mama. Su E. pradėjo gyventi 1995m. ir tvarkėsi E. N. namus, ten gimė vaikai. Mirė N. (duomenys neskelbtini), jie ir toliau gyveno. Kai ji mirė, palaidojo, prieš tai ją prižiūrėjo. 2013 m. mirė vyras, o ji gyveno ir toliau su vaikais. Išsituokė 2007 metais, tačiau gyveno kartu. Sūnus tvarko namą, o ji su dukra turi socialinį butą, padeda ir jos su dukra.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaimynė, bet ne giminės. D. susituokė su E. ir jie prižiūrėjo N., ja rūpinosi, mirus palaidojo, tai Žąsinalio kaimas. Mirus E. N. jie ir toliau gyveno, tvarkė namą, prižiūrėjo ir dabar prižiūri. Po E. mirties gyvena J. ir G. su D. atvažiuoja, jie ten tvarkosi ir prižiūri. Pagrinde prižiūri viską J.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl atsisakymo nuo dalies pareiškimo tenkintinas, byla toje dalyje nutrauktina. Kita pareiškimo dalis tenkintina.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimui įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. N. mirė, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), ji 1995 m. gruodžio 14 d. buvo surašiusi testamentą, kuriame nurodyta, kad jai priklausiusius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys jai mirties dieną, palieka pareiškėjo tėvui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Į bylą pateiktas 2001 m. lapkričio 15 d. notarės paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad E. N., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra E. Š.. Pareiškėjas J. Š. ir suinteresuotas asmuo G. Š. yra E. Š. ir D. Š. (J.) sūnus (b. l. 7, 9-10). (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai išsituokė (b. l. 11). E. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 13). Testamentų registre nėra įregistruota E. N. ir E. Š. palikėjų (b. l. 14, 16). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos seniūno pavaduotojas pažymoje apie gyvenamąją vietą nurodo, kad J. Š. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r. Iš VĮ Registrų centro išrašų nustatyta, jog nėra registruota jokio nekilnojamojo turto E. N. ir E. Š. vardu (b. l. 17, 19-29). Į bylą pateiktos 2019 m. liepos 5 d. notarės pažymos, kuriose nurodyta, kad mirus E. N., E. Š., palikimo priėmimo pareiškimai Šilalės rajono notarų biure nėra registruoti. Į bylą pateikti duomenys dėl E. N. turėtų pastatų. Į bylą pateikė 2001 m. lapkričio 15 d. notarės paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad E. N., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra E. Š..

2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė pareiškimo reikalavimo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po E. N. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jam 1995 m. gruodžio 14 d. testamentu paliktą turtą.

Ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (pareiškimo) Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas nuo pareiškimo dalies, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po E. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jam 1995 m. gruodžio 14 d. testamentu paliktą turtą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl pareiškėjo atsisakymas nuo šios pareiškimo dalies priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. po tėvo E. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai valdydamas.

Byloje nustatyta, kad po E. Š. mirties (duomenys neskelbtini), J. Š. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, t. y. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po E. Š. mirties, (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir valdo pareiškėjas J. Š.. Tą patvirtina į bylą pateikti mokėjimai už paslaugas, pareiškėjo parodymai, suinteresuoto asmens ir liudytojos parodymai. Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo E. Š. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybių, kad J. Š. pradėjo valdyti palikimą likusį po savo tėvo E. Š. mirties. Jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl J. Š. teisės paveldėti E. Š. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po E. Š. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir pradėjo valdyti jo sūnus J. Š. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimo dalį ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. Š. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo jos sūnus J. Š..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti prašymą dėl atsisakymo nuo pareiškimo dalies, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., miręs, (duomenys neskelbtini), po E. N. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jam 1995 m. gruodžio 14 d. testamentu paliktą turtą ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. 2YT-2357-1010/2019 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo jo sūnus J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.