- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 2-562/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- UAB ,,Maksilita“
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Maksilita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. B2-2157-39/2007 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Maksilita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Maksilita“ (ĮBĮ 2, 5 str.). Nurodė, kad pagal 2001 m. balansą, atsakovo įsiskolinimas yra 38 055 Lt, o turtas sudaro 63 400 Lt. Nors paskutinis bendrovės balansas buvo sudarytas 2001 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo 2002 m. įmonė nevykdo jokios veiklos, todėl, ieškovės nuomone, balanso duomenys atitinka realią šios dienos bendrovės finansinę padėtį. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas (CPK 144, 145 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino: areštavo visą UAB „Maksilita“ nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Teismas iš ieškovės pateikto balanso nustatė, kad atsakovo skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė jokios veiklos nevykdo, nebeteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Vilniaus apskrities VMI.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Maksilita“ prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, o jos nepanaikinimo atveju – pareikalauti iš ieškovės pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Prašymus grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Ieškovė pateikė ieškinį nesilaikydama ĮBĮ nustatytų reikalavimų, nes nenurodė kreditorių, skolininkų sąrašų, kokie yra įmonės įsipareigojimai bei skolos, atsiskaitymo su kreditoriais ar skolininkais terminų, ir kt., be to, pateiktas tik šešių metų senumo finansinės atskaitomybės dokumentas (ĮBĮ 8 str. 1, 2, 3 d.). Dėl to yra neaišku, kieno interesams užtikrinti ir kokiai sumai yra paskirtos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo labiau, kai bendra ribojimų suma negali būti iš esmės didesnę už ieškinio sumą. Ieškovė nepagrindė pavojaus, jog nepritaikius minėtų priemonių ieškovo (kreditoriaus) teisės priverstine tvarka vykdant sprendimą gali būti pažeistos. Ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, nes įmonė yra pateikusi visus reikalingus dokumentus tiek VMI, tiek Juridinių asmenų registrui. Pateikdama senus duomenis, ieškovė siekia klaidinti teismą. Laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikytos, nes ieškovė net nėra įmonės kreditorė. Ji yra akcininkė, turinti 45 procentus akcijų, ir atstovaujanti savo, o ne visos įmonės pozicijai. Tuo labiau, kad ji nenurodė nė vienos skolos sumos, nė vieno įmonės finansinio įsipareigojimo jos atžvilgiu. Be to, ieškovė, būdama bendrovės akcininke, nesidomėjo įmonės veikla, nedalyvavo akcininkų susirinkimuose, pati jų neinicijavo, neprašė įmonės pateikti dokumentus. Neaišku, kodėl ji nesikreipė į įmonę (teismą) anksčiau, žinodama, kad įmonėje situacija yra prasta nuo 2001 metų. Ieškovė turėjo numatyti, kad pritaikius minėtas priemones įmonės būklė gali pablogėti, todėl, turėdama nesąžiningų ketinimų ir norėdama pakenkti įmonei, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik kilnojamam bei nekilnojamam bendrovės turtui, bet ir piniginėm lėšom. Teismas turėjo pareikalauti iš ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.). Įmonė dėl šių priemonių negali atsiskaityti su kreditoriais, negali gauti pajamų iš turimo turto bei bandyti spręsti bankroto kėlimo klausimą ne teisminiu keliu.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB ,,Maksilita“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas teismas savo iniciatyva ar esant suinteresuoto asmens prašymui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai numatytas specialiajame teisės akte - Įmonių bankroto įstatyme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė D. K. padavė pirmosios instancijos teismui ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Maksilita“ ir teismas šį ieškininį pareiškimą priėmė.
Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 145 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju bei antruoju punktais, o taip pat Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antros dalies penktu punktu, turėjo pagrindą patenkinti ieškovės D. K. prašymą, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB „Maksilita“ nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos.
Atskirojo skundo argumentų, kurie yra susiję su D. K. paduoto ieškininio pareiškimo pagrįstumu, teisėjų kolegija nenagrinėja, nes šie klausimai nėra šio apeliacinio bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl apelianto argumentų nuostolių atlyginimo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas pareikštas ieškinys, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 147 str. 3 d.).
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.