Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos, taikant BK 64¹ straipsnį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir E. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o šiai veiklai nutrūkus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 264 straipsnio 1 dalį, subendrintą bausmė 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. M., 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute, smurtavo Ž. V. atžvilgiu, tyčia ne mažiau 8 kartų suduodamas jai smūgius į veido ir kūno sritį, tuo padarydamas Ž. V. poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairio peties srityje, kairėje šlaunyje, viršutinės lūpos sumušimą su muštine žaizda, krūtinės ląstos sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajai Ž. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą,

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė pažįstantis nukentėjusiąją Ž. V., su kuria palaikė draugiškus santykius. 2018 m. birželio 22 d., Ž., būdama brolio namuose, kuris tuo metu buvo išvykęs atostogauti, pasikvietė E. M. pavakaroti. Abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu kilo žodinis konfliktas dėl neištikimybės nes tuo vienas kitą kaltino ir Ž. puolė E. M. į atlapus, dėl ko jis pastūmė Ž., grybštelėjo ir sudavė smūgius, galėjo perlipdamas per slenkstį įspirti. Po įvykio jis Ž. apsikabino, prašė neverkti, o ji sakė, kad nieko nedarys, pareigūnų nekvies, tačiau po kelių savaičių E. M. buvo iškviestas į policijos komisariatą. Paaiškino, kad Ž. yra šokėja, sportuoja, todėl dažnai turi mėlynių ant kojų. Galėjo krisdama užsigauti, nes stumiant ją ji perplėšė maikę. Paaiškino, kad smurtą prieš moterį panaudojo pirmą kartą, ką nurodė skyrybų metu ir jo vaiko mama, su kuria išsiskyrė dėl alkoholio vartojimo. E. M. išlaiko vaiką, padeda jį prižiūrėti, veža į popamokinius užsiėmimus, nori susitaikyti su vaiko mama. Nurodė, kad su nukentėjusiąja Ž. bendro ūkio nevedė, kartais pas ją nakvodavo, pasigamindavo maisto vienkartinių apsilankymų metu, bendrų daiktų neturi, savo daiktų jos gyvenamojoje vietoje taip pat neturi, o dantų šepetėlį visada turi mašinoje. Teismo posėdžio metu E. M. atsiprašė nukentėjusiosios. Parodė, kad po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiąja, išgėrė kavos, gražiai bendravo, bet vėl pradėjo pyktis.

Nukentėjusioji Ž. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., ji gyveno pas brolį (duomenys neskelbtini), kur vieną vakarą atėjo kaltinamasis E. M., abu vartojo alkoholinius gėrimus. Ji išgėrė dvi taures šampano. Vakaro metu kaltinamasis pradėjo ją kaltinti nebūtais dalykais, pradėjo muštis, stumdytis, po ko jai viską labai skaudėjo. Sudavė rankomis du kartus į veidą, vienas smūgis buvo labai stiprus į viršutinę lūpą, dėl ko ji buvo ištinusi, po to ją stūmė, dėl ko ji atsitrenkė nugara ir užsigavo kairę ranką, po to spyrė į šlaunis, į kojas, užpakalį, krūtinkaulį, dėl ko turėjo mėlynę ant kairės šlaunies. Užrakino ją, paėmė telefoną, dėl ko ji negalėjo niekam paskambinti ir laikė iki 8.00–9.00 val., ryto ir tik jai pasakius, kad niekam nieko nesakys, atidavė telefoną ir paskambino mamai ir broliui. Kartu su mama nuvažiavo į Klinikas, kur prabuvo iki 18–19 val. Apie 16.00–17.00 val., į Klinikas atvyko policijos pareigūnė, priėmė iš jos pareiškimą. Paaiškino, kad E. M. buvo jos sugyventinis, jai išeinant į darbą jis likdavo jos namuose, nedirbo, neprisidėjo prie nuomos mokesčio, tačiau pirko maistą, nors kartu bendrų daiktų ar kitokio turto neturi, tačiau jis likdavo nakvoti, turėjo dantų šepetėlį. Mano, kad buvo sugyventiniai nes kartu buvo fiziškai ir morališkai. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, o teisme atsiprašė tik dėl čia esančių asmenų. Jis šneka bjaurius dalykus, taiko terorą, grasina jos šeimai, todėl jai gaila savo artimųjų.

Liudytoja Z. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jai dirbant, po 9.00 val., paskambino jos dukra ir pasakė, kad naktį buvo sumušta savo draugo, kuris iš jos atėmė telefoną ir neleido išeiti iš buto, dėl ko ji negalėjo paskambinti ankščiau. Dukra pasakė, kad jai prakirsta lūpa, veidas sumuštas. Atvažiavusi pas dukrą pamatė prakirstą ir sutinusią lūpą, raudoną veidą, dukra nurodė, kad susitrenkė petį, kuris buvo raudonas, po to kartu su Ž. V. nuvyko į Kauno klinikas, kur medikai iškvietė policijos pareigūnus. Apie tai, kad dukra draugavo su kaltinamuoju E. M., Z. V. sužinojo ne iš karto, tačiau matė, kad jiems būnant kartu dukra nebuvo laiminga, žino, kad ankščiau yra buvę smurto atvejų, kad kartu gyveno taip pat žinojo, nors dukra nesakė.

Liudytojas M. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugpjūčio 22 d. iš Živilės gavo žinutę, kad ji negalės ateiti į darbą, kadangi ją sumušė E. M.. Žino, kad dėl sužalojimų ji vyko į ligoninę. Jam grįžus iš atostogų Ž. V. apie įvykį daug nepasakojo, tik nurodė, kad be jokios priežasties, nakties metu E. M. pasidarė agresyvus, ją sumušė, atėmė telefoną ir neleido niekur išeiti, bei pakėlusi maikutę parodė savo šoną, ant kurio buvo kraujosruva, taip pat matėsi ir patinusi lūpa. Paaiškino, kad žino, jog tarp E. M. ir Ž. V. buvo konfliktas Palangoje, po kurio ji M. V. guodėsi dėl patiriamo smurto. Ar Ž. V. gyveno kartu su E. M., nežino (b. l. 31–33).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2018 m. rugpjūčio 22 d. išrašo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., 14.13 val., apie įvykį pranešė įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas nurodydamas, kad į LSMUL KK priėmimo skyrių kreipėsi Ž. V., nurodydama, kad ją naktį sumušė draugas, dėl ko diagnozuotas veido sumušimas (b. l. 16).

Iš 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Ž. V. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 4.00 val., E. M. rankos kumščiu ir kojomis sudavė jai daugiau nei penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6–7).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d., specialisto išvados Nr. G2601/2018(02), matyti, kad Ž. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairio peties srityje, kairėje šlaunyje, viršutinės lūpos sumušimas su muštine žaizda, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 20–21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo Ž. V. pasitvirtino.

Savo kaltę dėl Ž. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo E. M. pripažino pilnai, nurodė, jog nors draugavo, tačiau nebuvo sugyventiniai, vasarą matydavosi maždaug kas dvi savaites, todėl ir 2018 m. rugpjūčio 22 d., Ž. V. jį buvo pasikvietusi į savo brolio butą, kuriame tuo metu gyveno, ten abu vartojo alkoholinius gėrimus, kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu būdamas stipriai apsvaigęs E. M. Ž. V. pastūmė, kelis kartus jai sudavė, tačiau tiksliai įvykio aplinkybių nepamena.

Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino ir pati nukentėjusioji Ž. V. papildydama, kad su kaltinamuoju tikėjosi kurti bendrą ateitį ir jį laikė savo sugyventiniu, tai jau buvo ne pirmas kartas, kuomet jis jos atžvilgiu smurtavo. Liudytoja Z. V. taip pat patvirtino, kad iš karto po įvykio savo dukrą Ž. V. matė sumuštą, gydymo įstaigoje, kur ji pastarajai papasakojo visas aplinkybes. Byloje gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2601/2018(02), kuria konstatuota, kad Ž. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairio peties srityje, kairėje šlaunyje, viršutinės lūpos sumušimas su muštine žaizda, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2018 m. rugpjūčio 22 d., o sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. (b. l. 20-21), surinkti kiti rašytiniai įrodymai, dėl ko akivaizdu, kad kaltinamasis E. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo aktyviais veiksmais kėsinasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą, tai yra smurtauja prieš fiziškai silpnesnį asmenį – buvusią sugyventinę Ž. V.. Kaltinamasis, taikydamasis į galvos sritį, sudavęs ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajai, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti pastarosios sveikatą, ir tokie jo veiksmai tiesiogiai lėmė Ž. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. M., panaudojęs fizinį smurtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. V. sveikatą. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. M. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad kaltinamasis E. M. smurtavo Ž. V. atžvilgiu. Šiuo atveju ištirtų įrodymų visetas pagrindžia, kad kaltinamasis sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad naudoja jėgą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – nukentėjusiąją Ž. V., turėjo ir galėjo suvokti, jog savo veiksmais kėsinasi į jos sveikatą, sudavė jai ne mažiau aštuonių smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas, dėl ko sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad pranešimas dėl įvykio nebuvo registruotas kaip galimo smurto artimoje aplinkoje atvejis, nukentėjusioji pranešime nurodė, kad ją sumušė draugas (b. l. 16), tačiau kaltinamajame akte E. M. veiksmai jau buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip veika padaryta savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Tokia E. M. veiksmų kvalifikacija nepagrįsta ir jo veiksmai byloje perkvalifikuojami į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 248 straipsnio nuostatas artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu E. M. ir Ž. V. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė.

Pati Ž. V. pripažino, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyveno nuo rugpjūčio mėnesio pradžios ir tai yra jos brolio M. V. butas, kuriame šis taip pat kartu gyveno, tik įvykio metu buvo laikinai išvykęs, o kaip tik tuo metu, tai yra 2018 m., rugpjūčio 22 d., Ž. V. E. M. čia laikinai ir pasikvietė, abu kartu vartojo alkoholį. Tai, kad nuo 2018 m. vasaros, kuomet E. M. Palangoje smurtavo Ž. V. atžvilgiu, jie artimai nebendravo, patvirtino ir liudytoja Z. V., ikiteisminio tyrimo metu tai patvirtino ir M. V., kuris taip pat paaiškino, kad E. M. jo bute niekada negyveno, kai tuo tarpu kaltinamasis E. M. apskirtai nurodė niekada sugyventiniais su Ž. V. ir nebuvęs, ir byloje be pačios nukentėjusiosios pasvarstymų ir asmeninių ketinimų kurti bendrą ateitį su kaltinamuoju, nėra objektyvių duomenų apie artimus šių asmenų tarpusavio santykius, kaip partnerystę.

Nors prokurorė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos Smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra aprašyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Visgi, kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje tokių duomenų nėra, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas pagal smurto artimoje aplinkoje atvejį, kita vertus, šio įstatymo nuostatų taikymas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo prasme niekaip negali būti siejamas su BK 140 straipsnio 2 dalyje išvardintomis asmenų kategorijomis, kadangi jas apibrėžia ne Lietuvos Respublikos Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalys. O būtent, šio straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad be kitų, tokiu subjektu gali būti laikomas tik asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Taigi, ankstesnis bendro gyvenimo faktas, kurio taip pat neginčijamai byloje nenustatyta, negali būti kriterijus tokį asmenį laikyti artimuoju šeimos nariu ar giminaičiu BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo E. M. buvo pripažintas katu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kartu su bausme, be kita ko, E. M., įpareigotas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., ir nors vieną kartą, tai yra 2018 m. gegužės 29 d., nerastas namuose, tačiau probacijos tarnybos teikimą nagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja, to nepripažino esminiu pažeidimu (b. l. 150–152), be to, nėra konkrečių duomenų kur tuo metu kaltinamasis lankėsi ir tai jokiu būdu nepatvirtina bendro gyvenimo su Ž. V. fakto, jau nekalbant apie tai, kad sutinkamai su BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatomis bendras gyvenimas turi tęstis iki pat nusikaltimo padarymo momento, o tai aiškiai paneigia byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys. Esat šioms aplinkybėms kaltinamojo E. M. veika perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir už tai jis baustinas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Nors teismo posėdžio metu E. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas to nepripažįsta lengvinančia aplinkybe, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu E. M. kaltu neprisipažino, davė klaidinančius parodymus apie tai, kad Ž. V. atžvilgiu nesmurtavo ir jos sužalotos nematė, kad esą tai ji pati parašė melagingą pareiškimą policijai (b. l. 46–47), nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tokius savo parodymus visiškai paneigė ir patikino besigailintis, praeityje E. M. teistas dėl sugyventinės J. N. terorizavimo grasinant jai fiziniu smurtu, nukentėjusiosios Ž. V. atžvilgiu fizinį smurtą vartojo jau ne pirmą kartą, taigi, darytina išvada, kad panašaus pobūdžio E. M. elgesys kartojasi ir tesimų sprendimai jam nesukelia didesnių suvaržymų, taigi šiame kontekste jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu, taip siekiant sušvelninti gręsiančią atsakomybę ir sąlygotas objektyvių jo kaltę akivaizdžiai pagrindžiančių byloje nustatytų aplinkybių. E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, o nusikaltimą, dėl kurio buvo nuteistas ir minėtu nuosprendžiu taip pat padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę.

E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, praeityje yra teistas 2 (du) kartus (b. l. 75–96), dar vienas teismo nuosprendis jo atžvilgiu šiai dienai nėra įsiteisėjęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97–104), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 114), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje registruotas ir konsultuotas bei stebėtas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 108), tačiau jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 119).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė parinkti ir skirti E. M. realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, E. M. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. E. M. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui pagal 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, o nusikaltimą, dėl kurio buvo nuteistas ir minėtu nuosprendžiu padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), be to, E. M. atžvilgiu Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 264 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, ir kuris nėra įsiteisėjęs, todėl teismas E. M. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas ar jos vykdymo atidėjimas iš esmės jokios įtakos nepadarė, o aukščiau nurodyta neigiama teistumo charakteristika eliminuoja bet kokią galimybę recidyvistui pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) du kartus teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui, asmeniui, yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks E. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. M. skirtinos bausmės dydis nustatomas artimas sankcijos vidurkiui, tai yra, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, netikslumų bausmių bendrinime, tai yra siekiant nepabloginti kaltinamojo padėties, šiuo metu netikslinga jam bendrinti teismo aukščiau paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris šiai dienai dar neįsiteisėjęs, skirta bausmė yra subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl abiem nuosprendžiams įsiteisėjus, bausmių bendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 140 straipsnio 2 dalies), ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.