Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-1046/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2-1046/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1046/2008Procesinio sprendimo kategorija 116.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. 2-857-253/2008 pagal ieškovo advokato A. D. kontoros ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys advokatas V. G. , advokato padėjėja I. M. , advokatas V. R. , advokatė J. U. , dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas advokato A. D. kontora kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 18 d. sudarytą Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos konkurso preliminarią pasiūlymų eilę Nr. (14.3) VP3-163 bei atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. liepos 9 d. protokolo Nr. ADM 300 2 p. sprendimus patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėjusį advokato V. G. pasiūlymą, pripažinti, kad advokato V. G. pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, įpareigoti atsakovą jį atmesti ir sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje būtų nurodyta advokato A. D. kontora, įpareigojo atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, kad laimėjusiu konkursą laikomas ieškovo advokato A. D. kontoros pasiūlymas, įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu advokato A. D. kontora pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartį bei nesiųsti piliečių dėl pirminės teisinės pagalbos gavimo pas advokatą V. G. , priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino: panaikino atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 18 d. sudarytą Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos konkurso preliminarią pasiūlymų eilę Nr. (14.3)VP3-163 bei atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. liepos 9 d. protokolo Nr. ADM 300 2 p. sprendimus patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėjusį advokato V. G. pasiūlymą; pripažino, kad advokato V. G. pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, įpareigojo atsakovą jį atmesti ir sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje būtų nurodyta advokato A. D. kontora; įpareigojo atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, kad laimėjusiu konkursą laikomas ieškovo advokato A. D. kontoros pasiūlymas, įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu advokato A. D. kontora pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartį bei nesiųsti piliečių dėl pirminės teisinės pagalbos gavimo pas advokatą V. G. ; tarp atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens advokato V. G. 2008 m. liepos 11 d. sudarytą sutartį Nr. J12-197 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 123 Lt žyminį mokestį ieškovui advokato A. D. kontorai ir 51,15 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad iš ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2008 m. gegužės 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą Nr. AD1-906, kuriuo patvirtino Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas ir pavedė Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos pirkimo supaprastintą atvirą konkursą (t. 1, b. l. 59 - 68). Viešojo pirkimo konkurse dalyvavo du tiekėjai – advokatas V. G. (t. 1, b. l. 137 - 156) ir advokato A. D. kontora (t. 1, b. l. 103 - 136). 2008 m. birželio 11 d. įvyko Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kurio metu buvo atplėšti tiekėjų vokai (t. 1, b. l. 162 - 163). Atsakovo Ekspertų komisija nustatė, jog abu paslaugos tiekėjai įvykdė visas konkurso sąlygas ir abiejų kvalifikacija atitinka kvalifikacinius reikalavimus, bei pasiūlė patvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę: 1 vieta – advokato V. G. pasiūlymas, 2 vieta – advokato A. D. kontoros pasiūlymas (t. 1, b. l. 164). 2008 m. birželio 18 d. Viešųjų pirkimų komisija sudarė preliminarią pasiūlymų eilę (t. 1, b. l. 165), o 2008 m. liepos 9 d. Viešųjų pirkimų komisija preliminarią pasiūlymų eilę patvirtino (t. 1, b. l. 176). 2008 m. liepos 11 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens advokato V. G. buvo pasirašyta pirminės teisinės pagalbos paslaugų teikimo sutartis Nr. J12-197 (t. 1, b. l. 178 - 180). Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas – A. D. advokato kontora nėra juridinis asmuo, nes kontora neturi procesinio teisnumo. Parengiamojo posėdžio metu atsakovo atstovas A. Ž. patikslinto ieškinio nepripažino motyvuodamas tik tuo, kad ieškovu gali būti tik advokatas A. D. , bet ne advokato kontora. Civiliniame procese ieškovu arba atsakovu (t. y. šalimis) gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsižvelgdamas į advokatų kontoros teisinio statuso problematiką, teismas sutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kad advokatų kontora nėra juridinis asmuo. Tačiau teismas nurodė, kad Advokatūros įstatymas (toliau – AĮ) nustato, jog advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra advokatas. Be to, advokatas turi teisę nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šių nustatytų reikalavimų, advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka (AĮ 26 str. 3 d.). Advokatas, veikdamas individualiai, turi teisę advokato veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais advokatais, kurie veikia individualiai ar partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens (AĮ 26 str. 5 d.). Teismo teigimu, byloje nustatyta, kad advokatas A. D. 2004 m. vasario 26 d. Lietuvos advokatų taryboje įregistravo advokato A. D. kontorą (t. 1, b. l. 135), o 2005 m. balandžio 7 d. sudarė asociacijos sutartis su advokatais V. R. ir J. U. (t. 2, b. l. 10-11). Ieškinį teismui pasirašė advokatas A. D. (t. 1, b. l. 82), nors ieškovu nurodyta A. D. kontora. Todėl, atsižvelgdamas į Advokatūros įstatymo nuostatas, teismas sprendė, kad nesvarbu, ar ieškovu nurodyta kontora, ar pats advokatas, teisinių santykių subjektu, o kartu ir ieškovu byloje laikytinas pats advokatas. Taip pat teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų (t. 1, b. l. 60 - 68) III dalyje numatyta, kad tiekėjas turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turėti ne mažiau kaip 2 specialistus, turinčius teisinį universitetinį išsilavinimą, kurie turi ne mažesnį nei 3 metų teisinio darbo stažą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį tiekėju gali būti advokatai arba advokatų profesinės bendrijos. Teismo teigimu, iš byloje pateiktų dokumentų darytina išvada, kad advokatas V. G. nepriklauso jokiai advokatų profesinei bendrijai ir dirba tik vienas, jo kontoroje daugiau nedirba joks advokatas, advokato padėjėjas ar samdomas pagal darbo sutartį teisininkas, todėl darytina išvada, kad advokatas V. G. laikomas tiekėju vienas, nesusijungęs su kitu advokatu ar advokatų profesine bendrija. Teismas sprendė, kad byloje esančios advokato V. G. ir advokato padėjėjos I. M. 2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. liepos 9 d. bendradarbiavimo sutartys (t. 1, b. l. 150, 181) nelaikytinos tinkamais įrodymais, norint pripažinti faktą, jog advokatas V. G. remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais. Pagal savo turinį advokato V. G. ir advokato padėjėjos I. M. pasirašytos sutartys yra asociacijos sutartys, tokių sutarčių sudarymas yra galimas pagal AĮ 26 straipsnio 5 dalį, todėl remiantis CK 6.969 straipsnio l dalimi atsakovo atsiųsti asmenys pirminei teisinei pagalbai gauti tampa jų abiejų klientais. Teismo teigimu, advokato padėjėjas negali būti subjektu, teikiančiu pirminę teisinę pagalbą, o tik gali būti kaip advokatų profesinės bendrijos atstovas (AĮ 29 str. 2 d.). Be to, advokato padėjėjas gali atstovauti kliento interesams, tik turėdamas savo praktikos vadovo rašytinį sutikimą (AĮ 34 str. 2 d.). Todėl advokatas V. G. , norėdamas pasitelkti advokato padėjėją I. M. , asociacijos sutartį privalėjo sudaryti su jos praktikos vadove advokate M. M. , kuri pavestų pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijas atlikti advokato padėjėjai I. M. . Nesant tokių įrodymų, teismas konstatavo, kad advokato V. G. pasiūlymas laikytinas neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tokiu atveju jo pasiūlymas privalėjo būti atmestas (VPĮ 29 str. 2 d. l p.). Taip pat teismas nurodė, kad Konkurso sąlygų 1 lentelėje (t. 1, b. l. 61-62) nurodyta, jog kartu su pasiūlymu turi būti pateikti: pažyma apie teistumą, išduota atitinkamos institucijos (1 p.), atsiskaitymą su valstybės biudžetu patvirtinantis dokumentas (3 p.), atsiskaitymą su VSDFV patvirtinantis dokumentas (4 p.). Advokatas V. G. šiuos dokumentus pateikė 2008 m. birželio 17 d. (t. 1, b. l. 157 - 161), t. y. jau po to, kai konkursiniai vokai buvo atplėšti. Tiek advokato V. G. , tiek trečiojo asmens I. M. pažymos apie teistumą (t. 1, b.l. 158 - 159) neatitinka jų formai keliamų reikalavimų. Nei VPĮ, nei konkurso sąlygos nenumatė, kad minimalius kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančius dokumentus galima pateikti po galutinio termino, nustatyto dokumentams teikti. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog advokato V. G. pasiūlymas neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, šis pasiūlymas turėjo būti atmestas, todėl atitinkamai tenkintini ir kiti išvestiniai ieškovo reikalavimai. Kadangi atsakovas, nevykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pažeisdamas VPĮ 18 straipsnio 1 dalį, 9 dalį, 39 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 122 straipsnio l dalies nuostatas, Konkurso sąlygas, 2008 m. liepos 11 d. sudarė sutartį Nr. J12-197 su trečiuoju asmeniu advokatu V. G. , teismas konstatavo, kad ši sutartis kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.) pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o ieškovo reikalavimai tenkintini visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 16 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad:

1. Atsakovo atstovas A. Ž. į parengiamąjį posėdį atvyko, tačiau vykstant teismo posėdžiui iš jo išėjo. Kadangi sprendimas už akių gali būti priimtas atsakovo atstovui išėjus iš teismo posėdžio, teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į pasišalinimo iš teismo posėdžio priežastis. Buvo būtina įvertinti, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, bet ne pareiga, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

2. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nurodydamas, kad priimant ieškovo ieškinį turi būti vadovaujamasi ir Advokatūros įstatymo nuostatomis, nepagrindė CPK ir Advokatūros įstatymo sistemiško taikymo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sutapatino Advokatūros įstatyme reglamentuotus reikalavimus dokumentams, kuriuos advokatas naudoja savo veikloje, ir CPK 135 straipsnio 1 dalyje ir 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte išdėstytus reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui – ieškiniui. Todėl teismas nepagrįstai priėmė advokato A. D. kontoros, kuri nėra nei juridinis asmuo, nei fizinis asmuo, ieškinį ir jo pagrindu priėmė sprendimą už akių.

3. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Būtent ši įstatymo nuostata suteikia teisę ūkio subjektų grupei pateikti bendrą pasiūlymą, kai kiekvienas iš ūkio subjektų atskirai dėl techninių, profesinių ar ekonominio pajėgumo priežasčių neatitinka visų perkančiosios organizacijos nurodytų kvalifikacinių reikalavimų. Priešingu atveju būtų ribojamas tiekėjų skaičius konkurse, t. y. diskriminuojama ir dirbtinai ribojama konkurencija. Atsakovas 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. AD1-906 patvirtintose Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygose tiksliai nenurodė, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti kiekvienas grupės narys, o kokius visi grupės nariai kartu. Todėl teismo padaryta išvada, kad advokatas V. G. neatitinka Konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, negali būti teisėta, nes pirkimo sąlygose nenurodyta, kad ir tiekėjas, ir ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, turi atitikti visus kvalifikacinius reikalavimus.

4. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Šiuo atveju perkančioji organizacija, nustačiusi, kad tiekėjas V. G. pateikė neišsamius duomenis, paprašė patikslinti duomenis ir pateikti pažymą apie teistumą, atsiskaitymą su valstybės ir „Sodros“ biudžetais patvirtinantį dokumentą. VPĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta (redakcija, galiojusi iki 2008-09-15), kad jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Todėl advokato V. G. ir advokato padėjėjos I. M. pažymas apie teistumą laikė tinkamomis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių atmetė. Nurodė, kad CPK 285 straipsnio 1 dalyje yra išdėstytos sąlygos, kurioms esant galimas teismo sprendimo už akių priėmimas: 1) vienos iš šalių neatvykimas į teismo posėdį, kai jai tinkamai pranešta apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą; 2) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; 3) atvykusioji šalis prašo sprendimo už akių priėmimo; 4) kitais LR CPK numatytais atvejais. Teismo teigimu, teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas 2008 m. rugsėjo 9 d. (t. 1, b. l. 40). Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo posėdžių salėje esantis atsakovo darbuotojas A. Ž. , kurio įgaliojimas atstovauti atsakovui yra byloje (t. 1, b. l. 78), nurodė, jog jis atsakovui byloje neatstovauja (t. 2, b. l. 41 - 42), kitas atstovas, kurio įgalinimus patvirtinantis dokumentas yra byloje, į posėdį neatvyko (t. 1, b. l. 52, 100). Posėdyje dalyvavęs ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu. Todėl teismas sprendė, kad, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), yra pakankamas įstatyminis pagrindas taikyti CPK 285 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir priimti sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, jog atsakovo atstovas A. Ž. vykstant posėdžiui pasišalino iš posėdžių salės, prieštarauja bylos medžiagai, šios aplinkybės buvo 2008 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo posėdžio metu, kai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo, o buvo sprendžiama, ar galima nuo parengiamojo pereiti prie teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo iš esmės (t. 2, b. l. 16-20). Teismas sutiko su atsakovo išsakyta nuostata, jog šalies dalyvavimas teismo posėdyje yra ne jos pareiga, o teisė, kol jos dalyvavimas nėra pripažintas būtinu, tačiau šalies nepasinaudojimas jai suteikta teise sukelia pasekmes, numatytas CPK 246 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse. Teismo teigimu, CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, kad tokio pobūdžio sprendimas panaikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas tik konstatavus tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą, sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti yra būtinos abi sąlygos kartu. Teismas sprendė, kad nė vieno iš pagrindų panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d.) atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neįrodė. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas parengiamojo posėdžio metu išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus, sprendime už akių teismas juos formaliai įvertino (CPK 285 str. 2 d.). Kadangi byloje esančių įrodymų turinys pasitvirtino, teismas nurodė, jog buvo pagrindas priimti atsakovui nepalankų sprendimą, patenkinant ieškinyje pareikštus reikalavimus (t. 2, b. l. 43-47). Teismo teigimu, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime atsakovas išdėstė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepimuose ir atstovo paaiškinimuose parengiamojo posėdžio metu, todėl jie neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė, jog jis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, bei nepateikė duomenų, galinčių paneigti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą bei svarumą, teismas padarė išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimui už akių panaikinti bei bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti nėra pagrindų (CPK 288 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundą grindžia pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais. Nurodo, kad teismas sprendime už akių nepagrįstai konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą advokato padėjėjas negali būti subjektu, teikiančiu pirminę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Kadangi teisės aktai suteikia teisę teikti pirminę teisinę pagalbą ir valstybės tarnautojams, ir darbuotojams, todėl įstatymo nuostatos aiškinimas, kad tik advokatai gali teikti tokias paslaugas, būtų neteisingas ir šių subjektų sąrašas, vertinant pagal jiems keliamus reikalavimus, būtų neproporcingas, todėl advokatų padėjėjai turėtų teisę teikti paslaugas kaip ūkio subjektai.

Atsiliepimas

Ieškovas advokato A. D. kontora atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį sprendimas už akių gali būti panaikintas tik esant dviem aplinkybėm: jeigu konstatuojama, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pirmosios aplinkybės buvimo, tai nebuvo pagrindo analizuoti ir antrosios aplinkybės bei naikinti sprendimo už akių. Atsakovo pareiškime išdėstyti motyvai nenuginčija ieškinio motyvų ir teismo sprendime konstatuotų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Civilinis procesas įstatymu yra reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pavyzdžiui, nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo principu (CPK 7 str. 1 d.).

Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal CPK 285 straipsnio pirmąją dalį yra šios: 1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių; 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.

Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Toks civilinio proceso įstatymo normų interpretavimas sudaro prielaidas teigti, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių dėl neatvykusio į teismo posėdį atsakovo atstovo, konstatavęs, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių atsakovas nenurodė. Iš bylos duomenų, atsakovo atstovas A. Ž. atvyko į Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. posėdį, tačiau posėdyje pareiškė, kad atsakovui neatstovaus (t. 2, b. l. 41-42). Klaipėdos apygardos teismas ieškovo prašymu 2008 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas laikė, jog atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, į teismo posėdį atvykęs atsakovo atstovas A. Ž. nurodė, kad atsakovui neatstovaus atstovas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo vadovaujantis CPK 288 straipsnio trečiosios dalies 2 punktu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Toks procesinis atsakovo atstovo elgesys neatitinka civiliniam procesui būdingo kooperacijos principo (CPK 8 str.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovo atstovas nevengė dalyvauti 2008 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje, atsakovas yra pateikęs teismui atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 56-58), atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 4-5), atsakovo atstovas dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 91-93; t. 2, b. l. 16-20), tačiau šalies ar jos atstovo neatvykimas be svarbių priežasčių ir neinformavimas teismo apie neatvykimą sudaro pagrindą priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju atsakovo atstovo atvykimas į teismo posėdį ir atsisakymas šalį atstovauti prilygsta šalies nedalyvavimui teismo posėdyje be svarbių priežasčių.

Tačiau, kaip minėta, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių šalis nedalyvavo teismo posėdyje, svarbos. Todėl tokios bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą (nedalyvavimą teismo posėdyje) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga.

Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog advokatas V. G. neatitiko konkurso sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugos pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų III dalyje buvo numatyta, kad tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 2 specialistus, turinčius teisinį universitetinį išsilavinimą, kurie turi ne mažesnį nei 3 metų teisinio darbo stažą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį tiekėju gali būti advokatai arba advokatų profesinės bendrijos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad advokatas V. G. nepriklauso jokiai advokatų profesinei bendrijai ir dirba tik vienas, pranešime apie preliminarią pasiūlymų eilę tiekėju nurodytas tik vienas advokatas V. G. , o tarp advokato V. G. ir advokato padėjėjos I. M. pasirašytos bendradarbiavimo sutartys nėra tinkami įrodymai, nes advokato padėjėjas negali būti subjektu, teikiančiu pirminę teisinę pagalbą. Tuo tarpu teismas laikė atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus advokato A. D. kontoros pasiūlymą, nes neva kontoroje dirba daugiau nei vienas advokatas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad advokato A. D. kontora nėra juridinis asmuo, o joje dirbantys advokatai neveikia jungtinės veiklos sutarties ar individualios veiklos pagrindu (CPK 38 str., AĮ 26-28 str.). Todėl svarstytinas atsakovo argumentas, ar tiek advokato A. D. kontoros, tiek advokato V. G. pasiūlymas perkančiajai organizacijai atitiko pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus turėti ne mažiau kaip 2 specialistus.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos įrodymais nėra patvirtinta teismo padaryta išvada, jog advokatas V. G. netinkamai pateikė perkančiajai organizacijai reikalaujamus duomenis, kurie nurodyti konkurso sąlygų III dalyje: pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog tiekėjas neturi teistumo, todėl šios aplinkybės turėtų būti tiriamos papildomai.

Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendime už akių be kita ko įpareigojo atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, kad laimėjusiu konkursą laikomas ieškovo advokato A. D. kontoros pasiūlymas bei įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovu advokato A. D. kontora pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad konkurso nugalėtojo klausimo sprendimas yra ne teismo, o konkursą organizuojančios komisijos prerogatyva. Taip šį klausimą sprendė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Astrum Magnificum“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, TŪB ,,Mitnijos investicija“, byla Nr. 3K-3-677/2006).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimas už akių naikintinas, atnaujintinas civilinės bylos Nr. 2-857-253/2008 pagal ieškovo advokato A. D. kontoros ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys advokatas V. G. , advokato padėjėja I. M. , advokatas V. R. , advokatė J. U. , dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo nagrinėjimas ir byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių panaikinti.

Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-857-253/2008 pagal ieškovo advokato A. D. kontoros ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys advokatas V. G. , advokato padėjėja I. M. , advokatas V. R. , advokatė J. U. , dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš esmės.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasDanutė Milašienė