Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjui A. B. ir jo atstovėms L. B. bei advokato padėjėjai Helenai Petrusevič, atsakovės atstovėms Daivai Juškėnienei ir Skaistei Žostautaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnybas, atsakovė, NDNT) Vilniaus V teritorinio skyriaus (toliau – ir Teritorinis skyrius) 2011-05-19 Specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-1518 (toliau – ir Aktas), Teritorinio skyriaus 2011-05-20 rašto Nr. R-2196 „Dėl nenustatytų specialiųjų poreikių“, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-10-24 sprendimo Nr. SS-3653 „Dėl A. B. specialiųjų poreikių“ (toliau – ir atsakovės, Tarnybos, NDNT sprendimas) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012-01-12 sprendimo Nr. S-18 (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 14, 15-22, 42, 43-45, 46-50, Teritorinio skyriaus dokumentai).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Teritorinio skyriaus, Tarnybos ir Komisijos minėtų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo sąlygos ir tvarka.

Teritorinio skyriaus Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos Nr. 32071 medžiaga tvirtina, kad pareiškėjui nuo 2005-05-03 iki 2007-05-03 buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, nuo 2007-05-03 iki 2008-10-17 (iki asmeniui sukaks 18 metų) buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2008-10-18 iki 2010-10-19 pareiškėjui buvo nustatytas 25 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2010-10-20 iki 2012-11-01 – 25 proc. darbingumo lygis.

Iš minėtos bylos dokumentų matyti ir tai, kad 2011-03-21 VšĮ „Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras Pabradės padalinys“ siuntimu į NDNT Nr. 113 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. Šiame Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas dėl perinatolinės hipoksijos, vidutinio protinio atsilikimo yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, išlieka vidutinio protinio atsilikimo įtakota psichopatologija: žodyno skurdumas, menki bendravimo įgūdžiai. Pareiškėją gydančio gydytojo nuomone, pareiškėjas sugeba gyventi tik prižiūrimas mamos, reikia rūpintis jo maitinimu, asmens higiena, epizodiškai pasireiškia destruktyvus elgesys: laužo žaislus, bėga iš namų, žaidžia su ugnimi. Gydytojas apie pareiškėjo psichikos būklę pažymi, kad jo veidas displastiškas, hipomimiškas, asmuo pasyvus, konsultacija nesidomi, spontaniškos kalbos nėra, paklaustas trumpai atsako į klausimus, kalba dizartiška, nesugeba pasakyti, kokiame mieste dabar yra, skaičiuoja 1, 2, 3, 4, 10, emocijos skurdžios, gyvena prižiūrimas mamos, jokia prasminga veikla neužsiima, savo būklei nekritiškas. Pareiškėjas yra asteniško kūno sudėjimo, širdies veikla ritmiška, tonai aiškūs, širdies sistolinis dažnis – 78 k./min., arterinis kraujo spaudimas – 120/80 mmHg, plaučiuose išklausomas vezikulinis alsavimas be karkalų, pilvas minkštas, neskausmingas, kojų, rankų raumenų tonusas pažemėjęs, emocijos neadekvačios, paliepimų nevykdo, nelaiko šlapimo ir išmatų, nuolatos nešioja sauskelnes. Siuntime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo protiniai gebėjimai, atmintis, dėmesys yra žemesni už vidutinį, emocinė būklė, gebėjimas dirbti komandoje, įveikti stresines situacijas, spręsti konfliktines situacijas, priimti sprendimus yra sutrikę, o „Pastabos“ nurodyta, kad yra „Analogiška tyrimui, darytam prieš 5 mėnesius“.

Kaip tvirtina 2010-10-25 VšĮ „Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras Pabradės padalinys“ siuntimo į NDNT Nr. 366 (toliau – ir siuntimas Nr. 366) 8 p. skiltis „Pastabos“, psichologė nurodė, kad pareiškėjo psichinės veiklos produktyvumas ryškiai žemiau lygio, IQ mažiau nei 49 balai, protinės būklės trumpas tyrimas (toliau – ir MMSE) yra 6 balai (ryškus pažinimo sutrikimas), atminties funkcijos sutrikusios, dėmesys labai siauras, sunkiai sutelkiamas ir išlaikomas, emocijos neadekvačios, ambivalentiškos, nebrandžios, socialinė adaptacija sutrikusi, frustruojančių situacijų metu kylanti emocijų ir elgesio reakcija nenuspėjama, nekontroliuojama, asmuo priklausomas nuo artimųjų valios.

Be kita ko, kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų 2010-10-04 MMSE tyrimo duomenyse nurodyta balų suma – 6 (ryškus pažinimo sutrikimas), 2011-03-18 savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksu lentelėje nurodyta balų suma – 20 (visiškai priklausomas).

Pareiškėjas 2011-03-23 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti jam specialiuosius poreikius.

Teritorinis skyrius 2011-04-12 raštu Nr. R-3NDNT kreipėsi į VšĮ „Švenčionių rajono priminės sveikatos priežiūros centras Pabradės padalinys“ prašydama objektyviai įvertinti pareiškėjo Bartelio indeksą, pateikti užpildytą lentelę. Į šį raštą 2011-05-04 buvo pateiktas atsakymas Nr. 02-S-77, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui paliktas tas pats Bartelio indekso vertinimas, nes dėl jo psichinės būklės vertinimo rezultatai nėra objektyvūs.

Teritorinis skyrius įvertino Siuntimo, specialistų, konsultantų išvadų duomenimis ir pareiškėjo atžvilgiu 2011-05-19 surašė Aktą, kuriame nenustatė nė vieno specialiojo poreikio (toliau – ir SP), o pastabose pažymėjo, kad SP nenustatomi, nes intelektiniai gebėjimai IQ<49 (patenka į intervalą tarp 48-53) ir neatitinka 2.17 p. kriterijų F71, IQ – 40.

NDNDT Sprendimų kontrolės skyrius 2011-10-06 – 2011-10-24 atliko pakartotinį pareiškėjo SP vertinimą ir 2011-10-24 Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-3517 nurodė, kad specialieji poreikiai buvo vertinti siuntimo į NDNT, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis, kad Tarnybos specialistai atliko pareiškėjo apžiūrą namuose, pakartotinai įvertino Bartelio indeksą. Asmens apžiūros namuose 2011-10-20 lapas rodo, kad pareiškėjas buvo rastas gulintis lovoje, užsiklojęs ir galvą, kalbinamas, kviečiamas vardu nereagavo, taip pat nereagavo ir į mamos prašymą, mamos teigimu, naktį jis mažai miegojo, nes jį pykino, jis kelis kartus vėmė. Mama taip pat nurodė, kad kai nori, jis pavalgo paduotą paruoštą maistą, jam reikalinga nedidelė pagalba ir priežiūra rengiantis, savarankiškai atsikelia, vaikšto, lipa laiptais, nuo mažens nekontroliuoja dubens organų funkcijos, dėl to nuolatos nešioja sauskelnes, kurias keičia mama, asmuo yra visiškai priklausomas atliekant asmens tualetą, maudantis. Taigi atsakovė įvertino, kad pareiškėjo savarankiškumas pagal Bartelio indeksą yra 55 balai.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011-10-24 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nenustatė nė vieno specialiojo poreikio ir Teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos sprendimo, jo skundo nepatenkino. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Komisija, siekdama priimti teisingą ir objektyvų sprendimą, kreipėsi į specialistus dėl konsultacijų aktualiais ginčui klausimais, t. y. dėl intelekto koeficiento ir Bartelio indekso patikslinimo. Komisijai VšĮ „Vilniaus klinikinė Vasaros ligoninė“ 2012-01-04 pateikė tyrimo duomenis, kuriuose nurodė, kad 2011-12-20 atlikto psichologinio tyrimo duomenis, pagal kuriuos matuojant WAIS-III metodika, paciento bendri intelektiniai gebėjimai atitinka vidutinio protinio atsilikimo lygį, kai IQ = 45. Verbalinio (klausimai buvo pateikti ir rusų, ir lietuvių kalbomis, pacientas daugumą atsakinėjo lietuviškai) intelekto ir neverbalinio intelekto įverčiai mažai skiriasi, t. y. nei kliniškai, nei statistiškai reikšmingas skirtumas nestebimas. Prasčiausiai sekėsi žodyno ir pranašumų subtestai, pacientas nesugeba apibūdinti sąvokų, jų palyginti tarpusavyje, visiškai nestebimi sugebėjimo abstrakčiai mąstyti gebėjimai. Sąlyginai geriausius rezultatus pateikia „skaičių eilės“ subteste, kur tiriama trumpalaikė fiksacinė atmintis (trumpalaikė operacinė atmintis ryškiai sutrikusi, t. y. sugebėjimas išsaugoti informaciją t.t. veiksmui atlikti sutrikęs. Komisija sprendime pažymėjo, kad 2008-10-14 VšĮ „Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras Pabradės padalinys“ išduotame siuntime į NDNT Nr. 468 buvo nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas vidutinis protinis atsilikimas (TLK-10 kodas F71.1), o intelekto koeficientas buvo lygus 32 balams, Bartelio indeksas buvo tarp 0-20 balų, todėl remdamasis Kriterijų aprašo 2.17. p., Teritorinis skyrius pareiškėjui nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, galiojusį nuo 2008-10-18 iki 2010-10-19. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas vidutinis protinis atsilikimas TLK-10 kodas F71.1), Bartelio indeksas – 20 balų, o asmeniui nustatyta intelekto koeficiento vertė yra mažesnė nei 49 balai. Komisijai kreipusis į specialistus, nustatyta, kad pareiškėjo intelekto koeficientas yra 45 balai. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė lyginant su 2008 m. pasikeitė, nes pakito jo intelekto koeficientas.

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, laiko juo nepagrįstais ir naikintinais, nes, jo nuomone, jis yra visiškai priklausomas, nesugebu savarankiškai valgyti, pasirūpinti asmens higiena, išsimaudyti, naudotis tualetu, negali pats apsirengti ir nusirengti, sugeba nueiti tik keliasdešimt metrų, su aplinkinių pagalba sugebu lovoje atsisėsti pats, persikelti ant vežimėlio ir pan. Be to, jo funkcijų sutrikimo lygio nustatyme visi gebėjimai yra sutrikę arba žemesni nei vidutiniai. Jam yra nustatytas neįgalumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjui nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, nėra. Iš esmės byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo IQ ir Bartelio indekso verčių, kurie turi esminės reikmės nustatant SP pareiškėjui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymas Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų sąrašas, ir Tvarkos sąrašas) (redakcija aktuali nuo 2010-07-01 iki 2011-07-01) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Įstatymo tikslas yra užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Pagal Įstatymo 2 str. 10 d., specialusis poreikis yra specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Remiantis Įstatymo 18 str. 3 d. 5 p., Tarnyba priima sprendimus dėl bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo. Įstatymo 24 str. reglamentuojama, kad specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių asmenų grupes, juos nustatančius subjektus, specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuoja Tvarkos aprašas. Pagal Tvarkos aprašas (1 p.), specialiuosius poreikius nustato NDNT (2 p.). Specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Kriterijų sąrašu (5 p.). Asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (6 p.). Specialieji poreikiai nustatomi: asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose tais atvejais, kai prognozuojama, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir jis negali atvykti į NDNT teritorinį skyrių; asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (12 p.). Vienam asmeniui gali būti nustatomas tik vienas specialusis poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tokiu atveju jam gali būti nustatytas ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (16 p.).

Remiantis Kriterijų sąrašo 1 p., specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Yra atsižvelgiama į šiuos kriterijus, t. y. gilus protinis atsilikimas (kodas pagal TLK-10 F73), nustatomas klinikinio tyrimo duomenimis, kai savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksas iki 20 balų (asmenims iki 18 metų amžiaus pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir psichologo išvada, asmenims nuo 18 metų amžiaus pateikta gydytojo psichiatro ir psichologo išvada ir užpildyta Bartelio indekso lentelė). Remiantis šio aprašo 2.17 p., specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiuos pagrindinius kriterijus: sunkus ir vidutinis protinis atsilikimas (kodai pagal TLK-10 F72, F71), kai, klinikinio ir (ar) WISC tyrimų duomenimis, intelekto koeficientas (IQ) ne didesnis kaip 40 ir savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksas ne didesnis kaip 50 balų (asmenims iki 18 metų amžiaus pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir psichologo išvada ir užpildyta Bartelio indekso lentelė, asmenims nuo 18 metų amžiaus – gydytojo psichiatro ir psichologo išvada ir užpildyta Bartelio indekso lentelė). Sunkus autizmas (kodas pagal TLK-10 F84.0) (pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro išvada).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-04-29 įsakymu Nr. 196/40 „Dėl funkcinių būklių, dėl kurių pripažįstama visiška invalido negalia, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinta Savarankiškumo įvertinimo Barthel indeksu metodika, Barthel indeksas – tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti. Jis dar vadinamas Merilendo bejėgiškumo indeksu, kurio skalė buvo panaudota Merilendo trijose lėtinių susirgimų ligoninėse, kad standartizuotai būtų įvertintos ligonių, sergančių nervų-raumenų, kaulų-raumenų susirgimais, galimybės. Indeksas pirmiausia padeda įvertinti savarankiškumą ir judrumą. Vertingas šis indeksas ir tuo, kad nurodo, kiek reikia padėti ligoniui, kad jis laiku galėtų atlikti tam tikrą veiksmą. Punktai yra suskirstyti pagal svarbumą. Kai kurie aplinkos faktoriai keičia Barthel indekso skalės reikšmes. Jei aplinka atitinka specialius reikalavimus (pavyzdžiui, plačios durys ligonio name), įvertinimas yra geresnis, negu tuo atveju, kai specialūs reikalavimai nėra įvykdyti. Balai yra 0 ar 5; 0, 5 ar 10; 0, 5, 10 ar 15 priklausomai nuo paragrafo. Aukščiausias balas parodo didžiausią savarankiškumą. Balas 0 – visišką bejėgiškumą. Žemiau surašyti punktų balai. Rezultatas gali būti vertinamas tik vienu iš nurodytų balų. Valgymas (10) 10 – savarankiškas. Ligonis gali pats pavalgyti nuo padėklo ar stalo, kai kas nors paduoda maistą. Jei yra reikalinga, jis privalo sugebėti užsidėti maistą ant pagalbinių prietaisų, susmulkinti maistą, pasinaudoti druska bei pipirais, užsitepti sviesto ir t. t. Jis privalo sugebėti tai įvykdyti reikiamu laiku. 5 – kažkokia pagalba vis dėlto reikalinga (pavyzdžiui, kaip aukščiau minėta, smulkinant maistą). Judėjimas nuo invalido vežimėlio į lovą ir atgal (15) 15 – savarankiškai gali atlikti visus reikalingus veiksmus: saugiai persikelti iš invalido vežimėlio į lovą ir atgal, gali nuspausti vežimėlio stabdžius, pakelti kojas pailsėti; atsigulti bei atsisėsti ant lovos krašto; saugiai judėti invalido vežimėlyje, gali keisti vežimėlio padėtį. 10 – ligoniui yra reikalinga minimali pagalba, priminimas ar stebėjimas, kad saugiai būtų atliekami visi aukščiau paminėti veiksmai. 5 – ligonis gali pats atsisėsti, tačiau reikalinga didelė pagalba, lipant iš lovos. Asmens tualetas (5) 5 – ligonis gali nusiprausti rankas bei veidą, susišukuoti plaukus, išsivalyti dantis, nusiskusti. Jis gali naudoti bet kokios rūšies skustuvą, bet privalo sugebėti įdėti į jį peiliuką, pasiimti jį iš stalčiaus ar spintelės. Ligonės privalo sugebėti naudotis kosmetika, jei jos tuo domisi, tačiau nebūtinai sugebėti susirišti plaukus ar pakirpti. Pasinaudojimas tualetu (10) 10 – ligonis gali atsisėsti bei atsikelti nuo klozeto, atsisegti ir užsisegti drabužių sagas, pasinaudoti tualetiniu popieriumi, nesusitepti išmatomis drabužių. Jam yra nereikalinga pagalba. Jei reikia, jis gali naudotis sienoje pritvirtintu strypu ar kitu įtvirtintu daiktu – pasilaikymo atrama. Jei yra būtina, gali pasinaudoti basonu vietoj tualeto, tačiau privalo sugebėti padėti jį ant kėdės, išlipti iš lovos, jį išpilti ir išplauti. 5 – ligoniui kartais yra reikalinga pagalba arba reikalinga padėti pasinaudoti tualetiniu popieriumi ar prilaikyti drabužius. Maudymasis (5) 5 – ligonis gali naudotis vonia ar dušu arba gali išsimaudyti pirtyje pasinaudodamas plaušine. Jis privalo sugebėti atlikti visus maudymosi veiksmus. Vaikščiojimas lygiu paviršiumi (15) 15 – ligonis gali be pagalbos ar priežiūros nueiti mažiausiai 50 metrų. Jis gali naudotis įtvarais (bet ne atrama su ratukais), tačiau privalo juos sugebėti užsidėti ir nusiimti bei padėti į šalį, kai sėdasi. Įtvarų užsidėjimas ir nusiėmimas yra pažymėti, kalbant apie apsirengimą ir nusirengimą. 10 – ligoniui reikalinga pagalba ar priežiūra, atliekant vieną iš anksčiau paminėtų veiksmų, tačiau jis gali nueiti mažiausiai 50 metrų, jei minimaliai padedama. Judėjimas su invalido vežimėliu (jei yra reikalinga) (5) 5 – ligonis negali kilnotis, bet gali judėti savarankiškai su invalido vežimėliu. Jis gali apvažiuoti kampus, apsisukti, privažiuoti prie stalo, lovos ar tualeto, nuvažiuoti su invalido vežimėliu mažiausiai 50 metrų. Šio punkto netaikyti, jei ligonis buvo įvertintas pagal vaikščiojimą. Užlipimas bei nusileidimas laiptais (10) 10 – ligonis gali be pagalbos ar priežiūros greitai bei saugiai užlipti bei nulipti laiptais. Jei būtina, jis gali naudotis turėklais, lazda ar ramentais, tačiau privalo sugebėti juos neštis lipdamas ar nulipdamas. 5 – ligoniui reikalinga pagalba ar priežiūra atliekant bent vieną iš aukščiau paminėtų veiksmų. Apsirengimas ir nusirengimas (10) 10 – ligonis gali apsirengti ir nusirengti, užsisegti drabužius, užsirišti batų raištelius (jei reikia, panaudoti prietaisus). Jei yra reikalinga, turi pats užsidėti, užsisagstyti ir nusiimti korsetą ar įtvarus. Jei yra paskirta, turi sugebėti naudotis specialiais drabužiais, įtvarais, batais (jei užsegimas priekyje). 5 – ligoniui reikalinga pagalba apsirengiant, nusirengiant ar užsisagstant kokį nors drabužį. Jis privalo mažiausiai pusę veiksmų atlikti pats ir padaryti tai reikalingu laiku. Moterims nėra įvertinamas naudojimasis liemenuku ar diržu, nebent tai yra viena gydymo priemonių. Žarnyno funkcijos kontrolė (10) 10 – ligonis gali kontroliuoti žarnyno veiklą; nevyksta nelaimingų atsitikimų. Jis gali naudoti žvakutes ar daryti klizmas, jei reikia ligoniams su pažeistomis stuburo smegenimis, kuriems reikėjo treniruoti žarnyno veiklą. 5 – ligoniui yra reikalinga pagalba naudojant žvakutes, darant klizmą arba įvykus nelaimingiems atsitikimams. Šlapimo pūslės funkcijos kontrolė (10) 10 – ligonis kontroliuoja savo šlapimo pūslės veiklą dienos ir nakties metu. Ligoniai su pažeistomis stuburo smegenimis, kurie naudoja išorinę priemonę ar šlapimo surinktuvą, privalo patys juos nusiimti, sutvarkyti bei išplauti ir dienos bei nakties metu būti sausi. 5 – ligoniams būna šlapimo pūslės ir žarnyno sfinkserių nelaikymo atvejų, jie negali palaukti basono ar nustatytu laiku išsituštinti arba reikalinga pagalba naudojantis išorinėmis priemonėmis. Čia pateiktas tik skalės pagrindas. Yra ir daugiau skalės punktų variantų. Rezultatai pagal balus yra suskirstyti į kategorijas ir įvertinti taip: 0–20 visiškai priklausomas; 21–61 beveik visiškai priklausomas; 62–90 vidutiniškai priklausomas; 91–99 šiek tiek priklausomas; 100 savarankiškas. Sistema yra paprasta, lengvai panaudojama ir pateikia apytikrį indeksą. Tačiau ji buvo sudaryta ir gali būti panaudota tik fiziniam pajėgumui įvertinti, nors tai ir nėra griežtas standartas vertinant programą. Tiksliau, tai yra greitai gaunama informacija, kuri gali padėti įvertinti ligonių kasdieninės veiklos ir judrumo galimybes bei jų pagerinimo kelius.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad Siuntime pareiškėją gydantis gydytojas jo savarankiškumą pagal Barthel indeksą įvertino 20 balais (visiškai priklausomas nuo kitų asmenų), funkcinis sutrikimas – sunkus, 2010-10-04 MMSE tyrimo duomenyse nurodyta balų suma – 6 (ryškus pažinimo sutrikimas), 2011-03-18 savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksu lentelėje nurodyta balų suma – 20 (visiškai priklausomas).Siuntime pateikta išvada, kad GGK pritaria siųsti pareiškėją Tarnybai SP nustatyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Švenčionių rajono priminės sveikatos priežiūros centras Pabradės padalinys“, atsakydama į Teritorinio skyriaus paklausimą, nurodė, kad pareiškėjui paliktas tas pats Bartelio indekso vertinimas, nes dėl jo psichinės būklės vertinimo rezultatai nėra objektyvūs. Be to, kaip matyti pareiškėjo motina 2011-04-04 pranešė Tarnybai, kad ji negali atvežti sūnaus į NDNT dėl jo sveikatos būklės. Tarnybos specialistai atlikę pareiškėjo apžiūrą namuose, remdamiesi iš esmės tik pareiškėjo motinos paaiškinimais, nurodė, kad pareiškėjo savarankiškumas pagal Bartelio indeksą yra 55 balai., t. y. valgymą įvertino 10 balų (gydytojas buvo įvertinęs 0), vaikščiojimą lygiu paviršiumi – 15 (gydytojas buvo įvertinęs 10), lipimą laiptais – 10 (gydytojas buvo įvertinęs 5), apsirengimą-nusirengimą – 5 (gydytojas buvo įvertinęs 0). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 2010-10-25 VšĮ „Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras Pabradės padalinys“ psichologė nurodė, kad pareiškėjo psichinės veiklos produktyvumas ryškiai žemiau lygio, IQ mažiau nei 49 balai. Teritorinis skyrius įvertino Siuntimo, specialistų, konsultantų išvadų duomenimis ir pažymėjo, kad SP nenustatomi, nes intelektiniai gebėjimai IQ<49 (patenka į intervalą tarp 48-53) ir neatitinka 2.17 p. kriterijų F71, IQ – 40. Tačiau, ad hoc, teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra visiškai nepagrįsta, kodėl nustatytas IQ<49 nepatenka į intervalą tarp 48-53. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo IQ yra žemesnis nei 49 balai buvo patvirtinta ir VšĮ „Vilniaus klinikinė Vasaros ligoninė“ 2012-01-04 atliktais tyrimo duomenimis, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjo IQ yra 45 balai. Be to, teisėjų kolegija pastebi, nors Komisija teigia, kad pareiškėjo sveikatos būklė lyginant su 2008 m. pasikeitė, nes pakito jo intelekto koeficientas, tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindė, kaip asmens IQ įtakojo jo visos sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip jau byloje nustatyta, nuo 2007-05-03 iki 2008-10-17 (iki asmeniui sukaks 18 metų) pareiškėjui buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2008-10-18 iki 2010-10-19 pareiškėjui buvo nustatytas 25 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Byloje duomenų, kad jo sveikatos būklė pagerėjo nėra, o kaip pareiškėją gydantis gydytojas nurodė, nėra objektyviai galimybės nustatyti pareiškėjo savarankiškumą dėl jo psichologinės būsenos.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bylos rašytinių įrodymų visumą, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovė ir Komisija neobjektyviai įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes, todėl ir netinkami pritaikė teisės aktų nuostatas bei priėmėm neteisėtus bei nepagrįstus sprendimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo gydytojo jo savarankiškumo įvertinimu. Remiantis Tvarkos aprašo 33 p., už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Apie neišsamius ir nekokybiškus medicininius dokumentus NDNT informuoja asmenį siuntusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovą. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad jos neneigia, kad pareiškėjui reikalinga priežiūra.

Todėl atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl, pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., nurodytais motyvais naikintini ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl SP jam nustatymo. Pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str.1 d. 3 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą patenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2011-05-19 Specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-1518.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2011-05-20 raštą Nr. R-2196 „Dėl nenustatytų specialiųjų poreikių“.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-10-24 sprendimą Nr. SS-3653 „Dėl A. B. specialiųjų poreikių“.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-01-12 sprendimą Nr. S-18.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti A. B. prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.