Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1702-413/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
2S-1702-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Kauno vandenys“
Kategorijos
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1702-413/2011;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė
Procesinio sprendimo kategorija 129.11.; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Kauno vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Antstolės A. A. kontoroje 2003 m. lapkričio 18 d. buvo pateiktas vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 26 d. vykdomasis raštas Nr. 2-4969/2003 05 23 dėl 1118,39 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. N. išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai. A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 28 d. mirė.

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė A. A. 2011 m. balandžio 27 d. kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0036/03/05479 skolininku po A. N. mirties palikimą priėmusią Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (b.l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi anstolės prašymą patenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0036/03/05479 skolininku po A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties pakeitė palikimą priėmusią Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, į.k. 188729019, buveinės adr. Europos pr. 105, Kaunas (b.l. 10).

Remdamasis 2011 m. sausio 27 d. testamentų registro išrašu ir Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R. P. pateiktais duomenimis teismas pažymėjo, kad po A. N. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Įsiskolinimas iki šios dienos nėra sumokėtas. Todėl CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu sprendė tikslingu pakeisti vykdymo proceso šalis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės A. A. prašymą atmesti (b.l. 16-17). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1) pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį mirusios A. N. turtas po jos mirties turėjo pereiti Lietuvos valstybei, o ne Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

2) Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iki šiol neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas paveldėti A. N. turtą;

3) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų taisyklių „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis" V skirsnio 45 punktą, jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), tai mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas. Mirusios A. N. paveldimą turtą sudaro trys žemės sklypai, esantys Šauklių k., Kalnųjų sen., Raseinių r.

4) palikėjos A. N. kreditorius (suinteresuotas asmuo) UAB ‚Kauno vandenys“, pažeisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai jokių reikalavimų dėl paveldimo turto, todėl pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pareiškėjos pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirtąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą (b.l. 21-22). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1) pagal CK 2.36 straipsnio 2 dalį valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamus valstybės institucijas. Sprendžiant dėl proceso šalies pakeitimo mirus skolininkui, atitinkama institucija yra ta, kuri kreipėsi ir priėmė skolininko palikimą, nagrinėjamu atveju tai yra Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Formuluotės netikslumas skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje neturi reikšmės sprendžiant klausimą iš esmės;

2) pagal Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R. P. pateiktą informaciją, dėl palikimo priėmimo kreipėsi Kauno apskrities VMI, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemės skyriaus įgalioto asmens, todėl remiantis apelianto minimu LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 laikytina, kad Kauno apskrities VMI paveldėjimą patvirtinančius dokumentus yra gavusi ir antstolė pagrįstai sprendė apie A. N. teisių perėmėjus;

3) pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas kreditorių reikalavimams pareikšti nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, o pakeičiant skolininką vykdymo procese jokių terminų nenustatyta, taip suteikiant prioritetą priverstine tvarka pradėtiems vykdyti kreditorių reikalavimams patenkinti. CK 5.63 straipsnio paskirtis - informuoti palikėjo teisių perėmėją apie jo turėtas skolas, o CPK 596 straipsnis termino teisių perėmimui vykdymo procese nenumato. Šiuo atveju antstolio pareiškimo pakeisti proceso šalį pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris palikėjo mirties ir palikimo priėmimo metu buvo priverstinai vykdomas, taigi suinteresuotas asmuo AB „Kauno vandenys“ neturėjo pareigos per trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus ar kreiptis dėl termino atnaujinimo. Antstoliui, vykdant išieškojimą dėl mirusio skolininko skolų, pareiškimus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo tikslinga teikti teismui tik praėjus LR CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytam terminui, kai kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas jau būna praėjęs ir nebegali būti pratęstas, t.y., kai nebėra galimybės naujiems įpėdiniams atsirasti. Šioje byloje kreditorių reikalavimai pareikšti nebuvo, nes įstatymo numatytais terminais neatsirado įpėdinių, priėmusių palikimą. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas reikėtų aiškinti plečiamai ir palikimo atsiradimo momentą reikėtų sutapatinti su įpėdinio atsiradimu. Tai, kad nebuvo įpėdinio, negalima traktuoti, kad negalima vykdyti išieškojimo iš turto. CK 5.63 straipsnyje nurodomas palikimo priėmimo terminas, kai žinomas įpėdinis. Šiuo atveju valstybė, kaip įpėdinis, atsirado ne iš karto, o praėjus daugiau nei 2 metams. Tokiu atveju, taikant 3 mėn. terminą nuo palikėjo mirties kreditoriniams reikalavimams pareikšti, būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Taikant mutatis mutandis CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, šiuo konkrečiu atveju, kreditorius netenka teisės į teisinę gynybą. Civilinėje teisėje, kai teisinis santykis nėra sureglamentuotas įstatymu, taikoma įstatymo analogija, t.y, taikomas įstatymas, kuris reglamentuoja panašius santykius. Kadangi valstybė, kaip įpėdinis, priėmė palikimą 2009 m. sausio 6 d. , tai nuo šios datos pagal įstatymo analogiją reiktų taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0036/03/05479 duomenimis antstolės A. A. kontoroje 2003 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 26 d. vykdomasis raštas Nr. 2-4969/2003 05 23 dėl 1118,39 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. N. išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai. A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 28 d. mirė. Po A. N. mirties dėl palikimo priėmimo į Kauno m. 5-ąjį notarų biurą kreipėsi Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Paminėtų institucijų kreipimųsi pagrindu 2006 m. lapkričio 28 d. notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 5-211/08, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Antstolė A. A. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0036/03/05479 skolininku po A. N. mirties palikimą priėmusią Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, bei nurodė, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog išieškotojas (kreditorius) UAB „Kauno vandenys“ būtų atlikęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, šios aplinkybės išieškotojas neginčijo. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, nustačius, kad kreditorius UAB „Kauno vandenys“ nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nereikšmingais išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ argumentus dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų taikymo, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolės A. A. prašymas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje atmetamas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės antstolės A. A. prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0036/03/05479, atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai: Gintautas KoriaginasArūnas RudzinskasAlgimantas Kukalis