Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-07-20 nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-09-07 įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ pagrindu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prijungta prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje tikslintinas atsakovės atstovas, vietoje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakovės atstovu laikant Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais išgyvenimais. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2022-09-16, atlyginimą.

Atsakovės atstovė prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2022-12-13 (b. l. 7). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį nuo 2019-09-06 (pareiškėjo nurodyta vertinamojo laikotarpio pradžia) iki 2019-12-12 yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog jei pareiškėjas jautė skunde nurodomus išgyvenimus ir nepatogumus, jis turėjo galimybę suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat apgyvendinimo netinkamomis sąlygomis momento.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovės prašymas patenkintinas, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2019-09-06 iki 2019-12-12 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2019-12-13 iki 2022-09-16.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020-01-22) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020-02-06 galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta (b. 19-20), kad pareiškėjas: nuo 2019-09-06 iki 2020-03-06 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 27, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,23 kv. m; nuo 2020-03-06 iki 2020-03-09 bausmę atliko 6 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 64, kurios plotas – 56,61 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,14 kv. m; nuo 2020-03-09 iki 2020-03-10 bausmę atliko 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 82, kurios plotas – 25,61 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,65 kv. m; nuo 2020-03-10 iki 2020-03-12 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 27, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,23 kv. m; nuo 2020-03-12 iki 2020-03-23 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 24, kurios plotas – 29,33 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,25 kv. m; nuo 2020-03-23 iki 2020-04-06 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 21, kurios plotas – 26,04 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,25 kv. m; nuo 2020-04-06 iki 2020-06-02 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 27, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,23 kv. m; nuo 2020-06-02 iki 2020-06-05 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 26, kurios plotas – 20,48 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,41 kv. m; nuo 2020-06-05 iki 2020-08-26 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 27, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,23 kv. m; nuo 2020-08-26 iki 2020-10-12 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 23, kurios plotas – 20,39 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,39 kv. m; nuo 2020-10-12 iki 2020-11-12 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 28, kurios plotas – 30,57 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,39 kv. m; nuo 2020-11-12 iki 2021-09-10 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 23, kurios plotas – 20,39 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,39 kv. m; nuo 2021-09-10 iki 2022-01-18 bausmę atliko 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 27, kurios plotas – 29,15 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,23 kv. m; nuo 2022-01-18 iki 2022-09-16 bausmę atliko 7 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 75, kurios plotas – 20,44 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 5,11 kv. m.

Atsakovės atstovės pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismais jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš netinkamai įrengtos (neįrengtos) pareigūno iškvietimo sistemos gyvenamosiose ir dušo patalpose.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2018-07-10 iki 2020-12-21) 13.10 ir 16.11 punktus, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Nuo 2020-12-22 įsigaliojusių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2020-12-22), 12.11 punkte numatyta, jog kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareigūno iškvietimo sistema įrengiama tik kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys. Teisės aktai nenumato pareigūno iškvietimo sistemos įrengimo gyvenamosiose ir dušo patalpose (b. l. 16).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, t. y., pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, todėl gyvenamosiose patalpose, kuriose laikotarpiu nuo 2019-12-13 iki 2022-09-16 pareiškėjas atliko bausmę, ir dušo patalpose pagrįstai nebuvo pareigūno iškvietimo sistemos. Be to, pareiškėjas išsakė tik hipotetinio pobūdžio argumentus, kad galimai kilus grėsmei sveikatai ar pavojui dėl fizinio smurto jis negalėtų išsikviesti pagalbos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam šaukiantis pareigūnų, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos.

Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., LVAT 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais išgyvenimais. Jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022-12-29 pažyma Nr. 87-1003 (b. l. 21) patvirtina, kad pareiškėjas Resocializacijos skyriaus psichologų dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2022-09-16 konsultuotas nebuvo. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2015-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Likusieji ir pareiškėjo, ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.